Psichologo konsultacija prieš nėštumo nutraukimą turi tapti privaloma

Šiandien Seimo narys Liutauras Kazlavickas kreipėsi į sveikatos apsaugos ministrą Vytenį Povilą Andriukaitį, siūlydamas koreguoti ministro įsakymą dėl nėštumo nutraukimo. L. Kazlavickas siūlo teisiškai įtvirtinti nuostatą, kad nėštumą nutraukti pageidaujanti moteris gautų privalomą psichologo ir socialinio darbuotojo konsultaciją. Šiuo metu pagal 1994 m. priimtą įsakymą, besilaukiančią moterį ginekologas privalo informuoti apie galimus pavojus fizinei sveikatai, o psichologo dalyvavimas pokalbyje yra tiesiog pageidautinas.

„Tada, kai moterims kaip niekad reikia pagalbos, palaikymo ar tiesiog padrąsinimo, jos paliekamos vienos su savo abejonėmis bei aplinkinių ir, neretai, pačių artimiausių žmonių spaudimu. Tai aplinkybės, kai būtų sunku priimti bet kokį sprendimą, o mes kalbame apie apsisprendimą dėl dviejų gyvenimų ir gyvybės. Tiesą sakant, stebina, kad specialistų pagalba moterims tokiais momentais siūloma vangiai arba visai nesiūloma. Tai nemaža spraga mūsų sveikatos paslaugų sistemoje, kuri turi būti ištaisyta“, – įsitikinęs Seimo narys.

Anot Liutauro Kazlavicko, jeigu visos moterys prieš nėštumo nutraukimą galėtų pasikonsultuoti ne tik su mediku, bet ir su psichologu ar socialiniu darbuotoju, tikėtina, jog mažiau moterų ryžtųsi abortui.

Seimo nario iniciatyva atliktos didžiųjų Vilniaus poliklinikų apklausos rezultatai parodė, kad per praėjusius metus nei viena poliklinika nėštumą nutraukti norinčioms moterims psichologo konsultacijų nesuteikė, nes tai yra neprivaloma. Moterys ginekologo kabinete informuojamos tik apie medicininę nėštumo nutraukimo eigą ir pasekmes.

„Ne visos moterys turi pakankamai žinių apie galimą pagalbą nėštumo ir pogimdyviniu laikotarpiu. A. Gutmacherio instituto duomenimis, net 94 proc. nėštumo nutraukimą pasirinkusių moterų vėliau gailėjosi ir juto stiprias psichologines pasekmes. Tad turime suprasti, kad kalbėdami apie tinkamą psichologinę ir socialinę pagalbą reikiamu momentu, kalbame apie galimybę išsaugoti kelis tūkstančius gyvybių ir deramą rūpestį moterų psichine sveikata. Didžioji dalis Europos Sąjungos valstybių tai suprato, kaip ir tai, kad prevencija sveikatos apsaugos sektoriuje yra veiksmingesnė ir pigesnė, nei pasekmių gydymas“, – teigia L. Kazlavickas.

Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, Lietuvoje 2012 m. moterų pageidavimu, ne dėl medicininių indikacijų, oficialiai atlikti 5782 abortai. Lietuvoje nėra padaryta atitinkamų tyrimų, bet JAV atlikto tyrimo duomenimis, dvi iš trijų apklaustų moterų abortą pasirinko spaudžiamos kitų asmenų: partnerio, tėvų ar darbdavio.

lrs.lt