Protezavus dantis už mažesnę kainą, likę pinigai skiriami kitų asmenų dantims protezuoti
Panevėžio teritorinė ligonių kasa (TLK) išsiuntė šių metų III ketvirčio kvietimus protezuoti dantis asmenims, laukiantiems eilėje ligonių kasų lėšomis apmokamo dantų protezavimo.
Kvietimai išsiųsti 917 Panevėžio ir 520 Utenos apskričių gyventojų, t. y. beveik 200 asmenų daugiau nei II ketvirtį.
Daugiausia kvietimų išsiųsta laukiantiesiems eilės Panevėžio mieste – 400. Utenos rajono gyventojams išsiųsta 160, Panevėžio rajono –150, Rokiškio rajono – 110, Biržų rajono – 107, Anykščių rajono – 100, Pasvalio rajono – 90, Visagino miesto – 80 kvietimų. Jų taip pat sulaukė 70 molėtiškių, po 60 ignaliniečių ir kupiškėnų, 50 zarasiškių.
Panevėžio TLK Gyventojų aptarnavimo skyrius pastebi, kad vis dažniau atsiranda asmenų, reikalaujančių neva jiems priklausančios valstybės skirtos dalies grynaisiais dėl to, kad pigiau nei už numatytą maksimalią sumą protezavo dantis.
Informuojame, kad teisę į Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis kompensuojamą dantų protezavimą turintys asmenys neprivalo protezuoti dantų už maksimalią valstybės skiriamą sumą. Ta suma nėra skiriama konkrečiam asmeniui, ji skiriama paslaugai apmokėti pagal faktines dantų protezavimo išlaidas, bet ne daugiau kaip dantų protezavimo tvarkoje nurodyta maksimali suma.
„Pavyzdžiui, jeigu senatvės pensininkui, įrašytam į dantų protezavimo eilę, suteiktą dantų protezavimo paslaugą ligonių kasos gali apmokėti iki 413,51 Eur, tai nereiškia, kad paslaugai kainavus mažiau, likusi dalis priklauso pensininkui. Dantų protezavimo tvarkoje numatyta, kad valstybė kompensuoja tiek, kiek paslauga kainavo, bet ne daugiau negu numatyta. Jeigu protezavimo kaina buvo mažesnė nei šiuo atveju 413,51 Eur, likutis (skirtumas) sugrįžta į PSDF ir tuo likučiu pagal eilę apmokamos kitiems pacientams suteiktos protezavimo paslaugos“, – sako Gyventojų aptarnavimo skyriaus vedėja Sigita Paulauskienė.
Dantų protezavimo kompensavimas yra dalinė valstybės parama labiausiai pažeidžiamoms visuomenės grupėms, t. y. joms suteikiama nemokama galimybė atstatyti kramtymo funkciją ir apmokama tiek, kiek faktiškai šis atstatymas kainavo iki tam tikros nustatytos ribos.
Susiję straipsniai
