Vasarą būname įsitikinę, kad ir taip geriame labai daug, tačiau organizmas kartais būna priešingos nuomonės. Ir neretai siunčia nedviprasmiškus įspėjamuosius signalus, jog nepakankamai aprūpinate jį skysčiais. Kokie tie signalai?
Nuolatinis sausumas burnoje
Kai nepakankamas skysčių vartojimas tampa nuolatiniu reiškiniu, mūsų troškulio jausmas „atbunka“ ir suvokimas, kad norime gerti, sutrinka. Dietologų apgailestavimu, žmonės dažnai to nežino, tad su amžiumi jų organizmas pradeda kęsti lėtinę dehidrataciją. Sausumas burnoje – paskutinysis dehidratacijos simptomas.
„Smėlis“ akyse
Paprastai tokį jausmą, kai atrodo, kad į akis kažkas smėlio prižėrė, siejame su darbais, reikalaujančiais įtempti regą, – pavyzdžiui, nuolatiniu spoksojimu į kompiuterio ekraną. Tačiau tiesa tokia, kad sveika gleivinė niekada neišsausėja – taip pat ir akių. Aišku, su sąlyga, jeigu visam organizmui niekada nestinga vandens.
Sausi delnai
Kai organizmas netenka skysčių, mes liaujamės ir prakaituoti. Na ir puiku, atšausite, – viena vasariška problema mažiau. Bet smarkiai apsigausite. Prakaitavimas – labai svarbus organizmo savireguliacijos procesas. Jei neprakaituojame, mūsų kūnas greitai perkaista, o tuomet jau laiko klausimas, kada patirsime šiluminį smūgį.
Nuolatinis nuovargis
Prisiminkite biologijos pamokas mokykloje: juk vanduo organizmui reikalingas ne tik kam, kad oda būtų skaisti ir plaukai žvilgėtų, bet ir tam, kad kraujas nebūtų pernelyg tirštas. Jeigu organizmui stinga skysčių, kraujas tampa klampus, jame sumažėja deguonies, dėl to kenčia galvos smegenų kraujagyslės, kyla kraujospūdis. Ir dėl to dažnai jaučiamės pavargę nuo pat mielo ryto. O kur dar dirglumas, svaigstanti galva…
Reti vizitai į tualetą
Jei tikrai visai nesinori į tualetą – nei didelio reikalo, nei mažo, – tai jau labai blogai. Vadinasi, organizmas, mėgėjas kaupti visokias atsargas, pradėjo kaupti net ir tuos skysčius, kurių jam reikėtų atsikratyti.
Jeigu į tualetą einate tik rytą ir vakare, o užkietėję viduriai kamuoja jau kelinta diena, jūsų organizmui vienareikšmiškai trūksta vandens.
Sunku numesti svorio
Kartais, atrodo, ir dietos sąžiningai laikomės, ir maitinamės lengvai, kone vegetariškai – vasara juk! – o nelemti kilogramai kaip nekrenta, taip nekrenta.
Amerikiečiai mokslininkai iš Virdžinijos universiteto atliko eksperimentą, kurio metu išsiaiškino, kad taisyklingai vartojant skysčius organizme paspartėja apykaitos procesai – tarp jų ir riebalų deginimo. Jeigu vandens geriate tiek, kiek reikia jūsų organizmui, medžiagų apykaita pagreitėja maždaug 3 procentais. Vadinasi, ir lieknėjate jūs 3 procentais sparčiau. Manote, tai nedaug? Priešingai – nes tai vyksta kiekvieną dieną.
Bet jei jūsų organizmas kenčia dėl dehidratacijos, pradeda pats taupyti vandenį kiekviena pasitaikančia proga. Ir pirmiausia tokių atsargų sandėliais tampa riebalinis audinys. Iš čia ir žiaurus paradoksas: mažai geriate – pradedate tukti.
Traškantys sąnariai
Keliai pokši, kaklą sunku pasukti? Taip yra ne tik dėl to, jog per mažai mankštinatės (nors fizinių pratimų stygius irgi, žinoma, kaltas). Daugelis kineziterapeutų stengiasi įpratinti savo pacientus kiekvieną mielą rytą surengti savo sąnariams „dušą“. Tai reiškia, kad vos nubudę turite išgerti stiklinę gryno vandens – galima truputėlį pašildyto. Jis suteiks žvalumo visam kūnui, tarsi vidinis rytinis dušas. Be to, vanduo labai reikalingas sąnariams, kad jie kuo ilgiau išliktų lankstūs ir neskleistų jokių pašalinių garsų.
Dėmesio!
Nepamirškite, kad kuo mažiau judame, tuo mažiau skysčių reikalauja mūsų organizmas. Būtent judesys, fizinė veikla normalizuoja medžiagų apykaitą, stabilizuoja skysčių ir druskų balansą. Tada organizmas pats prašo daugiau vandens. O jeigu vandenį geriame ne pagal poreikį, bet dėl mados, nes kažkur girdėjome apie dviejų litrų per dieną taisyklę, rizikuojame išplauti iš organizmo reikalingas druskas, nuo kalcio iki kalio ir natrio chlorido, ir net sukelti avitaminozę, jau neminint kojų raumenų mėšlungio, aritmijos bei galvos skausmų.