Prognozuojama, kad daugės insultų, kilusių dėl prieširdžių virpėjimo

Spalio 29-ąją pasaulis mini Pasaulinę insulto dieną. Šią dieną – daugiau apie vieną  iš jo rizikos veiksnių – prieširdžių virpėjimą.

Insultas – galvos smegenų liga, ūminis galvos ar nugaros smegenų kraujotakos sutrikimas, dėl kurio žūva smegenų ląstelės. Pagrindiniai jo rizikos veiksniai – nutukimas, rūkymas, fizinio krūvio stygius, stresas, cukrinis diabetas ir širdies ligos, tarp jų – prieširdžių virpėjimas. Žmonėms, kuriems yra išsivystęs prieširdžių virpėjimas, insulto tikimybė padidėja penkis kartus¹.

Reklama

Kas tie prieširdžiai?

Prieširdžiai – tai dvi širdies kameros, esančios prieš skilvelius – yra kairysis ir dešinysis prieširdis. Į jas atiteka kraujas: deguonies neprisotintas kraujas iš viršutinės tuščiosios venos ir apatinės tuščiosios venos atiteka į dešinįjį prieširdį, o deguonies prisotintas kraujas iš kairiųjų ir dešiniųjų plautinių venų – į kairįjį prieširdį. Labai dažni neritmiški prieširdžių sužadinimai (400–600 kartų per minutę), kai nebelieka normalios prieširdžių sistolės, t.y. susitraukimo, vadinami prieširdžių virpėjimu, kurio sunkiausia komplikacija – insultas.

Prieširdžių virpėjimas yra dažniausias ilgalaikis širdies ritmo sutrikimas¹, kurį patiria maždaug 1 procentas visų gyventojų. Ši liga pasireiškia vienam iš 25 žmonių, vyresnių nei 65 metų ir vienam iš 10 žmonių, vyresnių nei 80 metų². Asmenims, kuriems išsivysto prieširdžių virpėjimas, padidėja kraujo krešulių susidarymo rizika, dėl to insulto tikimybė padidėja net penkis kartus.¹ Tikėtina, kad Lietuvoje prieširdžių virpėjimą patiria maždaug 30 tūkst. gyventojų². Maždaug vienas iš šešių insultų yra patiriamas būtent dėl prieširdžių virpėjimo³.

Širdies ligų daugės

Devyni iš dešimties insultų yra išeminiai⁴. Jie gali lemti nepataisomus neurologinius sužalojimus su didelėmis ilgalaikėmis pasekmėmis, kaip, pavyzdžiui, viso kūno ar jo dalių paralyžius, sutrikusi kalba, kartais reikalingas maitinimas pro zondą, gali vystytis pragulos.⁵ Išsivysčiusiose šalyse insultas yra trečia pagal dažnumą mirties priežastis. Lietuvoje 100 tūkst. gyventojų tenka 116 insultų, pasibaigusių mirtimi, atvejai.⁶

Kasmet iki trijų milijonų žmonių visame pasaulyje patiria insultus esant PV.^{7, 8} Tokie insultai ypač sunkūs, dažnai netgi gali lemti mirtį (20 proc.) arba negalią (60 proc.).⁹

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Kardiologijos klinikos širdies aritmijų sektoriaus vadovas doc. Aras Puodžiukynas aiškino, kad vyresniame amžiuje prieširdžių virpėjimo rizika didėja.

„Mes, gydytojai, kalbėdami pasauliniuose kongresuose, pabrėžiame, kad tokių susirgimų daugės. Nemanau, kad mes blogiau gydome. Atvirkščiai, mes gydome vis geriau, tad žmonės gyvena vis ilgiau. Pavyzdžiui, su amžiumi vis daugiau pražilusių žmonių, lygiai taip pat su amžiumi didėja ir prieširdžių virpėjimo rizika“, – aiškino medikas.

Kaip prieširdžių virpėjimas yra susijęs su insultu?

Esant prieširdžių virpėjimui insultas ištinka dėl to, kad širdyje susidaro kraujo krešuliai. Jie gali atitrūkti ir keliauti į smegenis ar kitas vietas. Krešuliui užkimšus smegenų kraujagysles, sutrikdomas galvos smegenų aprūpinimas krauju. Tada ištinka insultas, o dėl jo padidėja invalidumo ar mirties rizika.

Kaip aiškina A. Puodžiukynas, dažnai prieširdžių virpėjimas būna nejuntamas. Kai kurie žmonės apie esantį savo sutrikimą sužino atsitiktinai, atliekant įprastus sveikatos patikrinimus ar jau ištikus insultui ar kitai komplikacijai. Vis dėlto kai kurie simptomai pastebimi be specialių tyrimų.

Esant prieširdžių virpėjimą galima įtarti, jeigu širdis plaka neritmiškai, svaigsta galva, alpstama, juntamas nuolatinis nuovargis, labai stipriai plaka širdis, kankina dusulys, užsiimant aktyvia veikla darosi silpna. Pagrindinis prieširdžių virpėjimo rizikos faktorius – vyresnis nei 40 metų amžius. Didesnė tikimybė juo susirgti, kai būna padidėjęs kraujospūdis, žmogus turi skydliaukės sutrikimų, jį kamuoja širdies vožtuvų ar kraujagyslių ligos, diabetas, nutukimas, širdies veiklos nepakankamumas. Riziką atsirasti prieširdžių virpėjimui turi ir dažnas alkoholio vartojimas.

Sveika gyvensena turi įtakos kraujospūdžiui

Antsvorio nebuvimas, sveikas gyvenimo būdas, kiek įmanoma streso vengimas, – tai padeda išvengti padidėjusio kraujospūdžio, kartu padeda sumažinti ir prieširdžių virpėjimo atsiradimo riziką.

„Tačiau yra daug pacientų, kurie viską daro teisingai, bet mes turime savo atsineštus genus. Prieširdžių virpėjimas labai daug priklauso nuo to, kokia yra mūsų prieširdžio struktūra, kokia yra plautinių venų įtekėjimo į prieširdį struktūra, ir šių dalykų pakeisti negalime“, – aiškino medikas.

Anot gydytojo A. Puodžiukyno, svarbiausia yra nepražiopsoti, kad jums yra sutrikęs širdies ritmas.

„Žinoma, pavieniai permušimai gali būti ir jauniems, ir sveikiems žmonės, ir tai gali nekelti didelės grėsmės. Tačiau prieširdžių virpėjimas nėra tik nemalonus širdies ritmo sutrikimas: nemalonu, kai širdis vartaliojasi, plaka tankiai, tačiau didžioji bėda yra tai, kad prieširdis, kai jis susitraukinėja nevisavertiškai, neišstumia iš savęs kraujo. Kraujas gali užsistovėti, gali susiformuoti krešuliai. Todėl pajutus neritmingą širdies susitraukimą pirmiausia reikia pasikonsultuoti su gydytoju, užrašyti elektrokardiogramą“, – kalbėjo gydytojas.

Siekiant, kad dėl prieširdžių virpėjimo neištiktų insultas, labai svarbi tampa vaistų vertė. Esant insulto rizikai dėl prieširdžių virpėjimo jau apie 60 metų skiriami kraujo krešumą mažinantys vaistai – antikoaguliantai. Dažniausiai skiriamas preparatas yra varfarinas.

Kuo galima padėti?

„Varfarinas yra išgelbėjęs labai daug gyvybių, tačiau jį vartoti yra nepatogu, nuolat turime kontroliuoti kraujo krešumą, daryti kraujo tyrimus. Kartais juokaujama, kad užminuotu lauku reikia eiti labai siauru takeliu, nes į kairę – insultas, į dešinę – gali įvykti kraujavimas. Todėl ieškoma dar geresnių insulto profilaktikos būdų“, – aiškino medikas.

Įvairios bendrovės kuria vaistus, atlieka vis naujus tyrimus ir per pastaruosius kelerius metus atsirado keli naujos kartos vaistai, kurie išskiriami į atskirą grupę: naujieji geriamieji antikoaguliantai. Šie vaistai veikia greitai, jų efektyvumas yra ne mažesnis, o saugumas paprastai didesnis nei varfarino, o vartojant šiuos vaistus nebereikalingas nuolatinis krešumo rodiklių tyrimas.

Lietuvoje yra užregistruoti trys šios grupės preparatai: dabigatrano eteksilatas, rivaroksabanas ir apiksabanas. Šių preparatų tyrimai tęsiami ir toliau, pavyzdžiui nauji ilgalaikiai „RELY-ABLE®“ tyrimo duomenys papildė vis augančius įrodymus apie dabigatrano eteksilato efektyvumą mažinant dėl prieširdžių virpėjimo kylančią insulto grėsmę ir kad jį vartojant, susiduriama su mažesne kraujavimo rizika nei vartojant varfariną^{10, 11}.

Daug kainuojanti problema

Lietuvoje ir visame pasaulyje, iš visų pacientų, kuriems būtina antikoaguliacija, varfarinas skiriamas 55-60 proc. tų, kuriems jis yra indikuotinas.¹² Europos kardiologų draugija savo 2012 m. atnaujintose prieširdžių virpėjimo gydymo rekomendacijose bei Didžiosios Britanijos Nacionalinio sveikatos ir klinikinės kokybės institutas insulto nevožtuvinio prieširdžių virpėjimo metu profilaktikai rekomendavo naujuosius geriamuosius antikoaguliantus, suteikiant jiems pirmenybę, prieš dabar vartojamus antikoaguliantus, t.y. varfariną.

„Naujųjų geriamųjų antikoaguliantų įteisinimas Europoje rodo, kad ekonomiškai labiau pažengusios šalys prieširdžių virpėjimo ir insulto prevenciją laiko vienu iš sveikatos apsaugos sistemos prioritetų. Naujos kartos antikoaguliantų vartojimas padeda sumažinti insulto, susijusio su prieširdžių virpėjimu, riziką pacientams, kuriems rekomenduotina skirti antikoaguliantų terapiją. Deja, Lietuvoje galimybių skirti kiekvienam pacientui naujosios kartos antikoaguliantą sąlygų dar nėra, todėl reikėtų svarstyti bent galimybę kompensuoti šiuos vaistus kai kuriems sudėtingiems pacientams arba bent trumpą laikotarpį: pavyzdžiui, prieš ir po chirurginių intervencijų, ruošiant pacientą ritmo grąžinimui ir po jo. Tai insultų statistiką paveiktų į gerą pusę, insultų įvyktų mažiau“, – teigė A. Puodžiukynas.

Prieširdžių virpėjimas – ypač daug kainuojanti pasaulinė visuomenės sveikatos problema. Kiekvienais metais jo gydymo išlaidos JAV sudaro 6,65 milijardų dolerių ir daugiau kaip 6,2 milijardų eurų Europoje.^13,14 Atsižvelgiant į faktą, kad dėl prieširdžių virpėjimo kylantys insultai vis sunkesni, akivaizdu, kad kasmet tiesioginės medicininės išlaidos tokių pacientų gydymui auga.¹⁵ Vien Europos Sąjungoje bendra visuomenės našta, kurios reikia padengti dėl prieširdžių virpėjimo kylančio insulto gydymą per metus siekia 13,5 milijardo eurų.¹⁶

Šaltiniai:

 1. Atrial fibrillation investigators. Risk factors for stroke and efficacy of antithrombotic therapy in atrial fibrillation. Ann Intern Med 1994; 154: 1449-57.

2. Stewart S, Hart CL, Hole DJ, et al., Population, prevalence, incidence and predictors of atrial fibrillation in the Renfrew/Paisley study, Heart, 2001;86:516–21.

3. Fuster V, et al. Circulation. 2006;114:e257-e354

4. Andersen KK, et al. Hemorrhagic and ischemic strokes compared: stroke severity, mortality, and risk factors. Stroke. 2009;40:2068−72.

5. NHLBI website. “What is Stroke?” Available at: https://www.nhlbi.nih.gov/health/health-topics/topics/stroke. Accessed on: October 10, 2012.

6. Lietuvos statistikos departamentas. Leidinys „Mirties priežastys 2012“. [žiūrėta 2013 m. rugsėjo 26 d.]. Prieiga per internetą: <https://www.hi.lt/images/Mirties_priezastys_2012.pdf>

7. Atlas of Heart Disease and Stroke, World Health Organization, September 2004. Viewed Nov 2012 at https://www.who.int/cardiovascular_diseases/en/cvd_atlas_15_burden_stroke.pdf

8. Camm JA, et al. Guidelines for the management of atrial fibrillation. European Heart Journal.2010;31:2369–2429.

9. Gladstone DJ, et al. Potentially Preventable Strokes in High-Risk Patients With Atrial Fibrillation Who Are Not Adequately Anticoagulated. Stroke. 2009;40:235-240.

10. Hart RG, et al. Intracranial hemorrhage in atrial fibrillation patients during anticoagulation with Warfarin or Dabigatran: The RE-LY® Trial. Stroke.  2012;43(6):1511-1517.

11. Fang MC, et al. Death and disability from warfarin-associated intracranial and extracranial hemorrhages. Am J Med. 2007; 120:700 –705.

12. Nieuwlaat et al. Eur Heart J 2006;27:3018-26

13. Coyne KS, et al. Assessing the direct costs of treating nonvalvular atrial fibrillation in the United States. Value Health 2006; 9:348-56.

14. Ringborg A, et al. Costs of atrial fibrillation in five European countries: results from the Euro Heart Survey on atrial fibrillation. Europace 2008; 10:403-11.

15. Brüggenjürgen B, et al. The impact of atrial fibrillation on the cost of stroke: the Berlin acute stroke study. Value Health 2007;10:137-43.

16. Fuster V, et al. ACC/AHA/ESC 2006 Guidelines for the management of patients with atrial fibrillation – executive summary. Circulation. 2006;114:700-52.