Pusryčiai su Santariškių klinikų naujuoju direktoriumi

Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų naujasis direktorius prof. Kęstutis Strupas jau savaitę direktoriauja vienai didžiausių šalies ligoninių. Jis sukvietė žurnalistus, kad prisistatytų, papasakotų apie planus ir esamas problemas. Į susitikimą jis atėjo ne vienas, žurnalistams kalbėjo buvę Santariškių klinikų direktoriai – prof. Aleksandras Laucevičius ir premjero patarėjas Antanas Vinkus.

Reklama

Saugos tradicines kryptis

VUL Santariškių klinikos, pasak A. Vinkaus, šiuo metu yra klestinti ligoninė. Klinikose yra net keli filialai: Vaikų ligoninė, Infekcinių ligų ir tuberkuliozės ligoninė, Valstybinis patologijos centras. Čia yra 2 312 lovų, priregistruota per 85 tūkst. pacientų, beveik 800 tūkst. gauna ambulatorines konsultacijas, kasmet atliekama daugiau nei 29 tūkst. operacijų. Klinikose dirba daugiau kaip 5 tūkst. darbuotojų, iš jų 415 yra mokslų daktarai.

VUL Santariškių klinikos – tai ir mokslo bei studijų centras. Kiekvieną dieną čia mokosi 500 studentų, 260 rezidentų ir 300 gydytojų. Per dešimtmetį parengtos 74 naujos disertacijos.

„Išsaugosime tradicines vystymo kryptis – kardiologija ir kardiochirurgija, pediatrija bei organų ir audinių transplantologija. Planuojame stiprinti genetikos ir onkologijos sritis. Norime pasiekti tikslą, kad čia būtų Santaros slėnis – mokslo, mokymo, gydymo bei verslo centras“, - kalbėjo naujasis direktorius prof. K. Strupas.

VUL Santariškių klinikose atliekama 85 proc. visų organų ir audinių transplantacijų Lietuvoje.

Per beveik dešimtmetį į Santariškių klinikas yra investuota 260 milijonų litų iš ES struktūrinių fondų.

Premjero patarėjas A. Vinkus palinkėjo naujajam direktoriui išlaikyti stuburą ir strateginę liniją. „Stuburas yra meilė kenčiančiajam. O gydymas – tai pasiaukojimas“, - kalbėjo A. Vinkus.

Inovatyvus požiūris

Per direktoriavimo savaitę Santariškių klinikų direktorius spėjo susitikti su svarbiausių institucijų – Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM), Valstybinės ligonių kasos (VLK) – atstovais. „Visoje šalyje 70 proc. ligoninių turi finansinių problemų. Pagal turimas skolas mes užimame 9-10 poziciją. Turime 7 proc. deficitą, nuo vasaros šita negalia nustojo progresuoti, tikimės iki metų pabaigos deficitą dar labiau sumažinti. Kaip tą padarysime? Valstybinė ligonių kasa žadėjo padidinti „plaukiojantį“ balą už paslaugas. Vadinu jį plaukiojančiu, nes jis yra skirtingas ligoninėms, poliklinikoms. Tai įneša daug sumaišties ir neatitikimų“, - kalbėjo prof. K. Strupas.

Profesorius save vadina inovatyviu mediku ir žurnalistus patikino, kad konfliktų su Sveikatos apsaugos ministerija neturi kilti būtent dėl jo inovatyvaus požiūrio, kurį jis, kaip medikas,  jau ne kartą pademonstravo.

Būtent profesinė mediko ateitis parūpo žurnalistams. Jam postą užleidęs prof. A. Laucevičius sakė, jog 20 proc. laiko bus galima skirti mediko darbui, kitą laiką teks spręsti administracinius klausimus. „Tikėjausi, kad galėsiu daugiau laiko operuoti“, - prasitarė pilvo chirurgas, išgarsėjęs naujoviškomis operacijomis.

Esamų bėdų maišelis

Naujasis Santariškių klinikų direktorius kartu su klestėjimu, pagarba ir pareigomis gavo iš savo pirmtako ir keletą problemų. Viena iš jų – neseniai nuskambėjęs Vaiko raidos centro pareiškimas, kad tik turintys „stogą“ nusipelno tikro stogo. Žurnalistai paklausė naujojo vadovo, koks likimas numatytas Santariškių klinikoms pavaldžiai gydymo įstaigai.

„Mes radome trumpalaikį sprendimą žiemai – priglausime Vaikų ligoninės patalpose. Remontuoti Žvėryno patalpų stogą per brangu. Numatytos naujos patalpos, jų plotas sieks apie 5 tūkst. kvadratinių metrų. Labai norėčiau, kad į jas persikelti galima būtų jau kitais metais, bet kada tai įvyks – nežinau. Apie tai galvojam nuolatos“, - kalbėjo prof. K. Strupas.

Lietuvą šlovins ne tik krepšinis

Pasak prof. K. Strupo, visos šalies mastu galima didžiuotis Santariškių klinikose gimusiu Rytų Lietuvos kardiologijos projektu. „Lietuvą šlovins ne tik krepšinis. Šis projektas yra pripažįstamas Europoje, jį norima kopijuoti ir pritaikyti kitose šalyse. O mes kol kas to neįvertiname. Vakarų ir Vidurio Lietuvos projektų autoriai bando kažką kurti savaip. Rytų Lietuvos projekto metu pavyko įdiegti puikią telekonsultacijų praktiką. Medikams nereikia važiuoti į kitą miestą dėl kelių sakinių, pasitelkus modernias technologijas konsultacijos, pasitarimai ir konsiliumai vyksta kiekvienam gydytojui nepaliekant savo darbo vietos. Šio projekto dėka regione pavyko sumažinti mirtingumą nuo 28 iki 9 procentų“, - kalbėjo prof. K. Strupas.

A. Vinkus pabrėžė, kad būtų puiku, jei naujajam klinikų direktoriui pavyktų išsaugoti gerus santykius su kolegomis iš kitų miestų. „Kad nepralįstų patologinė konfrontacija, o būtų sveika konkurencija ir bendradarbiavimas“, - kalbėjo A. Vinkus.

Naujasis klinikų direktorius, paklaustas apie ligų prevenciją, sakė, jog jai ir toliau bus skiriamas deramas dėmesys. „Nuo 2009 m. pradėjus vykdyti storosios žarnos vėžio patikros programą, mūsų gydymo įstaigoje buvo užfiksuota 14 tūkst. įvairių pakitimų. Nuo sausio mėnesio ši prevencinė programa vyks jau visoje šalyje. Mes matome rezultatus, matome prevencijos programų naudą“, - sakė prof. K. Strupas.

Profesorius pabrėžė, kad itin svarbu, jog Rytų Lietuvos kardiologinio projekto principai būtų diegiami ir kituose miestuose. Pavyzdžiui, šiuo metu Vilniuje ir Klaipėdoje yra visą parą veikiantys kabinetai, kur žmonės gali gauti pagalbą. Pasak prof. K. Strupo, tokio centro reikia ir Kaunui.

Ateities architektas

VUL Santariškių klinikose įsikūrę 28 centrai ir 18 vadinamųjų referentinių centrų. Referentiniai centrai gali būti įkuriami tose gydymo įstaigose, kurios turi nustatytas operacijų, konsultacijų apimtis. Pavyzdžiui, Santariškių klinikose per metus atliekama apie 50 pilvo operacijų. Tokia apimtis suteikia teisę įkurti tam tikro susirgimo referentinį centrą.

Ne taip seniai vykusios Retų ligų konferencijos metu buvo kalbama apie tai, jog retų ligų referentinius centrus (galbūt ir kitus) ateityje kurs Sveikatos apsaugos ministerija. Naujasis Santariškių klinikų direktorius sakė, kad tame nemato nieko blogo. „Kiekviena gydymo įstaiga pateiks savo darbų apimtis ir ministerija matys, kur suteikiama daugiau paslaugų. Jeigu bus panašūs skaičiai, visai gerai, kad tų centrų būtų keli, didesniuose miestuose, nes tai yra patogiau pacientui“, - teigė profesorius.

Dar vienas įdomus dalykas, kuris greitai bus įgyvendintas ir jau šiek tiek vyksta – tai Patologijos centro paslaugų suteikimas artimiausiems kaimynams: latviams ir estams. Pasak K. Strupo, klinikų Patologijos centre atliekama labai tiksli onkologinių ligų diagnostika. Tad artimiausiu metu latvių ir estų onkologinės diagnozės bus nustatomos Vilniuje.

Kalbėdamas apie netolimos ir tolimesnės ateities planus klinikų direktorius demonstravo būsimo Santaros slėnio žemėlapį – kokie įsikurs nauji centrai, kas juose bus veikiama.

A. Vinkus prisiminė, kaip moderniai atrodo jo sprendimas klinikų teritorijoje įkurdinti skulptūras, o prof. A. Laucevičius liks klinikų istorijoje tuo, kad pirmasis sugalvojo integruoti terapines ir chirurgines klinikas į jungtines katedras, taip 2004 m. atsirado Širdies ir kraujagyslių ligų klinika.

Kažkuriuo metu nuskambėjo žodis – architektas. Trys Santariškių klinikų direktoriai nusijuokė – taip, jie yra modernaus gydymo centro kūrėjai, architektai.

Belieka prisidėti prie A. Vinkaus palinkėjimų – linkime tvirto stuburo ir optimizmo naujajam Santariškių klinikų architektui.