Penktadienis, 2024.03.29
Reklama

PSD nedraustų žmonių mažėja didesniais tempais

vlmedicina.lt | 2014-01-10 11:29:32

Naujausiais Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) duomenimis, privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) nedraustų asmenų pastaraisiais mėnesiais mažėja vis didesniais tempais. Ypač spartus mažėjimas užfiksuotas praėjusių metų gruodžio mėnesį, kuomet tokių žmonių sumažėjo net 14 tūkst. To iki šiol nebuvo, nes mažėjimas siekdavo vos kelis tūkst. arba išlikdavo stabilus. Nepaisant to, nedraustųjų skaičius išlieka nemažas – šiuo metu jis siekia virš 280 tūkst.

Pinigai
Algirdo Kubaičio nuotr.

Todėl VLK ragina nedraustus PSD mūsų šalies gyventojus kuo greičiau apsidrausti, nes šis draudimas garantuoja gydymą susirgus ir suteikia saugumo. Susirgus PSD nedraustiems žmonėms, jų gydymas gali kainuoti labai brangiai, o mokėti tektų iš savo kišenės, nes neapsidraudusiems nemokamai teikiama tik būtinoji medicinos pagalba.

VLK ekspertų vertinimu, nedraustųjų asmenų skaičius pastaruoju metu spartesniais tempais ėmė mažėti neatsitiktinai. Praėjusiais metais tiek Sveikatos apsaugos ministerija, tiek VLK labai daug dėmesio skyrė ragindami žmones mokėti PSD įmokas, aiškindami kodėl tai svarbu daryti, kad tai garantuoja saugumą, gydymą susirgus. Taigi tokio efekto pavyko pasiekti viešumo dėka, nes žmones vis dažniau pasiekia teisinga informacija. Juk viešumas – geriausia prevencija. Tikimasi, kad neapdraustųjų skaičius ateityje ims mažėti dar spartesniais tempais, nes žmonės dar labiau supras naudą ir svarbą būti draustam PSD.

VLK primena, kad daug keliaujantiems po užsienio šalis lietuviams irgi svarbu apsidrausti. Būdami drausti Lietuvoje (nesvarbu, kokio dydžio įmokas ir kas moka), jie gali gauti nemokamas būtinosios pagalbos paslaugas užsienyje. Pasitaiko atvejų, kai mūsų kraštiečiai, kurie nėra drausti PSD, išvykę į kurią nors Europos Sąjungos (ES) šalį ir susirgę už gydymą turi sumokėti nemenką sumą. Be to, senosiose ES šalyse narėse gydymas kainuoja gerokai brangiau nei Lietuvoje.

Be to, VLK atkreipia dėmesį į tai, kad buvimas neapsidraudusiu PSD gali reikšti didelę finansinę riziką susirgus. Štai keletas pavyzdžių, kiek kainuotų įvairaus sudėtingumo gydymas:

12–19 tūkst. litų tektų mokėti, jei, sutrikus širdies veiklai, planine tvarka būtų implantuojamas defibriliatorius;

13–21 tūkst. litų – širdies vožtuvų operacijos kaina;

670–2856 litai už inkstų uždegimo gydymą;

1308–4311 litų už kiaušidės cistos operaciją.

Taigi VLK valdomo Draudžiamųjų registro duomenimis, 2014 m. sausio 7 d. duomenimis, Lietuvoje buvo virš 280 tūkst. PSD neapdraustų asmenų. Lyginant su 2013 m. rugsėjo 1 d. duomenimis, šis skaičius sumažėjo 18 tūkst. – tuomet nedraustų asmenų skaičius siekė beveik 298 tūkst. Šiuo metu mūsų šalyje PSD apdraustas yra 2 996 756 asmuo, t. y. 91,45 proc. visų draudžiamųjų. Iš viso Lietuvoje yra 3 277 015* draudžiamųjų, t. y. asmenų, turinčių prievolę draustis PSD arba būti apdraustais valstybės lėšomis.

Didžiausią neapdraustųjų dalį sudaro jauni žmonės nuo 20 iki 30 metų – virš 93 tūkst. Jie mažiau serga, rečiau kreipiasi į gydymo įstaigas, tad dažnai nė nesidomi savo draustumu. Tikėtina, kad tarp jų daugiau išvykstančių iš Lietuvos ir nedeklaruojančių išvykimo. Lietuvos mastu tai – nemaža rizikos grupė. Šie žmonės yra pasislėpę ne tik Lietuvos, bet ir kitų šalių ekonomikos šešėlyje. Nemokėdami PSD bei kitų mokesčių jie rizikuoja ligos atveju negauti PSD teikiamų garantijų (šios garantijos atsiranda, kai pradedamos mokėti PSD įmokos arba jei asmenį draudžia valstybė).

1,700 tūkst. apdraustųjų (56,7 proc.) yra apdrausti valstybės lėšomis – tai socialiai pažeidžiamos žmonių grupės (pensininkai, vaikai ir moksleiviai iki 18 m., dieninių studijų studentai, registruoti bedarbiai, vaikus auginantys tėvai, neįgalūs asmenys, dvasininkai ir kt.). Šiems žmonėms suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos yra apmokamos valstybės biudžeto lėšomis, o jų sumokamos įmokos, lyginant su kitomis grupėmis – mažiausios. 2013 m. metinės įmokos dydis buvo 762 litai. Didžiąją šių asmenų dalį sudaro senyvo amžiaus žmonės, kurių sveikatos priežiūra kainuoja brangiausiai.

1,276 tūkst. asmenų, t.y. 42,6 proc. PSD įmokų mokėtojų, kurių mokamos įmokos dydis priklauso nuo vykdomos veiklos. Į jų gretas patenka dirbantieji savarankiškai, vykdantys individualią veiklą, autoriai, sportininkai, dirbantieji pagal darbo sutartis.

Dirbantieji Lietuvoje, kaip ir daugelyje ES šalių, dalį įmokos moka patys, dalį įmokos už juos sumoka darbdavys (6 ir 3 proc.). Lyginant su užsienio šalimis, Lietuvą galima priskirti prie šalių, kuriose PSD įmoka yra mažesnė nei 10 proc. atlyginimo. Pavyzdžiui, Lenkijoje – apie 9 proc. (moka darbuotojas), Austrijoje – apie 7,5 proc. (diferencijuota pagal darbuotojų kvalifikaciją). Daugelyje senųjų ES šalių PSD įmoka yra gerokai didesnė nei 10 proc. Pavyzdžiui, Vokietijoje – apie 15,5 proc. (iš jų 7,5 proc. moka darbuotojas, likusią dalį 8 proc. – darbdavys), Prancūzijoje – 13,5 proc. (0,7 ir 12,8 proc.), Čekijoje – 14,4 proc. (4,5 ir 9,9 proc.).

Siekiant išvengti piktnaudžiavimo ir apginti sąžiningai mokesčius valstybei mokančių žmonių interesus, yra pradėtas tobulinti teisinis reglamentavimas dėl draustumo įsigaliojimo tvarkos, jo trukmės ir galiojimo.

Asmenys, kurie nėra drausti PSD (2014 01 07 Draudžiamųjų registro duomenys):

AmžiusSkaičius
Iki 20 metų7 376
20-3093 599
30-4073 448
40-5057 675
50-6040 530
Daugiau nei 60 metų7 631
Iš viso280 259

* Šis skaičius skiriasi nuo paskutinio Lietuvos gyventojų surašymo duomenų dėl gyventojų surašymo metodikos ypatumų. Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registras funkcionuoja Lietuvos Gyventojų registro pagrindu ir draudžiamųjų skaičius yra nustatomas pagal Sveikatos draudimo įstatymą. Šiame registre įregistruojami ne tik nuolat gyvenantys, bet ir laikinai gyvenantys Lietuvoje asmenys, taip pat teisėtai dirbantys ES valstybių narių piliečiai ir nepilnamečiai jų šeimos nariai.

Valstybinės ligonių kasos informacija

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Kauno klinikose atlikta nauja procedūra, išgydžiusi rijimo sutrikimą
Maitinimasis – viena esminių žmogaus išgyvenimo sąlygų. „Rijimo sutrikimas, dar vadinamas disfagija, gali pa...
Vaikų atostogų metu daugėja traumų: kaip nuo jų apsisaugoti?
Vaikų pavasario atostogos jau visai ant nosies. Ir nors šis laikas dažniausiai asocijuojasi su kelionėmis, aktyviu laisv...
Kokios klaidos daromos prie šventinio stalo?
Likus vos kelioms dienoms iki Velykų, daugybė žmonių pradeda planuoti, kokie patiekalai nuguls ant stalo šalia margučių....
Lietuvos autizmo asociacija „Lietaus vaikai“ kviečia paminėti autizmo mėnesį
Pasaulinė autizmo suvokimo, priėmimo diena – balandžio 2 d. Visas mėnuo yra skiriamas veikloms, susijusioms su aut...
Kaip tinkamai išsirinkti veido kremą iš plataus asortimento?
Tinkamo veido kremo pasirinkimas labai svarbus. Prie odos poreikių ir trūkumų pritaikyta kosmetikos priemonė veiksmingai...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų