Penktadienis, 2024.03.29
Reklama

Psichika ir psichozė(8)

Vytautas Valevičius | 2013-11-13 10:54:36

Visuomenė nuolatos kinta. Netgi progresuoja. Bet judėjimas pirmyn turi ne tik teigiamas, bet ir neigiamas puses. Štai, pavyzdžiui, anksčiau žmonės gyveno gerokai trumpiau. Todėl kai kurių ligų senieji amžiai nežinojo. O dabar mes gydome Alzheimerio ligą ar senatvės demenciją.

Vytautas Valevičius
Vytautas Valevičius. Algirdo Kubaičio nuotr.

Naujumas turi savo blogąsias puses. Technologijos priemonės ne tik keičia mūsų galimybes ar net patį mūsų pasaulį, bet ir žmones. Prieš šimtmetį mes atradome priklausomybę nuo azartinių žaidimų (kortų ar ruletės), o per pastaruosius dešimtmečius jau turime priklausomybes nuo kompiuterio, mobiliojo telefono, elektroninio pašto ar interneto. Vadinasi, einant toliau, gydysim daugiau: bus daugiau susirgimų, bus didesnis sveikatos priežiūros poreikis. Tereikia numatyti, kokias ligas turėsi nuolat prižiūrėti ir skirti joms didžiausią dėmesį. Reikia numatyti sritį. Manau, kad tai bus žmogaus dvasinė būsena.

Kas yra psichika, tarsi visi žino. O psichoze vadinama liga, kuri turi būti gydoma. Man kilo svarbus klausimas – kiek dabartinis ir šiuolaikinis žmogus yra sveikas, kiek jį reikia gydyti? Aišku, jog klausimas per daug abstraktus. Bet gražiai skamba ir dar gražiau atrodo. Tačiau medikai perspėja dėl augančių depresijos mastų Europoje. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, pasaulyje 350 milijonų žmonių serga depresija, o tai sudaro 4 proc. visos populiacijos. Tai yra antra pagal dažnumą neįgalumo priežastis pasaulyje. (Plačiau apie tai: Depression: The Second Leading Cause of Disability Worldwide).[1] Ir pas mus specialistai rimtai susirūpino – senajame žemyne dažniausiai dėl prarasto darbo depresija apima vis daugiau žmonių. Paskaičiuota, kad kasmet ši liga Europos verslui kainuoja per 90 mlrd. eurų. Kaip tvirtina Pasaulio sveikatos organizacijos Europos skyrius, čia kas dešimtas dirbantis žmogus kenčia nuo depresijos, kuri tampa viena rimčiausių psichikos sveikatos problemų. Manoma, kad nuo 40 iki 70 proc. bandymų nusižudyti susiję su depresija. Tvirtinama, kad 2020 metais depresija dėl mirčių gali kelti ne mažesnį pavojų negu širdies ir kraujagyslių ligos. Platesnė statistika PSO Europos skyriaus puslapyje[2].

2011 m. pristatytas Europos neuropsichofarmakologijos koledžo tyrimas parodė, kad beveik 40 proc. europiečių turi vienokių ar kitokių psichologinių sutrikimų, dėl kurių kyla nemiga, depresija, pyktis, įvairios priklausomybės ir kitos problemos[3].

Tai tik viena liga. O visuomenei gyvenant vis greičiau, intensyviau, glausčiau, mažėja pavienių žmonių galimybė atsiskirti, atgauti mentalines jėgas. Šiuo metu vyraujantis požiūris į sveikatą apibūdintas dar prieš kelis tūkstančius metų: „Sveikame kūne – sveika siela“. Atrodė, jog tai gera ir teisinga mintis. Tačiau aš manau kitaip. Kūnas kūnu, bet reikia užtikrinti asmens psichikos taisyklingą raidą, išsaugant ją sveiką iki kūno mirties.

Čia tenka prisiminti, kad sielos ligos gydomos gan nesenai ir jų suvokimas yra istoriškai labai naujas. Dar ir dabar psichiatrai diskutuoja, ką pripažinti dvasine liga, o ko - ne. Apie tai rašiau ir aš, todėl geriau pamąstykime, kas yra psichikos liga. Tai, kas prieš kelis šimtmečius buvo traktuojama kaip norma, kartais keista, bet normali elgsena, dabar yra įtraukiama į ligų sąrašą. Ankstesniuose straipsniuose aš stebėjausi (žr. Dvasia ar psichika?[4]), dabar tampa aišku, jog per artimiausius kelis dešimtmečius stipriai pasikeis visuomenės sveikatos samprata, kurioje psichikos ligos užims vieną iš svarbiausių vietų. Jų kiekis augs ne mažiau, kaip dabar yra ir kinta vėžinių susirgimų apibūdinimų kiekis. Ryškiausias to pavyzdys – priklausomybės. Jų daugėja, jos tiesiogiai priklausomos nuo mūsų visuomenės gyvenimo technologijų ir pačios visuomenės sudėtingėjimo. Skirtingai nei kūno ligų, psichikos ligų diagnostikoje kol kas vyrauja gydytojo subjektyvi nuomonė, todėl kartais sunku išvengti klaidų ar net piktnaudžiavimų. Todėl ir požiūris į ligos nustatymą ar pačias gydymo procedūras dar sąlygotas piktnaudžiavimo žymių. Kita šio proceso pusė yra viešosios nuomonės konservatyvumas. Psichikos ligonis kol kas visuomenėje suvokiamas tarsi esantis už jos. Gripas ar kojos lūžis nekeičia asmens socialinio statuso – o prisipažinimas ar pripažinimas sergant sielos liga vienaip ar kitaip izoliuoja žmogų nuo visuomenės. Moksliniais terminais – psichikos ligos yra stigmatizuojamos, todėl vengiama kreiptis pagalbos į specialistus ir gerokai stabdomas pasveikimo procesas.

Pasaulyje keičiasi požiūris į psichikos sveikatą. Jau imama suvokti, kad ne tiek kūno ar užkrečiamos ligos yra pagrindinis žmogaus gerovės priešas, bet jo paties mentalinė veikla turi būti prižiūrima ir kartais koreguojama. Normalus žmogus kas rytą daro mankštą, mankštą kūnui, bet ne dvasiai. Gal ateina laikas atskleisti sveiko dvasinio gyvenimo dabartinėje civilizuotoje visuomenėje kelius ir būdus? Jis turi prasidėti dar iki gimimo (šeima), jam augant visuomenėje, dirbant ir... senstant. Sveikata turi būti rūpinamasi visada, nes jaunystėje padarytos klaidos per daug kainuoja senatvėje.

Gilėjant mūsų žinioms, augant rūpesčiu žmogumi atrandama vis daugiau ligų. Šis procesas neišvengiamas, vadinasi, reikia išmokti jį valdyti. Psichikos ligos priklauso kol kas labiausiai probleminei sričiai. Todėl ji reikalauja aštresnio žvilgsnio, daugiau pastangų ir lėšų savo raidai.


[1] https://www.healthline.com/health-news/mental-depression-a-leading-cause-of-global-disability-110513?utm_source=health.yahoo.net&utm_medium=referral&utm_campaign=yahhp

[2] https://www.euro.who.int/en/health-topics/noncommunicable-diseases/mental-health/data-and-statistics

[3] Skaitykite daugiau: https://kauno.diena.lt/naujienos/sveikata/psichologija/tyrimas-lietuviai-vis-dar-nepasitiki-psichologais-ir-abejoja-ju-nauda-427735#ixzz2kVeAWEov

[4] https://www.vlmedicina.lt//2013/05/dvasia-ar-psichika

Įvertinkite straipsni:
Balsavimu įvertinimas 1 / 5 (1). Jūs dar nebalsavote
(1)
skaityti komentarus (8)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Net 8 iš 10 lietuvių nepritaria narvuose laikomų vištų laikymo sąlygoms
Net 8 iš 10 (82 proc.) lietuvių mano, jog narvuose laikomų vištų sąlygos yra nepakankamai geros, rodo naujausia reprezen...
Dietologė sugriovė mitus apie iškrovos dieną: nepulkite badauti iškart po Velykų
Kai artėja šventės, tradiciškai pasižadame, kad šįkart tikrai nepersivalgysime, bet pasiryžimas dažniausiai išgaruoja vo...
Velykų šventė: už saiką prie stalo organizmas tikrai padėkos
Kaip nepersivalgyti, o persivalgius, palengvinti virškinimo procesą? Kiek kiaušinių valgyti, o gal jų apskritai vengti?...
Kauno klinikose atlikta nauja procedūra, išgydžiusi rijimo sutrikimą
Maitinimasis – viena esminių žmogaus išgyvenimo sąlygų. „Rijimo sutrikimas, dar vadinamas disfagija, gali pa...
Vaikų atostogų metu daugėja traumų: kaip nuo jų apsisaugoti?
Vaikų pavasario atostogos jau visai ant nosies. Ir nors šis laikas dažniausiai asocijuojasi su kelionėmis, aktyviu laisv...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų