Penktadienis, 2024.07.19
Reklama

Po vasaros išryškėjo apgamai: ką daryti ir kokie pokyčiai įspėja apie pavojų?

Šaltinis: vlmedicina / asmuo | 2022-08-24 10:29:49

Kai kurie apgamai, esantys ant odos – nekelia susirūpinimo, kai kurie – erzina, ypač jei apgamas yra ant veido, kaklo arba yra akivaizdžiai pastebimas. Šiuo atveju specialistai atkreipia dėmesį, kad po vasaros atostogų verta žinoti taisykles, kaip pasitikrinti savo odą, ką daryti su išryškėjusiais apgamais ir kokie požymiai gali įspėti apie klastingąją melanomą.

Lina Martinėlė konsultuoja pacientą
Lina Martinėlė / Asmeninio archyvo nuotr.

Tik apie 1 proc. žmonių gimsta su vienu ar daugiau įgimtų apgamų, likusius apgamus įgyjame vėliau. Vienas pagrindinių faktorių, kaip atrodys ir kokie bus apgamai, yra genetika. Kitas, ne mažiau svarbus aspektas - saulės spinduliuotė. Kuo daugiau saulės gauname nuo pirmųjų savo gyvenimo dienų, tuo daugiau apgamų galime turėti arba jau esantys apgamai - patamsėti. Visgi sugalvojus pašalinti neišvaizdų apgamą dėl estetikos, pirmiausiai svarbu įsitikinti, kad jis nėra supiktybėjęs.

Nekaltas apgamas ar vėžys?

Atrodo, įprasta, kad ant saulės padailintos odos kartais nugula naujai susiformavę apgamai arba paryškėja jau esantys, tačiau UV spinduliuotė gali pridaryti daug žalos - tiek patamsinti odos darinius, tiek paskatinti juos supiktybėti. Pasak ,,Nordclinic” gydytojos dermatovenerologės Linos Martinėlės, labai svarbu stebėti savo kūną, tam naudinga kas vieną ar bent tris mėnesius atlikti savistabą namuose, naudojantis pagrindine ABCDE taisykle:

A – (ang. Asymmetrical), ar nėra apgamo asimetrijos;

B – (ang. Border), ar taisyklingos apgamo ribos;

C – (ang. Color), kokia apgamo spalva, ar ji nekinta, ar nėra labai tamsi;

D – (ang. Diameter) - diametras, ar apgamas nėra didesnis nei 6 mm;

E – (ang. Evolving), ar apgamas nesikeičia (jo dydis, forma arba spalva).

Suaugusiam žmogui po saulės poveikio neturėtų žymiai padidėti apgamai, tai pastebėjus, reiktų susirūpinti, stebėti ir kreiptis į gydytoją. Tikrinti apgamus naudinga kartą per metus. Žinoma, tai priklauso nuo daug faktorių, nes žmonėms, turintiems apgamų su tam tikrais požymiais, gali prireikti tikrintis dažniau, o jei apgamų yra nedaug, amžius jaunesnis nei 40 metų, gali užtekti tikrintis kartą per dvejus metus.

,,Pakitusius apgamus svarbu tirti ir stebėti, priklausomai nuo diagnozės. Žinoma, labiausiai baiminamasi melanomos, nes tai pati agresyviausia odos vėžio forma, kuri, laiku nediagnozavus, gali išplisti į kitus organus”, - komentavo gydytoja L. Martinėlė.

Didesnę riziką susirgti turi šviesiaodžiai (pirmojo ir antrojo odos tipų žmonės), taip pat turėję stiprių nudegimų nuo saulės vaikystėje, ilgai buvę saulės spinduliuotėje, aktyviai besilankantys soliariumuose. Rizika priklauso ir nuo to, ar mūsų šeimoje yra buvę odos vėžio atvejų ir net nuo to, kurioje šalyje gyvename. Pavyzdžiui, daugiausiai melanomos atvejų yra Australijoje, kur saulės spinduliuotė yra intensyvi visus metus.

Tiesioginis pavojaus signalas – ,,bjauriojo ančiuko simptomas

Dar viena, dažnai aptinkama apgamų forma yra displastiniai apgamai – tai dar ne piktybiniai dariniai, tačiau juose jau yra tam tikrų struktūros pakitimų. Gydytojas įvertinęs tokį darinį, gali rekomenduoti jį stebėti arba šalinti chirurginiu būdu.

,,Dar viena savistabai tinkanti taisyklė, vadinamasis ,,bjauriojo ančiuko” simptomas – kai visi apgamai vienodi, šviesiai rudi, nedideli, o vienas apgamas išsiskiria ir yra juodas, ryškus, nelygių ribų. Tai yra tiesioginis pavojaus signalas”, - pranešime žiniasklaidai atkreipė dėmesį gydytoja L. Martinėlė.

Odos vėžių atsiradimui įtakos turi tiek lėtinis saulės poveikis per visą gyvenimą, tiek stiprūs odos nudegimai vaikystėje ar periodiškai gaunamos labai didelės UV dozės, tad rizika auga yra tiems žmonėms, kurie daug laiko praleidžia ar dirba lauke. Apmaudu, kad kartais žmonės delsia, nes mano, kad tai paprasta dėmė, kuri praeis arba bando gydyti ją liaudies priemonėmis, nesikreipia laiku. Tai kritiškai svarbu siekiant išgydyti, išvengti komplikuoto ir ilgo gydymo, ligos išplitimo į kitus organus.

Prieš šalinant apgamą svarbu įvertinti rizikas

Jei apgamą norima pašalinti dėl estetinių ar diskomfortą sukeliančių priežasčių, pasak gydytojos L. Martinėlės, prieš tai juos įvertinti turi gydytojas dermatovenerologas, tik po apžiūros, gydytojas gali pasakyti, ar saugu tai daryti. Konsultacijos metu dariniai įprastai apžiūrimi specialiu prietaisu, kuris daug kartų padidina darinio vaizdą, todėl gydytojas gali žymiai tiksliau įvertinti struktūrą, ar nėra piktybiškumo požymių. Kai kuriais atvejais gali prireikti apgamus stebėti, ar jie nekinta, tačiau jeigu įvertinus vizualinę darinio struktūrą kyla įtarimų, atliekamas chirurginis apgamo šalinimas - labai mažos apimties operacija, o medžiaga siunčiama papildomam ištyrimui.

Įprastai lazeriu galima naikinti apgamus, kurie yra šviesiai rausvos spalvos, taisyklingos formos, iškilūs. Paprastai tokie apgamai jokio pavojaus nekelia, tačiau jeigu būna matomose kūno vietose, pavyzdžiui, ant veido, kaklo, krūtinės, galvos odoje arba kelia diskomfortą - apgamą nuolatos užkliudo skutantis, nešiojant grandinėlę, darinio šalinimas gali būti atliekamas dėl estetinių priežasčių. Nustačius, kad apgamas neturi atipinių požymių, su pacientu aptariamas tolimesnis gydymo planas. Viena iš šalinimo galimybių – lazerinis gydymas, procedūra yra paprasta ir trunka neilgai, taip pat ji yra beveik neskausminga, nes gydomoji sritis nuskausminama vietiniu anestetiku. Lazerio spindulys nukreipiamas į apgamą, jo išskiriama šviesa įsiskverbia į apgamą sudarančias ląsteles ir veikia jose esančias vandens molekules. Šioms įkaitus, apgamas yra „išgarinamas“ nuo odos paviršiaus. Po apgamo pašalinimo svarbu savaitę laiko vengti vandens telkinių, pirčių, saulės šviesos, todėl tinkamiausias laikas šiai procedūrai yra ruduo, žiema.

,,Apgamus galime ir turime stebėti, pirmiausiai dėl sveikatos ir prevencijos siekiant užkirsti kelią darinių supiktybėjimui. O jei dėl kažkurių iš jų jaučiame estetinį ar fizinį diskomfortą, naudinga išsitirti ir įvertinus rizikas – trukdančius darinius pašalinti“, - pažymėjo gydytoja L. Martinėlė.

Prevencija – saulės spinduliuotės saikas ir jokių soliariumų

Pasak gydytojos L. Martinėlės, vengti UV spinduliuotės svarbu ištisus metus, tiesioginėje atokaitoje nebūti nuo 10 iki 16 valandos, naudoti kremus, kurie turėtų SPF 50 (ang. „Sun protection factor“) apsaugą ir išsitepti odą likus bent pusvalandžiui iki planuojamo laiko būti atviroje saulėje. Dauguma pamiršta, kad apsauginį kremą tepti reikėtų kas kelias valandas, tą daryti vertėtų ir kiekvieną kartą išsimaudžius. Svarbu nepamiršti ir tinkamos aprangos – gerai apsaugo balti, tankaus audinio, sausi audiniai, kurie dengtų visą odą, plati skrybėlė, apsauginiai akiniai nuo saulės, lūpų balzamas, kuris taip pat turėtų SPF faktorių. Be to, itin svarbu atkreipti dėmesį - soliariumai, dėl juose esančių UV spindulių, itin padidina piktybinių odos darinių riziką.

Be jau išvardintų saulės spinduliuotės sukeliamų neigiamų poveikių odai, būtina paminėti, kad ultravioletiniai spinduliai skatina greitesnį odos senėjimą ir mažina odos imunitetą, provokuoja fotodermatozes (įvairaus tipo jautrumo reakcijas) bei gali sukelti stiprius nudegimus. Todėl saugotis nuo saulės naudinga visiems – nepriklausomai nei nuo lyties, nei nuo amžiaus.

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Kad nerizikuotume savo sveikata – kelionėms patariama ruoštis iš anksto
Vasara – atostogų metas, kai dažnas keliauja į užsienio šalis. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) spe...
Pūslelinės pančiuose: ką galime padaryti, kad infekcija nebeatsinaujintų
Daugybei žmonių ne kartą teko patirti nemalonų dilgčiojimą prie lūpų ir vėliau išvysti atsiradusias pūsleles. Nors skaus...
Savaitgalis prie vandens telkinio: kaip saugotis infekcijų
Vasaros dienomis tesinori gulėti ant ežero ar jūros kranto ir nuolat maudytis. Bet jei neužtikrinsime tinkamos intymios...
Vandens organizme trūkumas gali sukelti ir hemorojų
Atšilus orams dauguma skuba naudotis visais lauko malonumais. Tiesa, gydytojai pastebi, kad aktyviai leidžiant laisvalai...
Oro kokybės barometras: orą teršė kietosios dalelės bei amoniakas, miglinių augalų žiedadulkės
Vasaros viduryje buvo fiksuojamas kietųjų dalelių ir amoniako koncentracijos padidėjimas ore, o žiedadulkių...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų