Prof. habil. dr. A. Ambrozaitis: „Gaila antivakcininių agitatorių suklaidintų žmonių“(3)

Nors gydytojai ir mokslininkai nuolat kalba apie vakcinacijos naudą sveikatai, nemažai žmonių patys nesiskiepija ir neskiepija savo vaikų. Dalis visuomenės skiepais nepasitiki, o tą nepasitikėjimą stiprina nieko bendro su mokslu, medicina ir paprasčiausiu sveiku protu neturinčių asmenų vykdoma antivakcininė propaganda. Taip „Vakarų Lietuvos medicinai“ teigė Lietuvos infektologų draugijos (LID) pirmininkas, Vilniaus universiteto  ligoninės Santariškių klinikų filialo Infekcinių ligų ir tuberkuliozės ligoninės Infekcinių ligų centro direktorius, infekcinių ligų gydytojas profesorius habil. dr. Arvydas Ambrozaitis. Visgi, pasak profesoriaus, didžioji dalis visuomenės vakcinacijos teikiamą naudą supranta ir yra linkusi įsiklausyti ne į pseudoišminčių, bet specialistų argumentus.

Reklama

Šalyje pakilus susirgimų gripu bangai, viešojoje erdvėje atsinaujino diskusija dėl vakcinacijos naudos. Ar tikrai gripas tokia pavojinga liga, kad nuo jos reikėtų skiepytis?

Visuomenėje vis dar manoma, kad gripas – tiesiog eilinis peršalimas. Iš tiesų tai gali būti pavojinga liga. Yra pastebėta, kad vasarį – kovą išauga vyresnių žmonių mirštamumas nuo insulto ir infarkto. Tas pokytis atsiranda todėl, kad dalį infarktų ir insultų išprovokuoja būtent gripas. Patikimai įrodyta, kad skiepijimas nuo gripo vyresnio amžiaus žmonėms suteikia ganėtinai ženklią apsaugą ir nuo insulto, ir nuo infarkto. Mat užpuolus gripui sutirštėja kraujas. Išsiskiria uždegiminės medžiagos, turinčios trombozinį poveikį – lengviau užsikemša kraujagyslės. Šiais metais gripas, nors ir nepandeminis, yra agresyvus ir jau atėmė žmonių gyvybių.

Lietuvoje nesuprantama, kad gripas nėra viena iš peršalimo ligų, kurias sukelia maždaug 200 virusų – paragripo virusas, adenovirusai, rinovirusai, koronavirusai, respiracinis sincitinis virusas ir daugelis kitų. Tai peršalimo ligos – žmonės kosti, čiaudi, nežymiai karščiuoja, bet dažniausiai eina į darbą. Tai nėra gripas. Gripui būdinga, kad jis gali sukelti daugybę komplikacijų – miokarditą, plaučių, inkstų uždegimą, tuos pačius insultus, infarktus. Nepaisant to, įsišaknijusi nuomonė, kad gripas – nesunki liga, todėl skiepytis nereikia. Dažnu atveju tariama – „tai čia gydytojas sugalvojo, farmacijos kompanijoms reikalingas pelnas, todėl pučiamas muilo burbulas. O be to, aš niekada nesirgau ir nesirgsiu“.

Vakarų Europoje, Šiaurės Amerikoje nuo gripo skiepijasi daugiau kaip pusė gyventojų, o Lietuvoje – 5-6 proc. Priklausantys vadinamosioms rizikos grupėms – sergantys lėtinėmis ligomis, vyresni kaip 65 metų asmenys skiepijasi dažniau – tokių yra 18–20 proc. Praėjusiais metais nupirkta maždaug 97 tūkst. gripo vakcinos dozių, kiekvienais metais po  pandeminio 2009-2010 metų gripo jų perkama vis mažiau – bijoma, kad nebus panaudotos. Visgi praėjusių metų antrojoje pusėje ir šių metų pradžioje rizikos grupėms priklausantys asmenys skiepijasi aktyviai, atrodo, nepanaudotų vakcinų neliks.

2009-2010 metais  pasaulyje kilo ne įprastinis sezoninis, bet pandeminis gripas. Kada galime sulaukti naujos pandemijos?

Pandemijos kyla kas 10-40 metų. Taip rodo moksliniai tyrimai, daugiamečiai sergamumo gripu stebėjimai. Taigi ne anksčiau kaip po 10 ir ne vėliau kaip po 40 metų. Bet tiksliau neįmanoma prognozuoti, kada ji įvyks. Gripo A virusas linkęs keistis, jo pagrindinis rezervuaras yra vandens paukščiai, būtent juose susidaro nauji viruso potipiai, vadinamieji subtipai. Tiems naujiems subtipams žmonės neturi imuniteto, todėl negalime prognozuoti, ar bus ji sunki, ar ne. Praėjusi pandemija buvo nesunki, mirė sąlyginai nedaug žmonių, bent jau pagal oficialią statistiką. Aišku, realiai mirė daug daugiau žmonių, bet vis tiek galime teigti, kad pandemija buvo nesunki. Tačiau niekada negali žinoti, kokia bus kita pandemija, todėl jai būtina ruoštis. Kaupti antivirusinių vaistų atsargas ir laiku, nevėluojant sudaryti išankstinę sutartį su gamintojais dėl būsimos pandeminės vakcinos tiekimo.

Praėjusios pandemijos metu Lietuva, taupydama pinigus, tokios sutarties nebuvo sudariusi. O kai nusipirko, sergamumas pandeminiu gripu buvo ženkliai sumažėjęs. Todėl  žmonės Lietuvoje vangiai skiepijosi ir dauguma dozių nebuvo panaudota.  Pasaulyje buvo užregistruota daugiau nei 18 500, o Lietuvoje – 23 mirčių nuo pandeminio gripo atvejai. Šie žmonės, deja, nebuvo pasiskiepiję. Turiu pabrėžti, kad tarp 350 milijonų visame pasaulyje pandeminio gripo vakcina pasiskiepijusių žmonių nuo gripo nebuvo nustatyta nė vieno mirties atvejo, taip pat ir nuo pačios vakcinos.

Galbūt yra dar kokių nors infekcinių ligų, kurioms būdingas cikliškumas?

Sakyčiau, meningokokinė infekcija. Kol kas mes esame tarpepideminiame laikotarpyje, paskutinė epidemija buvo praėjusio amžiaus 7–8 dešimtmetį. Buvo sunki epidemija, vienu metu sirgo šimtai žmonių. Nors kada vėl epidemija kils, nėra žinoma, jos laukiama. Tiesa, tarpepideminiu metu plinta B serotipomeningokokas, nuo kurio neseniai buvo sukurta vakcina. Deja, Lietuvoje ji kol kas nenaudojama. Kiekvienais metais mūsų šalyje meningokokine infekcija suserga nuo 50 iki 80 žmonių, apie 10 proc. iš jų miršta. Atrodo, pastaruoju metu šių atvejų padaugėjo ir jie labai skaudūs. Žaibinės meningokokinės infekcijos atveju žmogus miršta per keletą valandų net ir suteikus pagalbą, t. y.  pradėjus laiku gydyti antibiotikais ir kitais būtinais vaistais.

Kokios kitos infekcijos kelia didžiausią nerimą? Ar nuo jų irgi apsaugo skiepai?

Auga susirgimų kokliušu skaičius. Kadangi bėgant laikui skiepais įgytas imunitetas nusilpsta, daugėja vyresnio amžiaus žmonių susirgimų. Jie serga ne visai tipine forma, kosti. Didžiausia problema, kad jie užkrečia kūdikius, kurie skiepijami nuo 6 mėnesių. Iki 6 mėnesio kūdikiai neapsaugoti, todėl anūkais besidžiaugiantys seneliai ir senelės retsykiais tampa kokliušo šaltiniu. Todėl turėtų būti taikoma vadinamoji „kokono“ taktika – kad visi žmonės, supantys kūdikį, būtų paskiepyti nuo kokliušo. Skiepytis reikėtų bent kartą per dešimtmetį.

Taip pat kelia nerimą pneumokokinė infekcija. Pagal Nacionalinę 2009-2013 m. imunoprofilaktikos programą ši vakcina turėjo būti įtraukta į vaikų skiepų kalendorių, bet iki šiol ji nėra įtraukta. Aiškinama, kad nėra lėšų. Tai skamba gana keistai – kompensuojamųjų vaistų pirkimui skiriami milijonai, pinigų netrūksta, o skiepams trūksta. O tai elementari sveikatos farmoekonomika – tiesiog mažiau sirgtų vaikų, reikėtų mažiau antibiotikų, ir tai tik keletas matomiausių su ligomis susijusių išlaidų, kurių galima išvengti skiepais.

Štai 2011-siais metais pagal Nacionalinę 2009–2013 m. imunoprofilaktikos programą buvo numatytas vaikų skiepijimas konjuguota pneumokokine vakcina, bet tam reikėjo 12,5 mln. litų, kurių vaikams neatsirado. Taip pat 2011 m. buvo numatyta skiepyti vyresnius nei 65 m. žmones polisacharidine pneumokokinių infekcijų vakcina. Bet tais pačiais metais iš ministro Raimundo Šukio gavome raštą, kuriame teigiama, kad 2011 m. konjuguotos pneumokokinės vakcinos į vaikų skiepų kalendorių įtraukti nenumatoma. Tai rimta problema, nes pneumokokinė infekcija yra labai sudėtinga ir sunkiai gydoma.

Galime konstatuoti, kad sveikatos priežiūros biurokratų veiksmai vakcinacijos ir infekcinių ligų srityje nebuvo pakankami. Kaip manote, galbūt ateinančiu metu galima tikėtis teigiamų poslinkių?

Labai priklauso nuo sveikatos apsaugos ministro ir komandos, kurią jis surenka. Kai sveikatos apsaugos ministru tampa medicininį išsilavinimą turintis sveikatos politikas, tikėtina, padėtis bus geresnė. Kai ateina žmonės iš šalies, Lietuvoje tai baigiasi blogai. Galime prisiminti geodezininko  išsilavinimą turintį ministrą A. Čapliką, kuris labai aktyviai visur kišosi, nurodinėjo, daug kalbėjo viešojoje erdvėje, nors pats menkai ką suprato. Pandemijos metu mokė infekcinių ligų gydytojus, kaip reikia gydyti, bruko savo požiūrį. Pamenu jį infekcinių ligų specialistams, profesoriams aiškinantį, kad „gripas nėra sunki liga, nuo gripo niekas nemiršta“. Gal dabar kas nors pasikeis – ministras Vytenis Andriukaitis yra kompetentingas, pats medikas, tiesa, nežinau, kiek jis geras administratorius. Mums labai svarbu jo požiūris į žmonių sveikatą, o kiek aš girdėjau, jo požiūris į ligų prevenciją labai teigiamas. Sveikatos apsaugos ministerijoje labiau akcentuojamas ligų gydymas, o ligų profilaktika, sveikos gyvensenos propagavimas dažnai tampa antraeiliu dalyku...

Kaip vertintumėte bendrą skiepų situaciją Lietuvoje?

Šiuo metu blogesnė suaugusiųjų skiepijimosi situacija. Nėra suaugusiųjų skiepijimosi kalendoriaus. Vaikų skiepai yra skatinami – nustatyti tam tikri įkainiai, įstaigos gauna finansavimą už vaikų skiepijimą. Suaugusiųjų skiepų ligonių kasos nefinansuoja – tam tikra prasme suaugusieji yra diskriminuojami. Tai – didelis neapsižiūrėjimas, netgi aplaidumas. Taip pat nerimą kelia vadinamųjų „antivakcininių judėjimų“ destruktyvus ir poveikis, ir visuomenės klaidinimas. Nors jie neturi nieko bendro nei su mokslu, nei medicina, daliai žmonių antivakcininės idėjos atrodo patraukliai, kai kurie jų atsisako skiepytis ir skiepyti savo vaikus. Labai gaila, bet toks neatsakingas požiūris lemia didesnį mirčių, kurių būtų galima išvengti, skaičių.

Ačiū už pokalbį.

Mindaugas Savickas