Po kelio raiščių operacijos apie 90 proc. sportininkų tęsia karjerą

Lietuvos „3 x 3“ rinktinės narys, olimpinės bronzos laimėtojas Šarūnas Vingelis vasarą Europos čempionato atrankos rungtynėse su Čekija patyrė rimtą traumą. Sportininkui prireikė priekinio kryžminio raiščio rekonstrukcinės operacijos, po kurios jis dabar sėkmingai sveiksta ir jau grįžta į krepšinio aikštelę. 

Apie 90 proc. sportininkų tęsia karjerą

„Ši trauma įvyksta fizinės apkrovos metu, kai staigiai keičiama kryptis arba sustojama. Ji dažniausiai pasitaiko krepšinio, futbolo ir slidinėjimo sporto šakose“, – portalui vlmedicina.lt paaiškina chirurgijos „Nordclinic“ gydytojas ortopedas-traumatologas dr. Arnoldas Sipavičius, operavęs krepšininką.

Pasak chirurgo, Šarūnui Vingeliui atlikta priekinio kryžminio raiščio rekonstrukcinė operacija panaudojant pakinklinio raumens sausgysles ir fiksuojant blauzdikaulio ir šlaunikaulio endosagomis (specialiais medicininiais implantais).

„Po tokių traumų maždaug 90 proc. sportininkų sėkmingai tęsia karjerą, – sako gydytojas. – Sausgyslės ligamentizacija standartiškai užtrunka 8–11 mėn. Nors dažniausiai po tokio laikotarpio sportininkai gali sugrįžti atgal į aikštelę, fizinis aktyvumas turi būti didinamas pamažu, reikia atsistatyti raumenų jėgą ir įgyvendinti kitus reabilitacijos tikslus.“

Sudarytas reabilitacijos planas

Po operacijos prasidėjo ilga ir nuosekli reabilitacija. Septynis mėnesius krepšininkas dirbo su klinikos kineziterapeutu prof. dr. Laimonu Šiupšinsku, o vėliau – su atletinio rengimo treneriu, tęsusiu bendrą reabilitacijos planą.

„Iki kito „3 x 3“ krepšinio sezono turėjau užtektinai laiko, todėl pamažu, kiekvieną mėnesį, įgyvendinome vis kitą atsistatymo programos dalį, judėdami į priekį ir žiūrėdami, kad stiprėtų kiekvienas atskiras raumuo, o kelis nepatirtų papildomo streso“, – pasakoja Š. Vingelis pridurdamas, jog dabar jau drąsiai žengia į krepšinio aikštelę, atlieka metimus ir net jau spėjo žaisti draugiškas varžybas.

Tikslas – ne tik sugydyti traumą

Pasak kineziterapeuto prof. dr. L. Šiupšinsko, svarbiausias tikslas buvo ne tik sugydyti traumą, bet ir užtikrinti, jog krepšininkas saugiai sugrįžtų į profesionalų sportą.

„Sportininkui atlikę numatytą reabilitacinį gydymą, patikrinome sveikimo rezultatą funkciniais testais, šuoliukais, taip pat vertinome balanso judesių kokybę. Išanalizavę šiuos duomenis priimsime konkretų sprendimą, ar sportininkas jau pasiruošęs žaisti krepšinį, ar visi traumos padariniai praėjo, sugijo, ar kūnas atrodo puikiai fizine prasme ir kokia dabartinė kelio sąnario būklė“, – dalijasi kineziterapeutas.

Anot jo, modernūs testavimo metodai tiksliai parodo, ar sportininkui jau saugu tęsti karjerą klube ir olimpinėse žaidynėse.

Kineziterapeutė Justė Balevičiūtė priduria, kad itin svarbu pastebėti net ir nedidelį kūno disbalansą.

„Kineziterapinis ištyrimas leidžia įvertinti reabilitacijos rezultatus, pamatyti likusias asimetrijos ar silpnesnes grandis ir tiksliai planuoti, ką dar koreguoti, kad sportininkas į aikštelę grįžtų maksimaliai pasiruošęs ir sumažėtų pakartotinės traumos rizika“, – sako ji.