Onkologas: sveika gyvensena nėra „skydas nuo visko“

Sveika gyvensena gali pagerinti gyvenimo kokybę ir prisidėti prie ilgaamžiškumo, tačiau tai nereiškia, kad grėsmė susirgti rimtomis ligomis išnyksta. Nors tokiu atveju rizika – mažesnė, kai kurias genetikos nulemtas ligas gali padėti suvaldyti tik laiku atlikti tyrimai. 

Ilgaamžiškumo siekis – viena šių metų aktualiausių sveikatos tendencijų, kurios įkvėpti žmonės dažnai imasi sąmoningų gyvenimo pokyčių. Tačiau net ir didžiausios pastangos gyventi sveikai neretai nublanksta prieš biologiją, o rimtomis ligomis suserga ir iš pažiūros sveiki žmonės. Gydytojas-vaikų onkologas, genetinių tyrimų centro „Genomama“ centro vadovas Mantas Simutis pabrėžia, kad sveika gyvensena nėra „skydas nuo visko“.

„Kai kurios genetinės mutacijos, pavyzdžiui, BRCA1/BRCA2 vėžio genai ar šeiminė hipercholesterolemija, gali sukelti ligas net ir tiems, kurie gyvena itin sveikai. Tad pirmiausia svarbu žinoti, kokiomis ligomis sirgo seneliai, tėvai ir kiti artimi giminaičiai. Taip galima prognozuoti tikimybę ir rizikas sirgti atitinkamomis ligomis pačiam ir laiku dėl to išsitirti bei imtis gyvenimo būdo pokyčių“, – sako gydytojas.

Iš kitos pusės, nors genai nulemia žmonių prigimtinį polinkį į ligas, dar nereiškia, kad jos garantuotai išsivystys. Anot M. Simučio, dažnai sveika gyvensena gali reikšmingai sumažinti genetinės rizikos poveikį. Moksliniai tyrimai rodo, kad sveika mityba, fizinis aktyvumas, rūkymo ir alkoholio vengimas gali kompensuoti daugiau nei 60 proc. tam tikrų gyvenimą trumpinančių genų poveikį. Be to, nustatyta, kad 17 proc. mirčių dėl ligų paskatina aplinkos veiksniai ir gyvensena, ir vos už 2 proc. tokių mirčių atsakingi genai.

„Iš dalies genų nulemtų ligų galima jei ne visiškai išvengti, tai bent atitolinti arba sumažinti simptomus. Turint genetinį polinkį į 2 tipo diabetą ar širdies ligas, sveika mityba, svorio kontrolė ir fizinis aktyvumas gali sulėtinti ligos progresą ar net padėti visiškai jos išvengti, – pasakoja onkologas. – Tačiau esant tam tikroms paveldimoms genetinėms mutacijoms, vien sveikos gyvensenos gali ir nepakakti. Tokiais atvejais būtinas ankstyvas ištyrimas, prevencinė stebėsena ar net profilaktinės priemonės, pavyzdžiui, medikamentinis gydymas ar chirurginė prevencija – ji dažnai taikoma moterims, turinčioms BRCA geno mutaciją.“

Kitos genų nulemtos ligos yra Linčo sindromas, padidinantis storosios žarnos ir kitų vėžio formų riziką; Hantingtono liga; raumenų distrofijos; paveldimos retos ligos; įvairios aritmijų formos, kt.

Rimtos ligos – be aiškių simptomų

Neretai žmonės, propaguojantys sveiką gyvenseną, gali visiškai neįtarti sergantys rimta liga, kadangi nejaučia jokių simptomų. Gydytojas kaip pavyzdį pateikia atvejį, kai niekada anksčiau rimčiau nesportavęs žmogus nutaria pradėti intensyviai užsiimti plaukimu, net nežinodamas, kad turi ilgo QT sindromą. Tai paveldima širdies ritmo sutrikimo forma, kuri dažnai neturi jokių simptomų iki pirmo rimto įvykio. Net ir labai aktyvūs, fiziškai stiprūs žmonės gali nežinoti apie šią būklę, tačiau intensyvus sportas ar stresas, kai kuriais atvejais, gali išprovokuoti staigią klinikinę mirtį.

Taip pat dažnas požymis, rodantis, kad žmogus nėra visiškai sveikas, nepaisant geros savijautos, yra padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje. Liga neturi jokių simptomų, taigi dažnai žmogus sužino tik kai būna per vėlu. Kai kraujyje nuolat cirkuliuoja per didelis kiekis „blogojo“ cholesterolio (LDL), jis pradeda kauptis arterijų sienelėse. Šios plokštelės siaurina arterijų spindį, mažina kraujo pratekėjimą ir gali trūkti – tuomet įvyksta miokardo infarktas arba insultas, priklausomai nuo to, kuri arterija pažeidžiama.

Be to, galima jaustis visiškai sveikam, gyventi sveikai, intensyviai sportuoti ir vis tiek būti onkogeno nešiotoju. Tokie žmonės gali susirgti net būdami labai jauni, nepriklausomai nuo jų gyvenimo būdo. Todėl, žinant savo šeimos medicininę istoriją, svarbu laiku išsitirti dėl polinkio į genetiškai nulemtus onkologinius susirgimus.

Tikslingi tyrimai – pirmas žingsnis sveikos gyvensenos link

Žmonėms, norintiems įsitikinti, kad yra sveiki, onkologas visų pirma rekomenduoja dalyvauti profilaktinėse patikros programose, kurios nemokamos. Profilaktinės programos ir patikrinimai padeda sužinoti svarbius rodiklius, tokius kaip cholesterolio kiekis kraujyje. Tokie tyrimai leidžia ne tik susidaryti tikslesnį vaizdą apie savo sveikatos būklę ir reikalingus sveikesnės gyvensenos pokyčius, bet ir suteikia žinių, naudingų renkantis personalizuotus genetinius tyrimus.

„Jei šeimoje yra vėžio, širdies ligų ar metabolinių sutrikimų atvejų, tuomet reikėtų atlikti ir genetinius tyrimus. Kai kurie genetiniai tyrimai leidžia žmogui susidaryti individualią mitybą, sportą, net pasirinkti tinkamus medikamentus, – sako M. Simutis. – Be to, nustačius didesnę riziką susirgti įvairiomis ligomis, pavyzdžiui, storosios žarnos vėžiu, galima atlikti kai kuriuos profilaktinius tyrimus kur kas anksčiau. Taip pat žinodamas, kad turi polinkį į aukštą kraujo spaudimą ar diabetą, žmogus sąmoningai linkęs koreguoti savo gyvenseną, mitybą, aktyvumo lygį ir priimti kitus sveikesnės gyvensenos sprendimus.“

Atskiro dėmesio verti ir neseniai rinkoje atsiradę epigenetiniai biologinio amžiaus tyrimai. Jie parodo, ar žmogaus biologinis amžius atitinka chronologinį. Nors šie tyrimai neturi klinikinės reikšmės, bet gali tapti psichologine motyvacija keisti gyvenseną, ypač nustačius, kad biologinis amžius gerokai didesnis nei chronologinis.