Pragaro ambulatorija pasitinkant Naujuosius: plūsta fejerverkų ir petardų aukos

Kaip atrodo darbas skubios pagalbos skyriuose, skubiosios medicinos gydytojo rezidento Andriaus Černausko pramintuose pragaro ambulatorijomis, per šventes? Tiek Vilniuje, tiek Kaune per Kalėdas traumas dažniausiai padiktuoja oro sąlygos, o Naujųjų naktis turi išskirtinį bruožą – į ligoninių priimamuosius plūsta pacientai, daugiausiai susižaloję sprogdindami fejerverkus ar petardas. Taip pat medikams tenka suteikti pagalbą susipjausčiusiems stiklais, nukentėjusiems per muštynes ar apdegusiems dėl petardų ar savadarbių sprogmenų.

Reklama

Per šventes, ilguosius savaitgalius ligonių srautas padidėja. Pavyzdžiui, per keturias šventines paras šiemet Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) Skubiosios pagalbos skyriuje priimta 1260 pacientų, patyrusių įvairias traumas, peršalusių, taip pat kenčiančių nuo lėtinių ligų paūmėjimo, virškinimo sistemos sutrikimų ir kt.

„Tendencijos, kurias kasmet matome mes, panašios. Žinoma, nemažai įtakos pacientų srautui turi ilgaisiais šventiniais savaitgaliais vyraujantys orai. Jei orai šaltesni, drėgnesni, turime daugiau griūnant kojas, rankas susižalojusių pacientų. Jei per šventes paspaudžia šaltukas, deja, padaugėja pacientų, patyrusių termines traumas. Nuolat edukuojame žmones, primename, kad apsirengtų šilčiau, nevaikščiotų netinkama avalyne – net ir trumpas perbėgimas per lauką plonais bateliais gali baigtis nušalimu“, – sako Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės specialistė ryšiams su visuomene Justina Petravičienė.

Pasak jos, sudėtinga išskirti, kuo pacientų srautai skiriasi, lyginant Kalėdas ir Naujuosius metus: „Tikriausiai vienintelė liūdna, bet aiški tendencija yra ta, kad palydėdami senuosius metus žmonės susižaloja sprogdindami fejerverkus ar petardas. Nepaisant to, kad nuolat aiškiname, kokias nepataisomas pasekmes neatsakingas pirotechnikos naudojimas gali turėti, tokias traumas patyrusių pacientų kasmet į ligoninę atvežama naktį iš gruodžio 31-osios į sausio 1-ąją.“

J.Petravičienės teigimu, jų ligoninės Skubiosios pagalbos skyriuje visuomet dirba keletas traumatologų, chirurgų, taip pat bent po vieną kiekvienos kitos srities gydytoją bei apie 20 slaugytojų ir jų padėjėjų. Taigi iš viso – keliasdešimties žmonių komanda.

„Norime pabrėžti, kad medikai kiekvieną atvejį vertina atidžiai. Juk žmonės nesikreipia be priežasties, jie jaučia vienokius ar kitokius negalavimus. Manau, nė vienas iš mūsų nesirinktume šventinio laiko su šeima ar draugais iškeisti į „išvyką“ Skubiosios pagalbos skyriun“, – įsitikinusi ji.

Įsigudrina kreiptis dėl problemų, kurias turėtų spręsti šeimos gydytojas

Tačiau stebima ir neigiama tendencija – žmonės čia atvyksta dėl sveikatos problemų, kurias galėtų ir turėtų spręsti šeimos gydytojas.

„Tačiau jie renkasi Skubiosios pagalbos skyrius, nes žino, kad čia pagalbą gaus greičiau. Dėl to dažnai nukenčia skubios pagalbos laukiantys kiti pacientai. Be to, kyla konfliktų, nes atvykus ne dėl nebūtinosios pagalbos už konsultaciją reikia mokėti patiems ir ilgai laukti“, – teigia J. Petravičienė.

Šventinės dienos, ilgieji savaitgaliai, kai visi turi savų planų, bet dėl vienų ar kitų aplinkybių patenka į Skubiosios pagalbos skyrių, pasak jos, žinoma, sukelia nemažai streso.

„Pacientai skuba, nori kuo greičiau vykti namo sveiki, o, kai dėl įvairių negalavimų laukiančių pacientų tik daugėja, reikia pripažinti, nusiskundimų būna. Bet tendencijos, kai žmonės pagalbos reikalauja čia ir dabar, pastebimos ir paprastomis dienomis“, – sako J. Petravičienė.

Pacientai rūšiuojami

RVUL Skubiosios pagalbos skyrius yra vienas didžiausių Lietuvoje, sulaukiantis ypač daug pacientų, todėl, siekiant kokybiškai suteikti pagalbą, naudojama pacientų rūšiavimo sistema. „Pacientų rūšiavimas yra pirmasis medicinos pagalbos etapas ekstra situacijos atveju, skubiosios pagalbos tarnybai siekiant maksimaliam pacientų skaičiui suteikti kiek įmanoma geresnę pagalbą“, – paaiškina J. Petravičienė.

Ji primena, kad būtinosios pagalbos teikimas yra reglamentuojamas teisės aktais, todėl pacientai, atvykę į RVUL Skubiosios pagalbos skyrių, pas gydytojus yra nukreipiami įvertinus jų pradinius sužalojimų ar ligos požymius bei būklės sunkumą, o ne pagal registracijos eiliškumą.

Iš viso yra keturios skirtingos kategorijos, kurios pacientus suskirsto į grupes pagal tai, kaip greitai jis turi sulaukti pagalbos. „Jeigu priskirta kategorija nenurodo, jog pagalba yra būtina kuo greičiau, pacientui tenka palaukti. Kartais tai užtrunka ir kelias valandas. Ligoninė – ne guminė, o priimame ir itin sunkius, įvairias traumas patyrusius pacientus, kurių apžiūrai ar operacijai prireikia ne vieno specialisto“, – paaiškina J. Petravičienė.

Naujųjų naktis turi išskirtinį bruožą

Kauno klinikinės ligoninės Priėmimo skubios pagalbos ir traumų skyriaus vedėjas Artūras Šulnius sako, kad Kalėdų ir tarpušvenčio laikotarpis paprastai būna neišskirtinis – atvyksta 100–150 žmonių per parą.

„Pacientų srauto intensyvumas tuo metu priklauso nuo oro sąlygų: jei susidaro plikšala, gatvės, šaligatviai staigiai pasidengia ledu, tada pagausėja rankų bei kojų traumų. Šiemet Kauno regione Kalėdos buvo šlapios, vyravo teigiama temperatūra, todėl traumų nebuvo daugiau nei įprastai“, – teigia A.Šulnius.

Naujųjų metų naktį srautas padidėja. Būna, kad per vieną naktį pagalba suteikiama iki 70 pacientų. „Išskirtinis šios nakties bruožas – padaugėja susipjaustymų stiklais dėl sudaužytų butelių, dužusių vitrinų, taip pat gydomos žaizdos po muštynių, apdegimai dėl petardų, savadarbių sprogmenų“, – sako A.Šulnius.

Jei mieste slidu, pasak jo, daugiau ir rankų bei kojų traumų, nes žmonės Naujųjų naktį eina į viešas erdves, tad ir nesėkmingų nukritimų pasitaiko dažniau nei visada.

„Pacientų elgesys nėra išskirtinis, nors ir atvyksta daugiau neblaivių žmonių“, – apibendrina A. aŠulnius.