Prieš gripo virusus - apsiginklavus dezinfekavimo priemonėmis

Kad ir kaip stengtumėmės jo išvengti, gripas kasmet kerta netikėtai, o kartais net ir labai skaudžiai, lydimas įvairiausių komplikacijų. Gydytojai išskiria tris gripo virusų tipus - A, B ir C. Pirmųjų dviejų tipų virusai sukelia epidemijas, dėl A tipo viruso kas 10-40 metų kyla pandemija (epidemija išplitusi po visą pasaulį). 

Šilutės rajone po ilgesnės pertraukos jau antrą savaitę fiksuojami nauji gripo atvejai. Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Šilutės skyriaus duomenimis, praėjusią savaitę (4-oji metų savaitė) gripu susirgo 1 vaikas ir 3 suaugusieji. 3-iąją metų savaitę irgi buvo įregistruota tiek pat gripo atvejų.

Kitomis ūmiomis infekcinėmis viršutinių kvėpavimo takų ligomis praėjusią savaitę susirgo 105 rajono gyventojai (3-iąją savaitę - 76 gyventojai), iš jų 62 - vaikai iki 17 metų (3-iąją savaitę - 49 vaikai). Sergamumo rodiklis mūsų rajone dabar šoktelėjo iki 21,85 (3-iąją savaitę buvo 16,03).

A ir B tipo gripo virusai ypatingi tuo, kad nuolat kinta, atsiranda naujų jų porūšių, kurie išprovokuoja naujų epidemijų atsiradimą. Anot specialistų, persirgus gripu, susidaro antikūnai prieš ligą sukėlusį viruso porūšį, tačiau pastarieji neapsaugo nuo kitų gripo porūšių.

Kaip teigia bendrosios praktikos gydytoja Gražina Stumbrienė, daugelis žmonių gripą painioja su paprastu peršalimu. Tačiau tai dvi visiškai skirtingos ligos. Gripą sukelia gripo virusas, kurį sergantis žmogus gali perduoti kitam. Ligoniui kosint, čiaudint, kalbant, virusas patenka į orą. Su įkvepiamu oru gripo virusas patenka į kito žmogaus organizmą.

„Gripą atskirti nuo peršalimo paprasta, nes simptomai - itin sunkūs. Inkubacinis gripo periodas trunka nuo kelių iki 48 valandų. Ši liga pasižymi ūmia pradžia. Pakyla aukšta temperatūra, kartais net iki 40 laipsnių. Prasideda dideli galvos, raumenų, sąnarių skausmai. Jaučiamas bendras silpnumas, ryški toksikozė. Gali varginti sausas kosulys, apetito sumažėjimas. Net pasveikus, kurį laiką gali išlikti nuovargio jausmas. Sloga, užgulta nosis - dažnesnė paprasto peršalimo metu“, - pasakojo bendrosios praktikos gydytoja G.Stumbrienė.

Pasak vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkės Zitos Janušauskienės, vienas iš sparčiausių gripo viruso plitimo būdų - per nešvarias rankas. Todėl gripo sezono metu jas būtina plauti kuo dažniau. „Kadangi atsiranda vis daugiau atsparių ir agresyvesnių ligos sukėlėjų, tinkamai higienai paprasto muilo nepakanka - per siauras jo veikimo spektras. Vaistinėse galima įsigyti dezinfekavimo priemonių, skirtų tiek rankoms, tiek paviršiams valyti. Tai įvairūs skysčiai, geliai. Jie nesukelia alerginių reakcijų, veikia jau po 30 sekundžių. Vienas dezinfekavimo priemones galima naudoti net ten, kur nėra vandens - skystis įtrinamas į sausas rankas. Jos itin tinka naudoti slaugant ligonius ar gripo prevencijai. Kai kurios dezinfekavimo priemonės tinkamos ne tik odos, bet ir gleivinių dezinfekcijai. Skysčiai, skirti paviršiams dezinfekuoti, naikina įvairias bakterijas: salmoneles, listerijas, grybelius. Pastaruosius naudoti galima tiek darbe, tiek namie - pradedant vonios kriaukle, baigiant darbo ar valgomuoju stalu. Tie, kuriems nepatogu naudoti dezinfekavimo skystį, gali rinktis dezinfekavimo servetėles“, - teigė Z.Janušauskienė.

Anot jos, pastaruoju metu pastebimas itin didelis žmonių susidomėjimas dezinfekavimo priemonėmis. Kai kuriose vaistinėse jų jau pradėjo trūkti.

G.Stumbrienė, kalbėdama apie gripo plitimą ir prevenciją, pridūrė, kad didelį pavojų kitiems kelia lengvomis gripo formomis sergantys asmenys.

 „Sirgdami žmonės vis tiek bendrauja su kitais, taip platindami šį pavojingą virusą. Jei gydotės namuose, privaloma juose likti, kol pasveiksite, griežtai laikytis gydytojų nurodymų. Sveikieji

turi vengti kontakto su sergančiais žmonėmis, dažnai plauti rankas, naudotis kauke. Norint išvengti gripo, galima skiepytis arba bandyti stiprinti imuninę sistemą. Stipri imuninė sistema daug geriau kovoja su visomis ligomis, ne tik su gripu. Siekiant palaikyti gerą imuninę sistemą, rekomenduojama sportuoti, tinkamai maitintis, pakankamai išsimiegoti, gyventi sveiką gyvenimo būdą, vartoti vitaminų ir maisto papildų“, - pasakojo G.Stumbrienė.