Prof. Dainius Pūras. Perspėjimo signalas nepriklausomiems ekspertams(2)

Ilgai ir nesėkmingai bandžiau atkreipti Lietuvos vykdomosios valdžios dėmesį į gilėjančias problemas svarbiose sveikatos apsaugos srityse. Pagaliau valdžia sureagavo. Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) vadovybės prašymu renkama informacija apie tai, ką D. Pūras veikia Jungtinių Tautų organizacijoje ir kaip jis ten pateko. Tokios pažymos kreiptasi į Užsienio reikalų ministeriją. Nebegaliu būti tikras, ar dar kur nors nesikreipta informacijos apie mano kaip nepriklausomo eksperto veiklą.

Reklama

Kokiu tikslu užsakomos tokios pažymos? Ką galėtų reikšti toks sveikatos politikos darymo būdas? Gal kas nors galėtų paaiškinti?

Už sveikatos apsaugą atsakingi Lietuvos politikai, patarėjai ir valdininkai nežino svarbių tarptautinių mechanizmų, kurie sukurti teisei į sveikatą užtikrinti? Nežino nepriklausomų ekspertų paskyrimo ir veiklos esmės? Ar galbūt laiko tokius ekspertus kenkiančius valstybei ir siunčia jiems perspėjimo signalą?

2014 m. vasarą Jungtinių Tautų Žmogaus teisių taryba mane paskyrė Specialiuoju pranešėju teisei į sveikatą. Ką reiškia šis mandatas ir ką aš veikiu, galima paskaityti viešoje erdvėje. Čia viskas parašyta: https://www.ohchr.org/…/Issues/Health/Pages/SRRightHealthInd…

Nebesitikiu, kad SAM ir ši Vyriausybė teigiamai vertintų mano kaip nepriklausomo eksperto kompetenciją ir norėtų ja pasinaudoti. Bet norėčiau, kad už Lietuvos sveikatos politiką atsakingi žmonės turėtų minimalų išprusimą ir gebėjimus suprasti, ką apskritai reiškia terminas „nepriklausomas ekspertas“ ir už ką tokie ekspertai laisvajame pasaulyje vertinami. Jie turi ne tik žinių, bet ir drąsos nepataikauti valdžioms ir jų sprendimus vertinti kritiškai, ypatingai jei šios veikia neskaidriai ir nekompetentingai. Mane paskyrė Jungtinių Tautų Žmogaus teisių taryba. Kaip nepriklausomas ekspertas aš nepataikauju nei vienai pasaulio vyriausybei, ir Lietuvos valdžia nėra išimtis.

Šis Lietuvos valdžios akibrokštas išduoda kelias rimtas problemas. Pirma, tai rimtas kompetencijų stygius. Kaip jau rašiau, apie man suteikto mandato įgaliojimus labai nesunku sužinoti, o mokesčių mokėtojų pinigais išlaikoma SAM netgi privalėtų žinoti kad Jungtinės Tautos yra įsteigusios nepriklausomo eksperto mandatą teisei į sveikatą. Antra problema – tai šios SAM vadovybės sustiprėjęs polinkis tildyti nepriklausomus ekspertus ir nevyriausybines organizacijas, kurios į viešumą kelia akivaizdžius sveikatos sistemos ir daromų sprendimų ydingumo bei neskaidrumo įrodymus. Tokią alergiją tiesos sakymui paskutinį kartą teko stebėti Tarybų Lietuvos Sveikatos apsaugos ministerijos veiksmuose 1988-1989 m.. Ši istorija su informacijos apie mane rinkimu – tai tik tęsinys apgailėtinos kampanijos, kurią vykdo SAM vadovybė prieš kitus jos veiksmus kritikuojančius specialistus ir organizacijas. Kreipimasis dėl pažymos akivaizdžiai susijęs su mano viešai išsakyta pozicija Lietuvos psichikos sveikatos politikos ir apskritai sveikatos politikos klausimais. Galbūt taip siekiama bauginti.

Yra dar viena problema. Bet koks pasikėsinimas į Jungtinių Tautų paskirtą Specialiųjų procedūrų atstovo mandatą ir jo nepriklausomą veiklą ir bandymas tokiai veiklai trukdyti yra jau ne tik konkrečios valstybės vidaus reikalas, bet iššūkis tarptautinei teisei ir tarptautiniams žmogaus teisių apsaugos mechanizmams. Kai politikai kėsinasi į JT paskirto eksperto nepriklausomumą ir tokiu būdu reikalauja lojalumo valdžiai (būtent taip aš suprantu akibrokšto su pažyma apie mano veiklą potekstę) – tai jau daugiau negu rimta. Galbūt tokie Lietuvos valdžios veiksmai turėtų būti žinomi JT, PSO ir kitoms tarptautinėms organizacijoms. Bet man atrodo svarbiau, kad tokie Lietuvos politikų, atsakingų už sveikatos apsaugą, veiksmai, būtų įvertinti Lietuvoje. Bet kokius valdžios veiksmus, kurie gali būti vertinami kaip kritikos tildymas, paniekos pilietinės visuomenės atstovams ir nepriklausomiems ekspertams demonstravimas, reikia stabdyti jų užuomazgoje ir duoti aiškų atkirtį.

Nekelčiau šio klausimo viešai, jei tai būtų vien nepasitikėjimo manimi, kaip neįtikusiu valdžiai ekspertu, klausimas. Patyčių iš valdžios struktūrų esu patyręs ir anksčiau, taigi tyliai nuryčiau dar vieną tokią patyčių dozę. Bet jei į tokius akibrokštus nebus tinkamai reaguojama, jie kartosis ir gali kenkti kitiems nepriklausomiems ekspertams bei viešajam interesui. SAM vadovybės alergija principingai pilietinių organizacijų pozicijai paskutiniu metu pavojingai sustiprėjo. Šis mano dabar pateikiamas pavyzdys yra nebe pirmas toks nepriklausomų ekspertų ir NVO tildymo pavyzdys. Tokius regreso požymius turėtų tinkamai įvertinti brandūs Lietuvos politikai ir pilietinė visuomenė.