Penktadienis, 2024.07.12
Reklama

Profesinėmis ligomis dėl asbesto svetur serga tūkstančiai, Lietuvoje – nė vienas (2)

Ligita Sinušienė, Dr. Audrius Šimaitis | 2012-01-04 23:35:52

Asbestas (iš graikų kalbos išvertus – „nedegantis“), atspari ugniai, vandeniui, rūgštims, organiniams tirpikliams medžiaga, labai padėjo suklestėti pasaulinei pramonei 19-ojo amžiaus  gale ir 20-ojo pradžioje, tačiau netrukus pastebėta, kad jis labai kenkia sveikatai. Pirmosios tai pastebėjo draudimo kompanijos, kurios nuo 1918 m. pradėjo atsisakyti drausti klientus, dirbančius asbesto pramonėje.  Užsienio šalyse darbuotojams išmokėtos tūkstantinės ir net milijoninės kompensacijos, o Lietuvoje, stebėtina, iki šiol dar nenustatytas nė vienas profesinės ligos atvejis, sukeltas šios kancerogeninės medžiagos.

Metų metus dengiantis statinį „šiferis“ pradeda kelti pavojų sveikatai ir nejudinamas. Algirdo Kubaičio nuotr.

Asbesto žala buvo slepiama

1930-aisiais svetur jau buvo sukaupta nemažai mokslinių tyrimų apie asbesto sukeliamus rimtus sveikatos sutrikimus. Nepaisant to, ir toliau buvo gaminami produktai, skirti naudoti tiek namų ūkyje, tiek pramonėje, nes tai garantavo didelį pelną.

Asbestozės – asbesto sukeltos ligos - terminas pirmą kartą pavartotas 1924 m. Ligą sukelia asbesto skaidulų nusėdimas plaučiuose, dėl to kilęs lėtinis uždegimas sukelia palaipsninį plaučių tūrio mažėjimą. Pastebėta, kad asbestoze sergantys pacientai daug dažniau serga plaučių vėžiu, ir asbestozė – pati dažniausia klastingos vėžio formos mezoteliomos priežastis. Manoma, kad dėl asbestozės ar dėl jos sukeltų onkologinių ligų Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) mirė 100  tūkst. žmonių. Pavyzdžiui, viename iš JAV regionų – Hamptom Roads, kuriame buvo statoma daugybė laivų ir plačiai naudojamas asbestas, mezoteliomos atvejų fiksuojama net septyniskart daugiau nei kituose regionuose.

Antrojo pasaulinio karo metu asbestas buvo naudojamas vamzdžių, boilerių išorinei apsaugai. JAV karo laivyne dirbo 4,3 mln. darbuotojų. Net 14 iš tūkstančio šioje pramonėje dirbusiųjų mirė nuo mezoteliomos, dar daugiau – dėl asbestozės, bet tikslus skaičius nežinomas.

Aštuntajame dešimtmetyje JAV vyko teismai, nes nuo 1930 m. informacija apie asbesto žalingą poveikį sveikatai nuo visuomenės buvo slepiama.

Susirgimų skaičiai vis auga

Australijoje asbestas buvo naudojamas 1945-1980 m., jo išgavimas nutrauktas 1983 m., visiškai uždraustas asbesto naudojimas 2003 m.

Kadangi dėl asbestozės ar jos komplikacijų sukeltos ligos pasireiškia labai vėlai (per 20-30 metų), susirgimų skaičius dėl asbesto Australijoje vis dar reikšmingai kyla. Manoma, kad pikas bus pasiektas 2023 m. ir kad per artimiausius du dešimtmečius išmirs apie 45 tūkst. australų. Kasmet pustrečio tūkstančio pacientų diagnozuojami asbesto sukelti susirgimai. Šis skaičius kasmet grėsmingai auga.

JAV ir Australijoje yra daugybė atvejų, kai žmonės laimėjo teismus ir prisiteisė didžiules kompensacijas už tai, kad valstybė arba atskiros firmos nesiėmė veiksmų nutraukti asbesto panaudojimo gamyboje. Garsiausias Australijos atvejis – V.M. Pimerio, kuriam buvo priteista išmokėti 270 tūkst. Australijos dolerių, byla. Australas įrodė, kad asbestas sukėlė jam mezoteliomą.

JAV didžiausia kompensacija siekė net 2,3 mln. JAV dolerių, išmokėta 1982-iais m. boilerių gamintojui Jamesui Cavettui. 1982 m. JAV bankrutavo viena iš galingiausių įmonių – Manville korporacija, nes dėl asbesto sukeltų komplikacijų ją padavė į teismą 16,5 tūkst. ieškovų. Šis atvejis ekspertų vėliau pavadintas „pačia didžiausia grupine korporacine žmogžudyste“ pasaulio istorijoje. Teismų metu paaiškėjo, kad Manville korporacija ilgą laiką slėpė jai žinomą faktą apie kenksmingą asbesto poveikį sveikatai.

Australijos, Jungtinės Karalystės ir kitų šalių valstybės iki šiol moka didžiules kompensacijas savo žmonėms už sužalotą sveikatą, o Lietuvoje iki šiol nėra registruota nė vieno profesinės ligos, sukeltos asbesto, atvejo.

R. Raškevičienė stebisi, kad Lietuvoje nediagnozuotas nė vienas profesinės ligos dėl asbesto atvejis. Asmeninio archyvo nuotr.

„Pasaulis iš mūsų juokiasi“, - „Vakarų Lietuvos medicinai“ sakė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Aplinkos ir darbo medicinos katedros lektorė daktarė Rita Raškevičienė. Tokia tyla stebėtina asbesto pramonės Lietuvoje kontekste. Kaip skelbia Higienos institutas, mūsų šalyje veikė du asbestcemenčio produktų fabrikai – Daugėliuose ir  Akmenėje. Nuo 1961 metų iš Rusijos importuoto asbesto žaliavos mūsų šalyje buvo sunaudota daugiau kaip 700 tūkst. tonų, kol 2005 m. sausio 1 d. buvo uždrausta gamyba iš šios medžiagos – porą metų vėliau nei, pavyzdžiui, Australijoje. Tiesa, tam tikrų draudimų buvo ir anksčiau. 1989 m. Sveikatos apsaugos ministerija uždraudė asbestcemenčio plokštes naudoti gyvenamojo būsto, vaikų auklėjimo ir ugdymo įstaigų, gydymo įstaigų statybose, kas iki tol buvo paplitę, nuo 2000 m. Lietuvoje uždrausta naudoti asbestcemenčio šiferio lapus statomuose ir remontuojamuose namuose bei visuomeninės paskirties objektuose. 2001 m. įsigaliojo asbestinio šiferio gamybos ir importo draudimas, o nuo 2002 m. jau nepriimami nauji statiniai, užkloti asbestine danga.

Higienos instituto duomenimis, asbestas laikomas vienu pavojingiausių cheminių veiksnių visose išvystytos pramonės šalyse. 1976 m. Tarptautinis vėžio tyrinėjimo centras asbestą pripažino kancerogenišku žmogui ir priskyrė pirmai faktorių grupei. Visos asbesto atmainos sukelia piktybinius navikus. Dažniausios jo sukeliamos ligos – plaučių bei krūtinplėvės asbestozė, krūtinplėvės bei pilvaplėvės mezotelioma, gerklų, plaučių, skrandžio, storosios žarnos, inkstų vėžys. Pagal kenksmingumą asbestas prilyginamas arsenui ir gyvsidabriui.

Nors Jungtinėje Karalystėje nustatyta ribinė asbesto koncentracija ore dar 1968 m., Lietuvoje pirmieji asbesto koncentracijos ore matavimai buvo inicijuoti tik 1999 m., o ši medžiaga, kaip kenksmingas veiksnys darbe, buvo įteisintas tik 2000, - teigiama Higienos instituto tinklalapyje.

Vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl darbuotojų apsaugos nuo rizikos, susijusios su asbesto poveikiu darbe, Lietuvoje nuo 2006 m. asbesto koncentracijos ore ribinis dydis yra 0,1 pl/cm3. Asbesto plaušelių koncentracijos ribinio dydžio gyvenamosios aplinkos ore nėra, nes ten neturėtų būti nė vieno plaušelio.

Tačiau mūsų tautiečiams dar palyginti neseniai yra tekę dirbti tokiomis sąlygomis, kad asbesto plaušeliai kuokštais skraidė ore ir gulė ant grindų. „Buvo Kaune tokia gamykla, rodos, vadinosi „Metalas“, kurioje darbuotojai gaminius rišo asbesto virvėmis, jas plėšydami, - portalui pasakojo R. Raškevičienė. – Buvome užsukę į šią gamyklą ir pati mačiau asbesto plaušelių pusnis“.

Sirgti gali ne tik statybininkai

Kadangi asbestas plačiai naudotas ir statybų pramonėje, ir boilerių gamyboje, tad, anot daktarės, susirgti onkologine liga dėl asbesto poveikio gali įvairių profesijų atstovai – priklausomai nuo to, ar jų darbo aplinkoje buvo naudojama ši medžiaga. „Deja, iki šiol Lietuvoje nėra nustatyta nė vieno atvejo, kad vėžys būtų pripažintas profesine liga dėl asbesto, - sakė lektorė. – Nors mūsų šalyje ir yra patvirtintos penkios ligos, galimos pripažinti profesinėmis, dėl sąlyčio su asbestu: asbestozė, pleuritas, mezotelioma, gerklų vėžys ir plaučių vėžys. Tačiau apskritai Lietuvoje nuo nepriklausomybės atgavimo gėdingai mažai konstatuojama vėžio, kaip profesinės ligos, atvejų – apskritai gal tik pora atvejų nuo nepriklausomybės atgavimo, bet tai nebuvo dėl asbesto. Pasauliui tokia padėtis kelia juoką. Nežinau, ar tai sąlygoja informacijos trūkumas, ar kitos priežastys, nes pateikti prašymą profesinei ligai pripažinti turi pats pacientas“.

Asbesto plaušeliai plaučių audinyje (padidintas vaizdas). Nuotr. iš Higienos instituto leidinio "Asbesto sukeltų ligų prevencija Lietuvoje"Onkologinių ligų, kaip profesinių, nebuvimas mūsų šalyje itin stebina, jei net vieno Darbo medicinos centro tyrimų metu iš 298 plaučių vėžiu sirgusių pacientų net 188 (63 proc.) nurodė turėję sąlyčių su asbestu bei jų plaučiuose rasta šios medžiagos dalelių. Todėl juolab stebina, kodėl nė vienas iš jų nesikreipė dėl profesinės ligos nustatymo. „Pacientui nustačius diagnozę jis pirmiausia turi kreiptis į savo šeimos gydytoją su prašymu, šis pildo pranešimą apie įtariamą profesinę ligą ir siunčia pacientą pas darbo medicinos gydytoją. Jei pripažįstama profesinė liga, „Sodra“ privalo išmokėti kompensaciją“, - aiškino R. Raškevičienė.

Portalo pašnekovė atkreipė dėmesį ir į faktą, kad, 1997 m. duomenimis, mūsų šalyje dirbusių su asbestu darbuotojų buvo registruota 7451.

Kokie minėtų ligų simptomai? „Asbestozė apskritai niekuo neišsiskiria, tik didelio fizinio krūvio metu žmogus gali kiek pakosėsti, o diagnozę parodyti gali tik rentgenograma, - aiškino portalo pašnekovė. – Mezotelioma turi jau gana ryškią simptomatiką – kyla dusulys, kaupiasi skystis pleuros ertmėje, tačiau problema ta, kad atsiradus šiems simptomams ir nustačius diagnozę, žmogus išgyvena labai trumpai. Per vienerius-dvejus metus nuo diagnozės paskelbimo miršta 70-80 proc. pacientų, nes efektyvaus gydymo nuo šios ligos nėra ne tik Lietuvoje, bet apskritai pasaulyje. Asbesto sukeltas plaučių vėžys pasireiškia tokiais pačiais požymiais, kaip ir dėl kitų priežasčių kilusi ši liga. Tačiau jei žmogus dirbo su asbestu ir dar rūkė, rizika susirgti plaučių vėžiu jam išauga net ir 50 kartų“.

Kaip pašnekovė vertina asbesto stogų keitimo programą? „Pagirtina, kad apskritai yra kas nors daroma, bet labai svarbu, kaip tie darbai bus atliekami. Nes tvarkingai gulėdamas ant stogo asbestas nėra tiek pavojingas, kiek nuėmimo metu. Todėl šiuos darbus turėtų atlikti tik tam pasirengę ir apmokyti specialistai. Kita vertus, būti šalia rūkančio žmogaus yra daug pavojingiau nei gyventi po asbesto stogu“, - sakė gydytoja.

Tyrimams neskirta pinigų

Higienos centro Rizikos veiksnių tyrimo laboratorijos vyriausioji specialistė Liuda Bakienė „Vakarų Lietuvos medicinai“ aiškino, kad Lietuvoje apskritai neatlikti tyrimai ištirti, kiek vėžinių susirgimų sukėlė asbestas. „2005 m. šalyje pradėjus vykdyti asbesto šalinimo programą buvo žadėti pinigai ir tokiems tyrimams, bet, deja, neskirti iki šiol. Netiriama net ir aplinka, išskyrus tuos atvejus, kai šito paprašo pavieniai asmenys ar firmos, atliekančios asbesto šalinimo darbus“, - sakė specialistė.

O kalbėdama apie asbesto stogų poveikį gyventojams, L. Bakienė teigė, jog metų metus dengiantis statinį „šiferis“ pradeda kelti pavojų sveikatai ir nejudinamas. „Juk per metų metus pradeda dūlėti rišamosios medžiagos, o tuomet atsipalaiduoja ir asbestas. Todėl ir pradėta vykdyti asbesto šalinimo programa, - kalbėjo specialistė. – Tačiau ši programa vykdoma tik kaimuose, o juk asbesto gali būti ir senos statybos miestų daugiabučiuose: sienų pertvarose, vamzdynuose, plytelių klijuose, glaiste, todėl ardant visa tai ar keičiant stogą reikia sudrėkinti darbo vietą, kad

smulkios dalelės nepakiltų į orą, dėvėti specialią aprangą. O surinktas statybines atliekas, kuriose yra asbesto, reikia atsargiai supakuoti, jų nedaužant, ir saugiai išgabenti“.

Šią savaitę Higienos centras rengia medžiagą, kaip išvengti neigiamo asbesto poveikio ir kaip saugiai jį pašalinti iš gyvenamosios ar darbo aplinkos.

Ligita Sinušienė,

Dr. Audrius Šimaitis

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
skaityti komentarus (2)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Psichoterapeutas paaiškino, kodėl kūnas žmogų kartais apgaudinėja
Nors lietuviškai esame įpratę sakyti „sveikame kūne – sveika siela", iš tikrųjų senovės Romos laikus me...
Intymioji higiena. Ar galima maudytis per menstruacijas?
Mėnesinės – ne priežastis nei atsisakyti atostogų, nei maudynių jų metu. Gydytoja atsako į 10 dažniausių klausimų...
Sutriko mėnesinių ciklas? Dažna to priežastis – policistinių kiaušidžių sindromas
Mėnesinių ciklo sutrikimai yra viena dažniausių problemų, dėl kurios jaunos moterys kreipiasi į gydytoją ginekologą. Tam...
Maisto produktai, kurie karštomis dienomis padės atkurti elektrolitų balansą
Jei raumenis traukia mėšlungis, prakaitas karštą dieną graužia akis ir žliaugia upeliais, o po sunkesnių treniruočių ant...
Vaikų sveikata: laikysenos ir regos problemos nėra pačios didžiausios
Jau tapo ganėtinai įprasta didžiausiomis vaikų sveikatos problemomis laikyti prastėjančią laikyseną ir regą ir dėl to ka...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų