Profesinės ligos nustatomos per vėlai
Per pastaruosius penkerius metus nustatytų profesinių ligų atvejų skaičius mažai keičiasi, – rodo Higienos instituto Sveikatos informacijos centro Profesinių ligų registro statistiniai duomenys.
Tarptautinės darbo organizacijos iniciatyva balandžio 28-oji yra paskelbta Pasauline darbuotojų saugos ir sveikatos diena. Šios dienos tikslas – visame pasaulyje skatinti kurti saugias, sveikas ir tinkamas darbo sąlygas. Darbuotojų saugos ir sveikatos gerinimas yra nuolatinis procesas ir reikalauja ne tik darbdavio dėmesio, bet ir darbuotojų iniciatyvos.
Lietuvoje Profesinių ligų registre per pastaruosius penkerius metus (2010–2015 m.) užregistruotų naujai nustatytų profesinių ligų atvejų skaičius svyravo: 2010 m. užregistruoti 471 atvejai (tai sudarė 38 atvejų 100 tūkst. dirbančių gyventojų), 2015 m. užregistruoti 437 atv. (tai sudarė 33 atvejus. 100 tūkst. dirbančių gyventojų). Daugiausiai profesinių ligų buvo įtarta, kai žmogus kreipėsi į asmens sveikatos priežiūros įstaigą (83 proc.). Profilaktiškai tikrinant sveikatą buvo nustatyta 11 proc. ligų atvejų, gydomiems stacionare žmonėms - 4 proc., kitais būdais - 2 proc. Dažniausios profesinės ligos - jungiamojo audinio ir raumenų sistemos (58 proc.), ausies ir nervų sistemos ligos sudarė atitinkamai 21 ir 16 proc., kiti susirgimai (kvėpavimo, odos, virškinimo sistemų ir kitos) sudarė 5 proc. Profesinių ligų priežastimis buvo fizikiniai (65 proc.), ergonominiai (30 proc.), cheminiai (4 proc.) ir biologiniai (2 proc.) veiksniai.
Išanalizavus penkerių metų duomenis nustatyta, kad dažniau profesinės ligos buvo nustatomos vyrams - 76 proc., moterims profesinių ligų atvejų nustatyta 3 kartus mažiau. 97 proc. susirgusiųjų - asmenys, sulaukę 40 metų, jaunesni (20–39 metų) sudaro 3 proc. Pagal išsilavinimą tarp sergančiųjų dominuoja turintys aukštesnįjį ir specialųjį vidurinį išsilavinimą (67 proc.). Vidurinį išsilavinimą įgiję asmenys sudaro 41 proc., pagrindinį ir pradinį išsilavinimą - 23 proc., aukštąjį išsilavinimą - 2 proc. Daugiausiai profesinių ligų atvejų nustatyta asmenims, gyvenantiems Vilniaus, Šiaulių, Kauno, Klaipėdos, Telšių apskrityse (po 10 proc. ir daugiau), o gyvenantiems kitose apskrityse (Utenos, Panevėžio, Alytaus, Tauragės, Marijampolės) – po 9 proc. ir mažiau. 55 proc. profesinių ligų nustatyta dirbantiems asmenims, likusi dalis – nedirbantiems ligos nustatymo metu (45 proc.).
Didesnė rizika susirgti profesinėmis ligomis yra dirbantiems apdirbamojoje pramonėje (per penkerius metus nustatyta 740 atvejų), statybos sektoriuje (671 atvejis), žemės ūkio, miškininkystės veiklose (359 atvejai), transporto sektoriuje (316 atvejų), prekybos ir aptarnavimo srityse (195 atvejai). Dirbantiems kitur - žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo srityse, švietimo, apgyvendinimo, maitinimo paslaugų veiklose ir kitose – per penkerius metus nustatyti 309 atvejai.. Taip pat per šį laiką profesinių ligų daugiausiai buvo nustatyta asmenims, dirbantiems kvalifikuotais darbininkais, amatininkais bei įrenginių ir mašinų operatoriais - 82 proc., kitų profesijų specialistai, įstaigų tarnautojai, paslaugų sektoriaus darbuotojai, nekvalifikuoti darbininkai sudarė 18 proc. nustatytų atvejų.
„Dirbantieji neskuba kreiptis į gydytoją, kad jie būtų ištirti ir nustatyta profesinė liga. Todėl nustatomos vėlyvos stadijos profesinės ligos, kai žmogus jau būna netekęs 40 ir daugiau procentų darbingumo“, – teigia Profesinių ligų registro vadovė Danė Krisiulevičienė.
Susiję straipsniai
