Klaidos kaina – 8 netikslios biopsijos: ką šiandien reiškia išgirsti prostatos vėžio diagnozę

„Prieš mėnesį pas mus atėjo pacientas, kuriam 8 kartus buvo atlikta prostatos biopsija. Tai reiškia, kad jam 8 kartus daryta po 10-12 adatinių „šūvių“ – per 100 kartų durta į prostatą – ir iki šiol vėžys nebuvo nustatytas. Matyt, ir po šimto bandymų jam nebūtų aptiktas navikas, nes biopsija įprastai atliekama prostatos periferinėje zonoje, o vėžys šiuo atveju buvo priekinėje zonoje. Tik specializuotuose onkologijos centruose sutelktos naujausios diagnostinės ir gydymo technologijos, dirba patyrę specialistai. Tokiuose centruose taupomas pacientų laikas ir tausojama jų sveikata“, – įsitikinęs Nacionalinio vėžio instituto Onkourologijos skyriaus vedėjas dr. Albertas Ulys.

Artėjant Pasaulinei kovos su prostatos vėžiu dienai – rugsėjo 15–ajai – gydytojas sutiko papasakoti, ką šiandien vyrui reiškia išgirsti prostatos vėžio diagnozę, kodėl ne visada reikia skubėti operuoti naviką ir kokiais įrankiais galima pasiekti gerų rezultatų.

Parenkamas optimalus gydymas

Lietuvoje vykdoma priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa, kuri skirta vyrams nuo 50 iki 70 m. ir vyrams nuo 45 metų, jei jų tėvai ar broliai sirgo priešinės liaukos vėžiu. Jiems periodiškai gali būti atliekamas kraujo tyrimas, parodantis prostatos specifinio antigeno (PSA) koncentraciją kraujyje. Jei PSA kiekis viršija normą, šeimos gydytojas išduoda siuntimą konsultuotis pas urologą, o šis prireikus atlieka tyrimą – priešinės liaukos biopsiją.

Minėtam 65-erių pacientui buvo atliktas magnetinio rezonanso tyrimas ir nustatyta, kad prostatos vėžys yra priekinėje liaukos zonoje, kurios negalima pasiekti biopsijas atliekant įprastiniu būdu.

„Jam atlikome biopsiją su magnetinio rezonanso navigacija ir tiksliai nustatėme kliniškai reikšmingą vėžį. Pasirinkę optimaliausią gydymo būdą, galėsime jį išgydyti, tačiau jei pacientas būtų atėjęs iškart pas mus, ligą galėjome aptikti ankstesnėje stadijoje ir jis būtų išvengęs nereikalingų bei varginančių biopsijų“, – kalbėjo pašnekovas.

Gydytojo teigimu, šiandien sergančiųjų prostatos vėžiu skaičius auga, tačiau dėl to nerimauti nereikėtų, nes statistiką iškreipia hiperdiagnostika ir hipergydymas (kai gydomi kliniškai nereikšmingi navikai).

„Kai pacientui yra 80 metų, didelė tikimybė, kad jis gali turėti neagresyvų prostatos naviką, bet gydyti reikia tik kliniškai reikšmingą vėžį, galintį turėti įtakos paciento gyvenimo kokybei ar net gyvybei. Gerindami prostatos vėžio diagnostiką NVI atliekame mokslinius tyrimus. Daugiau nei prieš 5 metus įdiegėme multiparametrinį magnetinį rezonansą, darome prostatos histoskenavimą, galiausiai, turime prostatos biopsijos su magnetinio rezonanso navigacija sistemą. Pastaroji leidžia labai tiksliai nusitaikyti į prostatos vėžio židinį“, – pasakojo pašnekovas.

Kliniškai reikšmingą naviką išskiria keli parametrai – naviko piktybiškumas, tūris bei PSA rodikliai. Atsakymą patikslina ir magnetinio rezonanso tyrimas.

Siekia ne tik išgydyti

Nustačius prostatos vėžį jo gydymas visais atvejais aptariamas multidisciplininėje gydytojų komisijoje. Jei vėžys kliniškai reikšmingas, Nacionalinio vėžio instituto pacientams taikomi net keli itin efektyvūs gydymo būdai. Dažniausiai atliekamas chirurginis gydymas (atvira arba laparoskopinė operacija), spindulinis gydymas (NVI instaliuotas moderniausias naujos kartos linijinis greitintuvas, gebantis tiksliai nusitaikyti į prostatos naviką arba pavienes prostatos vėžio metastazes ir jas sunaikinti). Neretai atliekama ir brachiterapija (vienas iš spindulinio gydymo metodų), galima taikyti ir šalčio terapiją (krioabliaciją).

„Ateityje numatoma plačiau taikyti židininę terapiją, kai gydoma tik naviko pažeista vieta, o ne visa prostata, pasitelkiant stereotaksinę spindulinę terapiją, brachiterapiją ar krioterapiją. Svarbiausia, kad į pacientą žiūrime labai individualiai, kreipiame dėmesį ir į jo lūkesčius – ar jis nori išsaugoti erekciją, ar laikas mūsų sąjungininkas, ar ne. Pavyzdžiui, jei vyras stambesnis, daugiau privalumų turi laparoskopinė operacija. Kartais operacijai naudojame labai tikslią robotizuotą „ranką“. Sprendimą priimame dėl kiekvieno paciento atskirai“, – pasakojo Onkourologijos skyriaus vedėjas.

Daugiausiai pacientų pas jį pasibeldžia jau dalyvaudami priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos programoje ir paraginti šeimos gydytojo pasikononsultuoti su onkourologais.

„Mūsų, gydytojų, darbas yra ne tik išgydyti vėžį, bet tai padaryti taip, kad nenukentėtų arba kuo mažiau nukentėtų žmogaus gyvenimo kokybė. Dėl to ir nereikia skubėti gydyti kliniškai nereikšmingo prostatos vėžio, o jį aktyviai stebėti“, – aiškino A. Ulys, primindamas, kad prostatos vėžio 5 metų išgyvenamumas siekia iki 100 proc., o Nacionalinis vėžio institutas yra 11-as Europos urologų draugijos sertifikuotas prostatos vėžio diagnostikos ir gydymo ekscelencijos centras.

Proveržis – genetinė diagnostika

Koks proveržis diagnozuojant prostatos vėžį? „Gerėjanti diagnostika. Tiek vaizdinimo metodai, tiek ir genetiniai. Vėžio žymenų, kitaip tariant, molekulinių vėžio bruožų tyrimu vis dažniau grindžiama prostatos vėžio diagnostika. Įvertinus naviko molekulinius ypatumus, galime nustatyti kliniškai reikšmingą arba nereikšmingą vėžį ir individualizuoti priešnavikinį gydymą, parinkti specifinę biologinę taikinių terapiją,“ – sako Nacionalinio vėžio instituto direktoriaus pavaduotoja mokslui ir mokymui, laikinai einanti direktorės pareigas genetikė prof. Sonata Jarmalaitė.

Pasak prof. S. Jarmalaitės, nustatyti tikslią diagnozę ar parinkti gydymą kartais pakanka vieno žymens – tam tikro geno mutacijos – ištyrimo. Kitais atvejais norint prognozuoti ligos eigą, atsaką į gydymą pasitelkiami išsamūs genominiai tyrimai – vėžio žymenų rinkiniai.

Prostatos vėžio rizikos paveldėjimas

Per pastaruosius metus pasaulyje ženkliai keitėsi požiūris į prostatos vėžio paveldimumą. Nuo visiško šio fakto ignoravimo sukama link visuotinio sergančiųjų genetinio testavimo. Vėžio rūšių, įtraukiamų į potencialiai paveldimų ligų sąrašą, spektras kasmet plečiasi. Plečiasi ir testuojamų genų sąrašas, o ilgėjant gyvenimo trukmei testuojamųjų dėl paveldimų ligų amžius taip pat didinamas, vis dažniau ankstyvą vėžio pasireiškimą siejant net su 60 metų riba. Naujausi didelių pacientų grupių tyrimai atskleidė dar įdomesnių tendencijų. „Pasirodo, prostatos vėžio paveldimumas ne taip jau stipriai koreliuoja su klinikiniais ligos rodikliais ar vėžio ligos istorija giminėje. Kaip ir daugelį genetinių reiškinių, vėžio rizikos paveldimumą taip pat lydi atsitiktinė tikimybė paveldėti mutuotą geną, ją modifikuoja daugelis kitų išorės ir vidinių veiksnių,“ – sako mokslininkė genetikė.

JAV ištyrus arti 4 tūkst. įvairių stadijų ir agresyvumo prostatos vėžio pacientų kraują 17 proc. nustatyta paveldėta vėžio genų mutacija ir šis faktas nekoreliavo su šeimine ligos istorija ar Glisono laipsniu. Sudėtingą algoritmą, kaip atrinkti prostatos vėžio pacientus genetiniam konsultavimui, rekomenduojama supaprastinti ir siūloma siųsti gydytojo genetiko konsultacijai visus kliniškai reikšmingo prostatos vėžio pacientus.

Kaip tai pakeistų dabartinius prostatos vėžio gydymo algoritmus? Paveldėta vėžio geno mutacija lemia, kad liga būna kitokios nei įprasta eigos, progresuoja greičiau ir kitaip reaguoja į įprastinius gydymo būdus. Todėl navikas nedelsiant šalinamas chirurgiškai. Tolimesnis gydymas taip pat būna radikalesnis.

Kaip yra Lietuvoje

Nors pasaulyje rekomendacijos vėžio diagnostikos ir gydymo srityje atnaujinamos kasmet, Lietuvoje indikacijos gydytojo genetiko konsultacijai vėžio srityje nesikeitė nuo 2014 metų. „Kai pasaulyje kalbama apie privalomą agresyvaus prostatos vėžio pacientų genetinį testavimą, Lietuvoje vienintelė galimybė vyrui gauti genetiko konsultaciją, jei onkologinė liga pasireiškia iki 50 metų. Moterims numatytos žymiai platesnės galimybės išsitirti dėl krūties ar kiaušidžių vėžio genetinės rizikos“ – sako prof. S. Jarmalaitė.

Gal todėl šią dieną mes daug kalbame apie moterų kovą už vyrų sveikatą, nes kovoti yra dėl ko – visų pirma dėl lygių teisių gauti patikimą šiuolaikiškais metodais nustatytą ligos diagnozę ir atitinkamą gydymą.

Reikalauja vienodų gydymo galimybių

Kasmet rugsėjo 15-ąją minimos Pasaulinės kovos su prostatos vėžiu dienos proga, Nacionalinis vėžio institutas kviečia į tradicinę rudens socialinę akciją „Nerk į žydrą 2019“ bei spaudos konferenciją, kuri vyks š. m. rugsėjo 13 d. 11.30 val. Nacionalinio vėžio instituto direktoriaus posėdžių salėje (Instituto antrajame aukšte), Santariškių g. 1, Vilnius. Akcijos pradžia 12 val. Amžinai žydinčiame sode (už Nacionalinio vėžio instituto pastato).

Tradicinės rudens socialinės akcijos „Nerk į žydrą 2019“ metu ragausime ne tik obuoliukus, kuriais apsipylė prieš ketverius metus Amžinai žydinčiame sode pasodintos obelaitės, bet ir anksčiau padarytų darbų vaisius, – į kelionę aplink Lietuvą palydėsime parodą „Mano tėtis stiprus“, sutiksime 2020-ųjų metų vilties kalendorių ir kviesime palaikyti vyrus plaukiant baidarėmis trimis Lietuvos upėmis moteriškais vardais.