Psichikos sveikatos strategija – stagnacijos voratinklyje

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Viešųjų ryšių skyriaus komunikacijos specialistai neseniai išplatino pranešimą spaudai „Psichikos sveikatos strategijos įgyvendinimo ir savižudybių prevencijos veiksmų planas įvertintas gerai“. Šis deklaratyvių frazių ir institucinės savigyros kratinys -  puikus pavyzdys, kurį ryšių su visuomene dalyko dėstytojai galės pateikti studentams paskaitoje „kaip nereikia rašyti pranešimo spaudai".

Reklama

Norėjosi geriau, išėjo kaip visada

Prie SAM vairo stojus naujam energingam ministrui Vyteniui Povilui Andriukaičiui, 2013 m. užsimota sukurti naują ambicingą Psichikos sveikatos strategijos ir įgyvendinimo darbo planą. Planu norėta ištaisyti dalį dabartinės psichiatrinės ir psichologinės pagalbos teikimo bėdų, tokių kaip prastas psichologinės pagalbos prieinamumas, pernelyg didelė sektoriaus medikalizacija (pasaulinė tendencija mažinti gydymo vaistais apimtis ir plėsti psichoterapinę pagalbą mūsų šalies dar nepasiekė ir, atrodo, artimiausiais metais nepasieks).

Šiuo tikslu SAM subūrė 35 asmenų – srities ekspertų ir biurokratų darbo grupę, kuri ir turėjo sukurti naująjį ambicingą situacijos taisymo planą. Šalies psichiatrai ir psichologai, pagaliau atsiradus permainų vilčiai ilgus metus stagnuojančiame sektoriuje, mielai vienijosi į  darbo grupę ir tikėjosi būti išgirsti. Tai prof. habil. dr. Danutė Gailienė, dr. Arūnas Germanavičius, dr. Robertas Povilaitis, prof. dr. Nida Žemaitienė, dr. Paulius Skruibis, prof. dr. D. Pūras ir daugelis kitų.

Deja, darbas su senąją politiką (didelę sektoriaus centralizaciją, psichinės pagalbos suvokimą kaip išskirtinai medikamentinį gydymą) „varančiais“ viceministru Eriku Mačiūnu, Vilniaus psichiatrijos ligoninės vadovu dr. Valentinu Mačiuliu ir kitais sektoriaus „sunkiasvoriais“ nebuvo rezultatyvus. Į daugelio šalies psichiatrijos ir psichologijos specialistų nuomones ir siūlymus atsižvelgta nebuvo, tiesiog sukurptas didelę sektoriaus centralizaciją, solidžius psichotropinių vaistų užsakymus farmacijos kompanijoms ir toliau sėkmingai užtikrinantis dokumentas.

Neapsikentę šalies psichiatrijos ir psichologijos ekspertai praėjusį mėnesį paskelbė viešą pranešimą, kuriame paskelbė, kad planui nepritaria, o nepritarimą pagrindė argumentais: dokumente nenumatyta permainų ydingai veikiančioje psichikos sveikatos priežiūros sistemoje, nėra jokių priemonių efektyvumo vertinimo rodiklių, trūksta skaidrumo (pavyzdžiui, jau pasibaigus ekspertų grupės darbui, planas staiga buvo papildytas naujomis abejotinomis programomis, numatant joms didelį finansavimą). Su visu pranešimu ir argumentais galima susipažinti šiame tekste.

Ką daryti sulaukus kritikos?

Sulaukus viešos kritikos, galimi keli paprasti veiksmai: jeigu su kritika sutinki, atsiprašai ir pasiūlai, ką galima padaryti geriau. Jeigu su kritika nesutinki, viešai išdėstai argumentus, kuriais paaiškini, kuo kritikai buvo neteisūs.

SAM su ekspertų kritika nesutinka. Pateikia ir argumentą

SAM, sulaukusi nemalonios viešos kritikos, irgi nutarė reaguoti: biurokratai surengė posėdį, kuriame planą aptarė ir įvertino gerai. Viešųjų ryšių skyriaus atstovai ta proga surašė pranešimą spaudai „Psichikos sveikatos strategijos įgyvendinimo ir savižudybių prevencijos veiksmų planas įvertintas gerai“. Atsirado vietos ir argumentui: planas gerai vertinamas todėl, kad yra apmąstytas ir logiškas.

Skaitome:

„Valstybinės sveikatos reikalų komisijos prie LR Vyriausybės posėdyje pozityviai, kaip apmastytas ir logiškas, įvertintas Psichikos sveikatos strategijos įgyvendinimo ir savižudybių prevencijos veiksmų plano projektas“.

Skaitome toliau:

 „Pasitarime dalyvavęs Vyriausybės vadovo patarėjas Antanas Vinkus labai pozityviai vertino plano projektą. Anot patarėjo, tai „labai apgalvotas projektas, nubrėžiantis logiškas veiklos kryptis“. A. Vinkus paragino komisijos narius pagal savo veiklos sritį papildyti planą. Apie savo veiklas gerinant psichikos sveikatą komisijos posėdyje kalbėjo Socialinės apsaugos ir darbo bei Švietimo ir mokslo ministerijų atstovai“.

Skaitome dar toliau – gal rasime ką nors konkretaus, pavyzdžiui, apie galimą sektoriaus demedikalizaciją ar psichologinės pagalbos prieinamumo didinimą?

„Remdamasis Lietuvos sveikatos mokslų universiteto mokslininkų tyrimais, sveikatos apsaugos ministras V. P. Andriukaitis komisijos posėdyje pabrėžė, kad savižudybės yra neatsiejamai susijusios su alkoholio vartojimu. Komisijos posėdyje buvo pateikta Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento informacija apie alkoholio ir tabako kontrolės priemonių bei gerųjų praktikų įgyvendinimą savivaldybėse“.

Ir paskutinė pastraipa:

„Sveikatos apsaugos ministras V. P. Andriukaitis pabrėžė, kad sprendžiant visuomenės gerovės ir savižudybių prevencijos klausimus, labai svarbus kiekvienos įstaigos, kiekvienos bendruomenės ar asmens indėlis, todėl būtina skirti daugiau dėmesio daugiadiscipliniam požiūriui į psichikos ligas ir jų prevenciją bei, kartu su kitomis institucijomis, įtvirtinti psichikos sveikatos svarbą visuose sektoriuose“.

Argumentacija neatremiama: planas vertinamas gerai, nes „apmąstytas ir logiškas“.

Kaip išmatuoti pasiektą rezultatą?

Lietuvos telefoninių psichologinės pagalbos tarnybų asociacijos prezidentas psichologijos mokslų daktaras Paulius Skruibis yra vienas smarkiai planą kritikuojančių žmonių, tačiau jis atkreipia dėmesį, kad ne visi psichologijos ir psichiatrijos sričių ekspertai sutinka su plano kritika. Yra ir manančiųjų, kad plane numatytos priemonės veiks. Tačiau, pasak jo, tos kritikos būtų galima bent jau iš dalies išvengti, jeigu plane būtų nustatyti konkretūs įgyvendinimo vertinimo kriterijai, pagal kuriuos po tam tikro laiko būtų galima išmatuoti: ar numatytos priemonės davė rezultatą, o gal ne.

„Tada ministerija, planą palaikantieji, tarkim, po metų galėtų pasakyti: „Žiūrėkite, tie rodikliai, kurie buvo planuoti, pasiekti“. O mes turėtume sakyti – „klydome“. Bet dabar yra taip, kad po metų, negalėdami išmatuoti pasiekto rezultato, tik galėsime vėl bergždžiai tęsti šią diskusiją“, – sakė dr. P.  Skruibis.

Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad plane nesprendžiama psichologinės pagalbos prieinamumo problema: „Šiandien turime problemą, kad žmogus, kreipęsis į psichikos pagalbos centrą, psichologinę pagalbą gautų ne laiku arba išvis jos negautų. Tai tas žmogus galėtų kreiptis nebent į didelę psichiatrijos ligoninę, viskas ten koncentruojama, bet vėlgi... Iš tikrųjų lieka viena reali galimybė – privačios konsultacijos. Tai reiškia, kad nepasiturintiems gyventojams psichologinė pagalba kaip buvo, taip ir lieka neprieinama“, – sakė dr. P. Skruibis.

Nusipigino – nuo 32 iki 4 mln. litų

Ir dr. Paulius Skruibis, ir plano kūrimo darbo grupėje dalyvavę psichiatrai stebėjosi, kad tuo metu, kai jų pasiūlymai dėl didesnių pokyčių smarkiai centralizuotoje ir medikalizuotoje mūsų psichiatrijoje liko „už borto“, darbo grupei jau baigus veiklą, planas netikėtai buvo papildytas naujomis nepigiomis priemonėmis.

„Pavyzdžiui, tokia specialistų mokymų programa „ASSIST“. Tai gera programa, jos įgyvendinimui per trejus metus numatyta 4 mln. litų. Bet aš keliu klausimą – kodėl būtent „ASSIST“?  Įdomiausia, kad ši priemonė atsirado visiškai staiga, neaišku iš kur, ji darbo grupei nebuvo pristatyta, nebuvo svarstyta“, – sakė dr. P. Skruibis.

„Dar įdomesnė dalis – iš pradžių programai „ASSIST“ buvo įrašyti 32 mln. litų. Kai kilo šioks toks triukšmas, iš 32 mln. liko tik 4 mln. Niekas daugiau nesikeitė, programa liko tos pačios apimties, pasikeitė tik suma. Tai kas čia yra?“ – klausė dr. Paulius Skruibis.

Atsakymą atspėti nesudėtinga.