Venų varikozė nėštumo metu – ne tik estetinė problema

Nėštumas – tai ne tik nuostabus laukimas, bet ir didžiuliai pokyčiai moters kūne. Nors daugiausia dėmesio skiriama augančiam pilvukui, širdžiai ir bendrai savijautai, dažnai pamirštamas vienas tylus, tačiau nemalonus šio laikotarpio palydovas – venų varikozė. Ši būklė, pasireiškianti išsiplėtusiomis, matomomis venomis, užklumpa maždaug trečdalį visų nėščiųjų ir, pasak specialistų, toli gražu nėra tik kosmetinė problema. 

Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Kraujagyslių chirurgijos skyriaus vedėja Ingrida Valužytė pabrėžia: „Nėštumo metu moters organizmas patiria didžiulius pokyčius, kurie tiesiogiai veikia kraujotakos sistemą. Padidėjęs kraujo tūris, hormoniniai svyravimai ir augančios gimdos spaudimas yra pagrindiniai varikozės atsiradimo faktoriai. Svarbu suprasti, kad venų varikozė yra ne tik kojų problema – ji gali atsirasti ir intymiose vietose, pavyzdžiui, vulvos srityje, ir nors tai reta, sukelia papildomą nerimą bei diskomfortą.“

Kas slypi už išsiplėtusių venų?

Venų varikozė atsiranda, kai venose esantys vožtuvėliai, kurie turėtų užtikrinti vienpusį kraujo tekėjimą į širdį, nustoja veikti efektyviai. Tuomet kraujas ima kauptis venose, jos išsiplečia, praranda elastingumą ir tampa matomos. Nėštumo metu šį procesą sustiprina padidėjęs progesterono kiekis, kuris atpalaiduoja kraujagyslių sieneles, padidėjęs kraujo tūris (vidutiniškai 30–50 proc.), ir augančios gimdos spaudimas, ypač apatinei tuščiajai venai, kuri lėtina kraujo tekėjimą iš kojų. Natūralus svorio augimas nėštumo metu taip pat papildomai apkrauna kojų venas. Dėl šių priežasčių venų varikozė dažniausiai išryškėja nuo antrojo trimestro pabaigos iki trečiojo, pasiekdama piką.

Nors išsiplėtusios venos dažnai vertinamos kaip estetinė problema, I. Valužytė pabrėžia, kad tai – kraujotakos sutrikimas. „Nors daugeliui moterų pasireiškia tik lengvi simptomai, tokie kaip kojų sunkumas vakarais, tempimo jausmas ar nuovargis, ignoruoti šios būklės negalima. Mes stebime pacientus, kuriems venų varikozė gali komplikuotis į paviršinių ar giliųjų venų uždegimą (flebitą ar tromboflebitą), kas jau yra rimta ir reikalauja neatidėliotino gydymo“, – perspėja chirurgė. Svarbu žinoti, kad giliųjų venų trombozės rizika nėštumo metu yra padidėjusi apie 4–5 kartus, palyginti su ne nėščiomis moterimis, ir ši rizika išlieka dar apie 6 savaites po gimdymo.

Rizikos veiksniai ir kada kreiptis į gydytoją?

Nors nėštumas pats savaime yra rizikos veiksnys, ne visos moterys susiduria su varikoze. Riziką didina paveldimumas (rizika išauga iki 80 proc., jei artimieji turėjo varikozę), ankstesni nėštumai, greitas svorio augimas, lėtinės ginekologinės ligos, buvusi hormoninė kontracepcija, taip pat sėdimas ar stovimas darbas bei mažas fizinis aktyvumas. „Būsimoms mamoms, turinčioms polinkį ar pastebėjusioms pirmuosius simptomus, rekomenduojame pasitarti su kraujagyslių chirurgu dar planuojant nėštumą ar ankstyvuoju jo etapu, nes prevencinės priemonės gali ženkliai palengvinti nėštumo eigą“, – pataria gydytoja.

Jei nėštumo metu pastebite atsiradusią poodinių venų varikozę kojose arba jau turėjote varikozių iki nėštumo, rekomenduojama planinė kraujagyslių chirurgo konsultacija dėl konservatyvaus gydymo galimybių.

Tačiau, jei pajutote stiprų skausmą kojoje, vienos kojos ar vulvos srities patinimą, paraudimą, kietumą ar atsirado opų, nedelsdami kreipkitės į gydytoją. Tai gali būti komplikacijų, tokių kaip paviršinių venų tromboflebitas ar giliųjų venų trombozė, požymiai. Šiais atvejais gali būti svarbu kuo anksčiau pradėti antikoaguliantų (medžiaga, stabdanti kraujo krešėjimą) vartojimą.

Gydymo galimybės nėštumo metu: konservatyvus požiūris ir ateities perspektyvos

Nėštumo metu moterys dažnai susiduria su venų varikozės simptomais – kojų sunkumu, tempimu ar patinimu. Šiuo laikotarpiu taikomas specialus, konservatyvus gydymo požiūris, užtikrinantis maksimalų saugumą tiek būsimai mamai, tiek vaisiui.

Remiantis moksliniais tyrimais bei Europos kraujagyslių ir endovaskulinės chirurgijos draugijos rekomendacijomis, operacinis varikozinių venų gydymas nėštumo metu nerekomenduojamas, nes galimos rizikos dažnai viršija naudą. Vis dėlto gera žinia yra ta, kad daugeliu atvejų varikozės simptomai sumažėja ar net visiškai išnyksta per 3–6 mėnesius po gimdymo.

„Nėštumas – ypatingas laikotarpis, kai gydymo sprendimus priimame itin atsargiai, pirmiausia rūpindamiesi saugumu. Nors chirurginės intervencijos šiuo metu nerekomenduojamos, simptomus galima labai efektyviai palengvinti taikant saugias, konservatyvias priemones,“ – teigia Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Akušerijos ir ginekologijos skubiosios pagalbos, nėštumo patologijos ir konsultacijų skyriaus vedėja gydytoja Viktorija Navickienė.

Viena iš pagrindinių rekomenduojamų priemonių – kompresinės kojinės, kurios sumažina kojų venų diametrą ir pagerina kraujo nutekėjimą, taip mažindamos simptomus: sunkumą, tempimą ar skausmą. Pasak gydytojos V. Navickienės, tai – viena efektyviausių priemonių, kurią galima taikyti jau ankstyvose nėštumo stadijose.

„Svarbiausia – klausytis savo kūno ir reaguoti į pirmuosius simptomus. Net ir nedideli pakitimai gali būti ženklas, kad reikia pasitarti su gydytoju. Kuo anksčiau pradedame taikyti konservatyvų gydymą, tuo geresni rezultatai. Tai padeda ne tik sumažinti diskomfortą, bet ir išvengti rimtesnių komplikacijų ateityje,“ – pabrėžia gydytoja.

Be kompresinių kojinių, specialistai rekomenduoja ir kitus paprastus, tačiau veiksmingus įpročius: ilsinantis patariama kelti kojas aukščiau širdies lygio, nes tai padeda sumažinti kojų tinimą ir skausmą, atsirandantį dėl kraujo sąstovio. Labai svarbu vengti tam tikrų pozų ir veiksmų, kurie gali pabloginti būklę: nesėdėkite sukryžiavusios koją ant kojos, nes tai tiesiogiai didina spaudimą venoms ir gali paskatinti varikozės atsiradimą ar pablogėjimą. Venkite nešioti sunkesnius svorius, kad papildomai neapkrautumėte venų sistemos. Vietoj to, rekomenduojamas lengvas fizinis aktyvumas, toks kaip kasdieniai pasivaikščiojimai ar plaukimas, kuris skatina kraujotaką ir stiprina venų sieneles. Būtinai venkite ilgai stovėti ar sėdėti nejudant, reguliariai keiskite pozas. Ne mažiau svarbus ir virškinimas bei hidratacija: venkite vidurių užkietėjimo (kuris didina spaudimą dubens venoms) ir gerkite pakankamai skysčių, nes tinkama hidratacija palaiko normalų kraujo tūrį ir jo tekamumą, palengvindama venų darbą.

„Siekiame, kad kiekviena moteris nėštumo metu jaustųsi saugi ir išgirsta. Mūsų tikslas – padėti sumažinti simptomus ir užtikrinti gerą savijautą ne tik šiuo ypatingu laikotarpiu, bet ir ilguoju laikotarpiu – užkirsti kelią lėtiniam venų nepakankamumui ateityje,“ – sako gydytoja V. Navickienė.

Vulvos varikozė: subtili, bet ne kliūtis gimdymui

Retesnė, bet itin nemaloni būklė – vulvos varikozė – venų išsiplėtimas lytinių organų srityje. Ją patiria apie 4–10 proc. nėščiųjų. Nors ji gali sukelti skausmą ir diskomfortą, jos gydymas taip pat konservatyvus – rekomenduojamos specialios kompresinės priemonės ir šalti kompresai.

„Svarbu paminėti, kad vulvos varikozė pati savaime nėra kliūtis natūraliam gimdymui“, – ramina I. Valužytė. Daugeliu atvejų moterys gali gimdyti per natūralius takus, o esant dideliam išsiplėtimui, situacija įvertinama individualiai.

Po gimdymo, jei simptomai neišnyksta, gali būti taikomi invaziniai gydymo metodai, tokie kaip skleroterapija (kai į išsiplėtusią veną suleidžiama speciali medžiaga, sukelianti kraujagyslės užakimą), embolizacija (kai per kateterį įvedamas implantas, blokuojantis kraujotaką) ar chirurginė venų šalinimo procedūra. Sprendimas dėl gydymo priemonių priimamas individualiai, įvertinus simptomus, kraujagyslių būklę ir bendrą moters sveikatą, tačiau tai daroma jau po nėštumo ir žindymo periodo.

Svarbu ne tik gydyti, bet ir užkirsti kelią

Tiek venų, tiek vulvos varikozė nėštumo metu gali būti nemaloni, tačiau daugeliu atvejų ji yra laikina ir valdoma. Svarbiausia – nepanikuoti, laiku kreiptis į specialistus, laikytis rekomendacijų ir rūpintis savo savijauta.

„Būsimos mamos turi žinoti, kad jos nėra vienos ir kad yra būdų palengvinti šią būklę. Svarbiausia – bendradarbiauti su savo gydytoju ir pasitikėti jo rekomendacijomis“, – apibendrina kraujagyslių chirurgė. Informuotumas ir aktyvus dalyvavimas savo sveikatos priežiūroje leidžia mėgautis šiuo ypatingu gyvenimo etapu be nereikalingo nerimo.