Psichoinformaciologija - mokslas apie tai, kas anksčiau buvo mistika

Mintis turi begalinę galią.

Mintis yra pirminė bet kokio proceso ar veiksmo užuomazga.

Mintis iš nematerialios struktūros gali virsti bet kokia, joje užkoduota materijos forma.

Mintys keičia žmones, jų ryšius.

Mintys keičia materialias struktūras...

Reklama

Visi stebime, kad aplink gana plati įvairių sveikatinimo, organizmo valymo ir atstatymo metodų pasiūla. Ir jie visi vienaip ar kitaip po truputį padeda harmonizuoti atskirus, pažeistus, išbalansuotus, itin didelio gyvenimo tempo sąlygotus žmogaus asmenybės aspektus. Tačiau padeda po truputį. Paprastai kiekviena tokia organizmo atstatoma metodika veikia per pasirinktą žmogaus informacijos priėmimo bei perdavimo kanalą.

Pvz., gydymas ar terapija garsu paremta tam tikro ilgio ir garso bangų  rezonansu su įvairiomis žmogaus kūno sistemomis ar organais. Kvėpavimo terapija - kvėpavimo gylio, ritmo, dažnio praktikomis, gebančiomis perskirstyti kvėpavimo metu gaunamą energiją - praną, keisti ir koreguoti jos pasiskirstymą ir koncentraciją, taip sukeliant  norimus pokyčius ir reikiamą terapiją kokiai nors vargstančiai, pažeistai sistemai.

Kiekviena tokia organizmo harmonizavimo metodika pagrįsta kokia nors konkrečia organizmo sritimi, terpe, per kurią stipriausiai reiškiasi pasirinktos metodikos veikimas ir kurios dėka po truputį keičiami ir kitų organizmo sistemų parametrai.

Ir štai visai neseniai labai didelio susidomėjimo visame pasaulyje sulaukęs naujasis psichoinformaciologijos mokslas, paremtais visai kitokiais principais nei visos iki šiol turėtos metodikos. Tai veiksmas, intervencija į žmogaus energetinę –informacinę sistemą iš išorinių pačių subtiliausių sluoksnių. Toks veiksmas, prisilietimas prie žmogaus energinės sistemos prilyginamas paties kūrėjo suteikiamam impulsui, nes yra visiškai natūralus, pirmapradis, turintis visą reikalingą užkoduotą informaciją, kuri sąveikaudama su žmogaus energetine sistema po truputį realizuojasi iš viršaus į apačią - iš išorės į vidų, paliesdama vis gilesnius, tankesnius žmogaus lauko sluoksnius, kol galų gale pasiekia materialų kūną, pačia grubiausią žmogaus sistemos dalį.

Tokį veiksmą galime rasti šventosios knygos, Biblijos aiškinimuose, kad pradžioje Dievas sukūrė viena, o paskui kita.

Psichoinformaciologija - mokslas apie tokią pat kūrybą arba informacinį bet kokios programos perdavimą žmogui, sistemai, objektui. Tai mokslas, aiškinantis žmogaus sąveikos su bet kokios rūšies, gyvąja ir negyvąja (įkvėptąja arba ne) materija ir šios sąveikos dėsnius. Vadovaudamasis tyrimų rezultatais, šis mokslas atskleidžia verbalines ir neverbalines psichoinformacines bet kokio poveikio, santykio žmogaus su kitu žmogumi, kitu individu, sociumu, bet kokiomis kitomis gyvybės formomis, aplinka, biosfera, noosfera ir  visata, galimybes.

Pataruoju metu šis mokslas kartu su kosmohumanizmo kryptimi bei jos principais vis dažniau ir vis efektyviau yra integruojamas į kitas mokslo šakas, taip pat vis plačiau naudojamas žmogaus energetinės-informacinės sistemos perkodavimui, norimiems pokyčiams, sveikatinimui ir reabilitacijai po įvairių patirtų sunkumų bet kokioje žmogaus veiklos srityje.

Pagaliau psichoinformaciologija kartu su praktinėmis kosmohumanizmo rekomendacijomis randa savo terpę sprendžiant pačias sunkiausias ir pačias svarbiausias žmonijos problemas.

Labai įdomu tai, kad psichoinformaciologijos metodų taikymas atskiram individui visada, be tiesioginių norimų pokyčių rezultatų, atneša ir papildomus, pridėtinius pozityvius pokyčius, t.y. žmogus išsilaisvina iš turėtų stereotipų, intelektualiai ir dvasiškai auga ir stiprėja, jam ryškėja ir reiškiasi įvairūs gebėjimai.

Labai stiprų impulsą šios mokslo krypties tobulinimui ir integracijai į visą jau turimų mokslo šakų ratą suteikė filosofijos ir biologijos bei energoinformacinių mokslų daktaras Albert Ignatenko. Šio mokslininko psichoinformaciologijos mokslo taikymo metodikos pasaulyje jau yra pripažintos ir gavusios aukštus apdovanojimus. Kaip tik dabar užsienio universitetai rengia ir derina psichoinformaciologijos mokymo programas, taip pat kuriamos ekspresyvios visų iki šiol rengtų bet kokios srities universitetų absolventų kvalifikacijos kėlimo programos integruojant šio mokslo žinais į jau įsisavintos specialybės kursą...

Pagaliau ateina metas, kuomet tai, kas ilgus metus buvo laikoma mistika, yra pripažįstama mokslo, integruojama į visuotinai pripažįstamą mokslo doktriną ir randa savo atgarsį bet kokioje mokslo taikymo srityje.