Ketvirtadienis, 2023.03.23
Reklama

Po atostogų medikai rekomenduoja pasitikrinti dėl utėlių

Pranešimas žiniasklaidai | Šaltinis: vlmedicina | 2017-08-24 15:04:31

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC) informuoja, kad pedikuliozė (utėlėtumas) labiausiai paplitusi tarp vaikų. 2016 m. vaikų užsikrėtimas utėlėmis sudarė 33 proc. visų pedikuliozės atvejų, registruotų Lietuvoje. Panaši situacija stebėta ir ankstesniais metais.

© Algirdo Kubaičio nuotr.

Artėjant naujiems mokslo metams ULAC ragina visuomenės sveikatos specialistus mokyklose priminti tėvams ir globėjams, kad po vasaros atostogų, vaikams grįžtant į mokyklas ir darželius, tikslinga juos patikrinti dėl užsikrėtimo utėlėmis. Vaikai atostogų metu daugiau bendrauja su bendraamžiais, žaisdami tarpusavyje nevengia kontakto, tad pirmaisiais mokslo metų mėnesiais, kai vaikai susitinka po atostogų, užsikrėtusiųjų gerokai padaugėja. Dėl šios priežasties, daugiausia ligos atvejų užfiksuojama mokslo metams jau įsibėgėjant.

Siekiant išvengti pedikuliozės bei utėlių išplitimo ULAC specialistai rekomenduoja:

rūpintis asmenine higiena, dažnai keisti patalynę;

reguliariai ir nuodugniai tikrinti vaiko galvą;

patikrinti vaiko galvą ruošiantis į mokyklą;

bent vieno šeimos nario galvoje radus utėlių, patikrinti visą šeimą, fizinėmis ir medicininėmis priemonėmis išnaikinti utėles.

Pedikuliozė (utėlėtumas) – tai užsikrėtimas utėlėmis. Pedikuliozės sukėlėjai: galvinė utėlė Pediculus humanus capitis, parazituojanti žmogaus galvos plaukuose, drabužinė utėlė Pediculus humanus corporis, prazituojanti žmogaus drabužiuose, Phtyrius pubis, parazituojanti gaktos srities (intensyvaus užsikrėtimo atveju – ir kitose plaukuotose kūno vietose) plaukuose. Visų rūšių utėlės maitinasi žmogaus krauju, sudeda kiaušinius (glindas), kuriuos priklijuoja prie plauko arti odos. Utėlės nešokinėja, bet greitai šliaužioja.

Kaip diagnozuoti utėlėtumą?

Tušti glindų kiautai, negyvos glindos ar utėlės gali būti įvardijamos kaip buvęs užsikrėtimas. Gyvos, judančios utėlės ar gyvos glindos, esančios arti plauko šaknies, patvirtina aktyvų užsikrėtimą. Glindos yra 1,0–1,5 mm dydžio, suaugusi utėlė yra maždaug sezamo sėklos dydžio.

Geriausias būdas aptikti utėles – vandeniu sudrėkintomis tankiomis šukomis šukuoti plaukus.

Pleiskanos gali būti klaidingai priskiriamos glindoms. Glindos tvirtai prisiklijavusios prie plauko, jos nenukrenta nuo judesio, brūkštelėjimo ar pūstelėjimo.

Pagrindinis apsikrėtimo drabužinėmis utėlėmis požymis – utėlės drabužiuose. Dažniausiai pasitaiko, kai žmonės priversti pastoviai nešioti kelis sluoksnius drabužių (karo lauke, katastrofų, stichinių nelaimių vietose, benamiai). Drabužinės utėlės labiau mėgsta vilnonius drabužius. Maitinimosi metu jos išlieka ant artimiausio prie kūno drabužio ir tik atsitiktinai iššliaužia ant kūno. Šios utėlės plinta dalijantis drabužiais arba kartu miegant.

Utėlių naikinimas

 

Utėles naikinantys medikamentai (pedikuliocidai) naudojami tik išaiškinus utėlėtumą.

Utėlės naikinamos moksleivio tėvų/globėjų pastangomis. Tam tikslui skirti medikamentai perkami vaistinėje, jie naudojami griežtai laikantis vartojimo instrukcijų. Medikamentai naudojami du kartus su 7 dienų pertrauka, jei kitaip nenurodyta vartojimo instrukcijoje.

Pavartojus medikamentą 2-3 dienas, plaukus reikia rūpestingai iššukuoti tankiomis šukomis.

Po galvos plaukų apdorojimo preparatu, pastebėjus gyvų utėlių, būtina procedūrą pakartoti pasirinkus kitą medikamentą.

Sąlytį turėjusių asmenų (turėjo artimą sąlytį galva su galva per paskutinį mėnesį) išaiškinimas – pagrindinė pakartotino užsikrėtimo profilaktinė priemonė. Visi užsikrėtę asmenys utėles naikinti turi tuo pačiu laiku ir tuo pačiu utėles naikinančiu medikamentu.

Galvos utėlių atveju medikamentu apdorojama plaukuota galvos dalis, vėliau plaunama karštu vandeniu su muilu ar šampūnu.

Galvos apdangalai, lovos skalbiniai, pagalvės (jei skalbiamos) kruopščiai išplaunami karštesniame nei 60ºC vandenyje. Šukos ir kiti plaukų priežiūros reikmenys plaunami arba mirkomi 4-5 proc. acto tirpale 30 min.

Aptikus drabužinių utėlių bet kurioje vystymosi stadijoje (kiaušinis, lervos, subrendę suaugėliai) ant skalbinių, drabužių ar kitų daiktų, jos naikinamos kaip galima greičiau. Skalbiniai virinami 2 proc. kalcinuotos sodos tirpale 15 min., drabužiai lyginami karštu lygintuvu iš abiejų audinio pusių, atkreipiant dėmesį į siūles, raukšles. Nevirinami drabužiai skalbiami karštesniame nei 60ºC vandenyje. Efektyvus utėlių naikinimo būdas drabužiuose, patalynėje (pagalvėse, čiužiniuose, antklodėse) ir kituose minkštuose daiktuose yra kaitinimas specialiuose įrenginiuose (dezinfekcijos kamerose).

Utėlių pašalinimas šukomis:

Mechaninis utėlių likvidavimas yra rekomenduojamas daugelyje šalių.

 Plaukai sudrėkinami 4-5 proc. acto tirpalu ir šukuojami tankiomis šukomis apie 30 min., kol pašalinamos gyvos utėlės.

 Šukavimas kartojamas dvi savaites kas 3-4 dienas.

Panaudojus utėlių naikinimo priemones, plaukus rekomenduojama skalauti 4-5 proc. acto ar citrinos rūgšties vandeniniu tirpalu. Tai padeda pašalinti glindas, nes plauko paviršius tampa slidesnis. Glindas būtina šalinti ne tik dėl estetinių paskatų, bet ir siekiant sumažinti klaidingos diagnozės galimybes. Glindas lengviau pašalinti specialiomis tankiomis šukomis šukuojant vandeniu sudrėkintus plaukus. Šis metodas turėtų būti kartojamas kelias savaites.

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
Kategorijos: Infekcinės ligos
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Nauja riešo pažeidimų gydymo metodika žymiai sutrumpina gydymo trukmę
Respublikinės Vilniaus universitetinėje ligoninėje dirbantis gydytojas ortopedas traumatologas Simonas Sereika džiaugias...
Plečiamos slaugytojų atsakomybės – tam tikrais atvejais galėtų išrašinėti receptus ir siuntimus
Mažinant administracinę naštą gydytojams ir didinant sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą pacientams, Sveikatos aps...
Kada reikia plaukų transplantacijos?
Plaukai – viena išraiškingiausių mūsų išvaizdos detalių. Vešlūs, sveiki plaukai yra tikra puošmena, kuria galima d...
 Miego ypatumai ir jo kokybę užtikrinantys veiksniai
Miegas – unikali mūsų organizmo savybė. Nuolat vykdomi tyrimai ir per daugybę metų atrasti miego funkcijos ypatuma...
Kokią įtaką vaiko psichinei sveikatai turi ryšys su jo pedagogu?
Vis dažniau ir dažniau girdime, kad mokyklinio amžiaus vaikai susiduria su motyvacijos stoka mokantis mokykloje bei siek...
DIENOS KLAUSIMAS
Ar skiepysitės nuo erkinio encefalito?
Taip
Ne
Dar neapsisprendžiau
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktai
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų