Profesorius Romualdas Basevičius: tiesa ir mitai apie maisto papildus(1)

Apie maisto papildus kone kiekvienas Lietuvos gyventojas turi savo nuomonę. Juokaujama, kad Lietuvoje gyvena daugiausiai ne tik „krepšinio trenerių“, bet ir viską apie sveiką gyvenseną išmanančių „gydytojų“. Tačiau, kaip ir sporte, diskutuojant apie maisto papildų vartojimą, nuomonės labai išsiskiria: vieni siūlo įtraukti papildus į kasdienį mitybos racioną, o kiti juos lygina viso labo su saldainiais. Profesorius farmakologas dr. Romualdas Basevičius, turintis jau 55 metų darbo stažą, vaistingųjų medžiagų poveikį centrinei nervų sistemai bei širdies ir kraujagyslių ligoms tyrinėja jau nuo 1963 m., jis yra pirmųjų farmakologijos vadovėlių bendraautorius. Profesoriaus pasiteiravome, kokią reikšmę mūsų sveikatai turi maisto papildai.

Reklama

Profesoriau, kodėl Lietuvoje net tarp medikų nėra vieningos nuomonės apie maisto papildų vartojimą?

Todėl, kad painiojama daug sąvokų. Tarkime, ir mane daug kas vadina ne farmakologu (farmakologija - mokslas apie vaistų veikimą), o farmacininku (vaistų gamintoju). Todėl pabandykime žmonėms paaiškinti, kaip viskas yra iš tikrųjų. Vien Lietuvoje priskaičiuojama beveik 7 tūkst. medikamentų, vartojamų gydymo tikslais. Tokia jų gausa leidžia skirstyti į keturias grupes.

Pirmoji - natūropatiniai preparatai, gaunami iš augalų arba mineralinių medžiagų forma. Antroji – homeopatiniai preparatai, t.y. mažų kiekių gydomąsias savybes turinčių junginių grupė. Šių abiejų grupių preparatai stimuliuoja organizmo savigydą, t.y. imuninės sistemos atsako stiprumą kovojant su išoriniais ir ligą sukeliančiais faktoriais.

Trečioji grupė – vadinami alopatiniai, sintetiniai preparatai, vartojami praktinėje medicinoje (pvz., antibiotikai) . Ir ketvirtoji – citostatiniai, kurie skirami piktybinių ligų gydymui. Pastarosios dvi grupės – alopatiniai ir citostatiniai – slopina organizmo imuninės sistemos atsaką ligai.

Todėl pastaruoju metu itin didelis dėmesys skiriamas natūropatiniams preparatams. Kalbant apie juos, reikia priminti Indijoje prieš 5 tūkst. metų susiformavusią Ajurvedos medicinos mokyklą. Ji davė pagrindą gydymo tikslais vartoti augalinės kilmės natūropatinius preparatus. Pastaruoju metu jie ir sudaro produktų, kuriuos mes įpratę vadinti maisto papildais, pagrindą.

Ar maisto papildus dėl jų savybių, stiprinančių imuninę sistemą, galima gretinti su vaistais?

Maisto papildai nėra vaistai, bet mūsų organizmui jie būtini. Taip susiklostė, kad natūropatinius produktus Lietuvoje vartoja tik apie 10 proc. gyventojų. Tuo tarpu išsivysčiusiose pasaulio šalyse, tarkime, JAV, Prancūzijoje, Australijoje šis procentas yra 3-4 kartus didesnis. Kodėl pas mus maisto papildus tiek mažai vartoja ir kodėl gydytojai kartais jų nerekomenduoja? Išsiaiškinkime, ką vadiname maisto papildais, tuomet bus aiškiau.

Pirmiausiai tai – vitaminai, kurių naudą ir reikšmę mūsų organizmui jau skaičiuojame šimtmečiais. Apie vitaminus norėčiau pasakyti ir tai, ko neretai ir medikai žino. Natūralūs vitaminai, t.y. iš gamtos produktų gautos veikliosios medžiagos, mums būtinos gauti nuolat. Netgi tirpūs vandenyje vitaminai (B,C grupės), kurie organizme nesudaro atsargų, turėtų būti gaunami arba natūralia forma su vitaminingais maisto produktais, arba natūropatiniais - vadinamais maisto papildais.

Maisto papildams priklauso ir mineralinės medžiagos, iš jų noriu išskirti makroelementus ir mikroelementus - kalį ir magnį kaip intraląstelines, reikšmingas mineralines medžiagas, kurios dalyvauja mūsų kasdienėje medžiagų apykaitoje per organizmo fermentinę sistemą. Fermentų priskaičiuojama daugiau nei 100, o jų veiklai kalis ir magnis yra būtinas. Kai kurie kalio-magnio maisto papildai yra prevencinė priemonė prieš inkstų akmenligę.

Labai reikšmingą vaidmenį atlieka ir kalcis, ypatingai vyresnio amžiaus žmonėms. Derindami kalcį su vitaminu D, mes sumažiname senatvėje gresiantį osteoporozės pavojų. Šios ligos vystymuisi, ypač vyresniame amžiuje, didelę reikšmę gali turėti gausus gazuotų gėrimų (ne tik vaisvandenių, taip pat ir alaus) vartojimas. Taip sudaromos palankesnės sąlygos atsirasti padidėjusiam kaulų lūžimų pavojui.

Maisto papildams priskiriamos ir antioksidantinio poveikio medžiagos, randamos žuvų taukuose. Omega 3 riebiosios rūgštys yra labai svarbios ir reikšmingos mūsų medžiagų apykaitai. Jei jos nevartojamos maisto papildų forma, dažnai pasireiškia nervų sistemos ir širdies bei kraujagyslių sistemos ligos.

Interviu esate minėjęs, kad vitaminologijos mokslas pastaruoju metu išskiria tris preparatų grupes. Tai vitaminai, vitamerai ir vitaminoidai. Kuo jos skiriasi?

Vitaminai – iš gamtos natūralių produktų, augalinės kilmės veiklūs junginiai. Vitamerai yra jų sintetiniai pakaitalai. O vitaminoidais vadinamos tokios veikliosios medžiagos kaip oroto, pantoteno, pangamo, pantoteno rūgštys,  kurios pastaruoju metu priskiriamos B grupės vitaminų kategorijai.

Vitaminai tiek yra reikšmingi mūsų organizmui, kad sportuojantys ir vyresnio amžiaus asmenys turėtų nuolat juos vartoti nuolat. Visi kiti žmonės ypač pavasarėjant (tuomet natūralių vitaminų su maistu gauname mažiau, o tirpūs vandenyje vitaminai nesudaro atsargų) turėtų rinktis maisto papildus, turinčius šių vitaminų.

Vitaminai labai aktualūs vyresnio amžiaus žmonėms: vidutiniškai 65-erių metų amžiaus pacientams medikai diagnozuojami 6-7 susirgimus.

Noriu atkreipti dėmesį, kad kai kurios vaistų grupės turėtų būti skiriamos su maisto papildais. Pavyzdžiui antibiotikai, kuriuos vartojame per dažnai ir ne visuomet atsakingai bei teisingai. Jie jau pirmą vartojimo dieną sukelia kalio nepakankamumą.

Ypač penicilino grupės antibiotikai labai greitai provokuoja tirpių vandenyje vitaminų nepakankamumą.  Po ilgesnio vartojimo gresia dar ir kalio stoka, tromboembolinės komplikacijos (užsikimšimas krešuliais). Todėl antibiotikų vartojimas be probiotikų ir prebiotikų yra negeras dalykas. Gydytojas turėtų skirti maisto papildus, turinčius kalio, magnio ir vandenyje tirpių vitaminų.

Ar maisto papildai kompensuoja tik cheminių preparatų sukeliamus praradimus? Minėjote gazuotus gėrimus, kas dar?

Neretai tokie kasdieniai produktai kaip alkoholis, kava, hormoniniai kontraceptikai (vartojami dažniausiai jaunų moterų) skatina kai kurių medžiagų trūkumą. Norint jį panaikinti, būtini maisto papildai. Tarkime, gausus kavos vartojimas skatina B grupės vitaminų (ypatingai B1 ir B6) nepakankamumą. O kontraceptikų vartojimas sukelia moterims folio rūgšties trūkumą, taigi ir galimas grėsmes būsimo nėštumo metu.

Tad save gerbiantis ir fiziologijos bei biochemijos pagrindus turintis medikas be abejo turėtų deramai įvertinti maisto papildus ir pripažinti šių preparatų būtinumą.

Neužmirškime ir to, kad gana dažnai pasitaiko virškinimo organų pažeidimų – opaligių, kitų žarnyno ligų. Tokiems pacientams vitaminų stoka išprovokuojama dėl to, kad dauguma vitaminų į mūsų organizmą patenka per rezorbciją žarnyne. Tokiu atveju susiduriame su hipovitaminoize. Todėl vitaminų turintys papildai ir šiuo atveju yra būtini ir nepakeičiami.

Ar yra pasaulyje mokslinių tyrimų, kurie pagrindžia, kad valstybėse, kuriose naudojama daugiau maisto papildų, žmonės yra sveikesni?

Pastaruoju metu itin didelis dėmesys mitybai ir natūropatinių produktų vartojimui skiriamas Kinijoje. Ganėtinai išsamūs tyrimai atlikti Prancūzijoje, Skandinavijos šalyse. Jie pagrindžia, kad natūralūs preparatai ir maisto papildai sumažina sergamumą širdies ir kraujagyslių ligomis.

Ir dar svarbus niuansas. Prancūzai ir vokiečiai pastaruoju metu teigia, kad pagrindinės mirties priežastys pagal dažnumą yra šios: širdies ir kraujagyslių pažeidimai, piktybinės ir onkologinės ligos, nesaikingas ir neteisingas vaistų vartojimas. O po jų ketvirtą vietą šiame sąraše lemia tokie faktoriai kaip nelaimingi atsitikimai, traumos, savižudybės ir t.t.

Todėl mes negalime užmiršti maisto papildų būtinybės ir naudos. Ir turime prisiminti, kad nėra vaistų be šalutinio poveikio. Tą neigiamą poveikį turime mažinti ne reklamuodami atskirus preparatus ar skatindami savigydą (neišprusę žmonės vaistus vartoja savo nuožiūra), o neigiamą šalutinį poveikį sumažinti vartodami tinkamus maisto papildus.

Egzistuoja nuomonė, kad maisto papildas daugeliu atvejų - tai tas pats vaistas, tik skiriasi registracijos forma ir veikliosios medžiagos kiekis. Ar galima taip lyginti? Efektas bus tas pats, tik papildą reikia vartoti ilgiau, jis pigesnis, jam nereikia recepto?

Maisto papildai išsivysčiusios ligos atveju vaisto nepakeis. Bet kai kuriais atvejais tinka ir papildai. Tarkime, hipertoninės ligos atveju yra rekomenduojami 11 pogrupių vaistai. Jie tarpusavyje nesiderina, negali būti vartojami kartu. Ir jeigu kraujospūdžio svyravimai nėra labai dideli, pradinėse stadijose juos galima koreguoti ir maisto papildais – turinčiais kalio, magnio, arba kai kuriais polivitamininiais maisto papildais. Bet nuspręsti turi gydantis medikas, jokios saviveiklos čia neturėtų būti.

Iš esmės racionalus maisto papildų vartojimas yra moksliškai pagrįstas. Pastaruoju metu diskutuodamas su jaunais gydytojais, pajuntu, kad jie neturi pakankamai fiziologinių ir biocheminių žinių. Todėl tinkamai neįvertina maisto papildų reikšmės mūsų organizmui.

O kokius papildus vartojate Jūs?

Kasdien matuoju kraujospūdį, kol kas širdies ir kraujagyslių veiklą reguliuoju maisto papildais, o ne „chemija“. Vartoju kai kuriuos kalio ir magnio turinčius preparatus. Be abejo, sulaukus mano amžiaus, polivitamininiai preparatai (pvz., askorutinas, kurio sudėtyje yra vitaminų C ir P) yra tikrai būtini. Nuo 55-60 metų kas antrai moteriai ir kas ketvirtam vyrui gresia kojų venų išsiplėtimas. O ilgiau negydant – tromboembolinės reakcijos. Todėl tokiais atvejais apsieiti be polivitamininių maisto papildų yra neracionalu ir nelogiška.

Ar galima išskirti, kokius papildus galima vartoti pačiam apsisprendus, o kokiu atveju reikėtų gydytojo rekomendacijos?

Nepiktnaudžiaujant yra logiška vartoti vitamininius papildus ir savarankiškai. Juk kiekvieną dieną mes privalome gauti vandenyje tirpių vitaminų. O dėl įvairių priežasčių, dėl ne visiems prieinamų augalinių maisto produktų, mes pakankamo vitaminų kiekio negauname. Be to, antioksidantinį poveikį turintis tirpus riebaluose vitaminas E yra būtinas vartoti vasarą - UV spindulių žalingam poveikiui sumažinti. Ir ypatingai vyresnio amžiaus žmonėms. O dėl kalio, magnio ir kai kurių antioksidantinį poveikį turinčių augalinių preparatų, be abejo, reikalinga šeimos gydytojo konsultacija.

Kai kurie specialistai sako, kad dabar iš maisto gauti naudingų medžiagų yra sunkiau, nei prieš kelias dešimtis metų. Tai peršasi išvada, kad tokiu atveju reikia racioną papildyti papildais?

Pritarčiau. Tokių mikroelementų, kaip cinkas, geležis ir kitų elementų su maistu pastaruoju metu gauname nepakankamai. Tad jų turintys maisto papildai, be abejo, rekomenduotini. Galvoju, kad mes su maisto produktais dabar gauname ir mums nereikalingų ar net žalingai veikiančių medžiagų. Pavyzdžiui, gyvuliai ir paukščiai neretai lesinami pašarais, kurių sudėtyje yra hormoninio poveikio medžiagų. Be to, gyvuliams pašarui duodama sintetinių, dažančių medžiagų. Vaistai ir šios su maistu gaunamos nedraugiškos medžiagos jungiasi prie imuninės sistemos receptorių ir sukelias alergines reakcijas.

Tad iš esmės maisto papildai yra būtini. Aš tuo esu įsitikinęs ir galiu drąsiai tai tvirtinti. Bet nereikia jais piktnaudžiauti kaip ir vaistais. Ir, be abejo, nereikia žavėtis papildais, kurie nėra įteisinti Lietuvoje. Neretai iš kai kurių kaimyninių ne ES šalių į Lietuvą atvežami maisto papildais vadinami preparatai, apie kurių patikimumą ir garantiją nėra duomenų.

MPGA informacija