D. Pūras: civilizuotuose kraštuose psichiatrai pažymų vairuotojams neišduoda
Lietuvoje išlieka pažymos, kurias psichiatrai išduoda vairuotojams ar medžiotojams, tačiau civilizuotuose kraštuose taip nedaroma, LRT RADIJUI sako psichiatras Dainius Pūras. Anot jo, Lietuvoje vyraujanti sistema siekia caro laikus, psichiatrija priklausoma nuo vaistų, o žmonės vis dar uždaromi į pensionus.
Čia ir prasideda problemos, nes psichiatrijos ypatumas tas, kad kai kurios valstybės psichiatriją nori naudoti kaip represijos įrankį, perleisti jai žmonių socialinės kontrolės funkciją, LRT RADIJUI sako psichiatras Dainius Pūras, komentuodamas Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos pasisakymą, kad Lietuvoje mažėja psichikos negalią turinčių asmenų diskriminacija.
„Psichiatrai, padarykite, kad čia nebūtų kokių nors nusikaltimų. Arba – psichiatrai, užtikrinkite, kad tie, kurie vairuoja ir medžioja, netraiškytų ar nešaudytų kitų. Noriu pasakyti, kad civilizuotuose kraštuose psichiatrai tokių pažymų neišduoda“, – ironizuoja D. Pūras.
O Lietuvoje, anot jo, išlieka visos pažymos, ir nežinia, kieno čia didesnė problema – ar visuomenės, ar valdžios, ar psichiatrų profesinės grupės. Be to, pastebi psichiatras, kas būtų jei psichiatrų profesinė grupė atsisakytų tokias pažymas išduoti, tarkim, asociacija praneštų, kad nuo kitų metų sausio pirmos tokios nesąmonės nedarys.
„Sistema labai sena – sovietinė ar apskritai iš caro laikų, o absoliuti dauguma lėšų, skirtų psichikos sveikatos priežiūrai, nusėda atskiros psichiatrijos ligoninėse ir tuose garsiuose internatuose, dabar vadinamuose pensionatais. Bet tai tos įstaigos, kuriose žmones uždaro“, – pabrėžia D. Pūras.
Jo teigimu, Europoje permainos prasidėjo gana greitai, po Antrojo pasaulinio karo. Tada dauguma Europos valstybių nutarė, kad negalima savo piliečių laikyti uždarytų – reikėtų juos išmokyti gyventi laisvėje: „Tai bendruomeninės paslaugos. Jie gyvena keturiese ar šešiese kokiame „group home“, kiekvienas turi savo kambarį, yra bendra virtuvė. Kartais su jais pabendrauti ateina socialinis darbuotojas, ir visi laimi.“
D. Pūro įsitikinimu, tai geriau ir visuomenei, ir pigiau, ir patiems žmonėms geriau, nes jie gyvena laisvėje, mokosi atsakingai elgtis.
D. Pūro nuomone, Lietuvos psichiatrija tapo pernelyg priklausoma nuo vaistų: „Seniai įrodyta, kad vaistai nėra pagrindinis gydymo būdas. Mano apytiksliais skaičiavimais, psichiatrijos sistemai per metus skiriama apie 200 mln. eurų. Kaip sakiau, dauguma įstaigų tą stigmą ir diskriminaciją tik didina.“
Pasak psichiatro, didelėms psichiatrijos ligoninėms reikia daug pinigų, o kuo didesnė ligoninė, tuo labiau ji vertinama. „Lietuvoje padaroma gudrybė, vyrauja saviapgaulė. Prieš kelis metus beveik visos psichiatrijos ligoninės buvo prie ko nors prijungtos. Pavyzdžiui, ligoninė Švėkšnoje prijungta prie vienos iš Klaipėdos ligoninių“, – tikina pašnekovas.
D. Pūras teigia, kad dėl tokio prijungimo ligoninė dingsta iš sąrašo: „Sistemos gynėjai sako – dabar pas mus nebe vienuolika, o tik dvi psichiatrijos ligoninės, tik Naujojoje Vilnioje ir Vasaros gatvėje, visos kitos išnyko. Tiesa ta, kad jos neišnyko, viskas kaip buvę, jos tik tapo filialais ir statistikoje buvo paslėptos. Tačiau žmones ir toliau iš Skuodo veža į Švėkšną, kaip ir anksčiau.“
Susiję straipsniai
