Po skandalingų PSO išvadų: ar atsisakysime mėsos? (1)

Praėjusią savaitę Pasaulio sveikatos organizacijos paskelbtos išvados, jog apdorota mėsa neabejotinai sukelia vėžį, jį galimai skatina ir raudonoji mėsa, diskusijoms išjudino tiek mėsos mėgėjus, tiek vegetarus. Pasigirdo kalbų, kad mėsos reikia visai atsisakyti, kiti užsispyrę tvirtino, jog ilgaamžiai kerta lašinius, tad mėsa nekenkia. Kaip yra iš tiesų?

Reklama

Dietologų nenustebino

Gydytoja dietologė Žana Antonova primena, kad dietologai visada kalbėjo, jog lietuviams reikia mažinti mėsos vartojimą, nes įvairūs lietuvių mitybos įpročių tyrimai rodo, jog jos suvalgoma per daug. Tad paskelbtos išvados jų niekuo nenustebino.

„Perdirbtos mėsos – rūkytos, vytintos, dešrų bei dešrelių rekomenduojame vengti, nes ji kelia riziką susirgti storosios žarnos vėžiu. Perdirbta mėsa turi labai daug įvairių priedų, druskos, kartais tikros mėsos nedaug joje ir būna“, - sako dietologė.

Ji nemano, jog mėsos būtina visiškai atsisakyti. Tiesiog per dieną suvalgykime ne daugiau kaip 70 g paruoštos mėsos. Jei kurią dieną suvalgome daugiau, kitą dieną jos atsisakykime arba suvalgykime mažiau.

Rinkimės tinkamą ruošimo būdą – virkime, troškinkime, gaminkime garuose, kepkime orkaitėje. Tik neskrudinkime keptuvėje ant atviros ugnies naudodami daug riebalų. Mėsos apdorojimo, rūkymo procesai ir chemikalai, raudonosios mėsos kepimas aukštoje temperatūroje verčia išsiskirti medžiagas, skatinančias vėžinius susirgimus.

„Pagal sveikos mitybos rekomendacijas, raudonoji mėsa – kiauliena, veršiena, ėriena - turi būti valgoma maždaug du kartus per savaitę. Perdirbtos mėsos visai atsisakykime“, - pataria Ž. Antonova.

Tiems, kurie mėsos visiškai atsisako, alternatyva gali būti ankštiniai (lęšiai, pupos), riešutai, sojos mėsa. Mityba turi būti subalansuota ir įvairi.

Ką parodė tyrimai

Kaip jau žinome, praėjusį mėnesį 22 mokslininkai iš 10 šalių susitiko Tarptautinėje vėžio tyrimų agentūroje Prancūzijoje ir įvertino daugiau nei 800 tyrimų, nustačiusių ryšį tarp vėžinių susirgimų ir mėsos vartojimo. Kartu buvo įvertintas dažno mėsos vartojimo kancerogeniškumo lygis.

Savo ataskaitoje tyrėjų komanda akcentavo perdirbtos mėsos vartojimo poveikį sveikatai ir raudonosios mėsos valgymo keliamus pavojus. Siekiant įvertinti šią riziką, buvo tiriamas tokios mitybos poveikis žiurkėms.

Didžioji dalis tyrimų leido padaryti išvadą, kad perdirbtos mėsos vartojimas skatina vėžio tikimybę. Studijos autoriai raudonosios mėsos vartojimą taip pat kvalifikavo kaip „tikriausiai žmonėms sukeliantį kancerogeninį poveikį“. Pripažinta, kad minėtas tyrimas su žiurkėmis nėra tinkamas šios srities tyrimui: gyvūnams pritaikyti žmonėms taikomų faktorių negalima.

Tai pat nustatyta koreliacija tarp vėžio rūšių ir perdirbtų mėsos produktų vartojimo: perdirbtos mėsos vartojimas siejamas su gaubtinės žarnos ir skrandžio, o raudonosios mėsos - su kasos ir prostatos vėžiu.