Šeštadienis, 2024.05.25
Reklama

Pirmieji yriai: kokia yra taisyklingo mokymosi plaukti pradžia?

Šaltinis: vlmedicina | 2016-05-06 11:28:27

Turbūt ne kartą teko stebėti pirmąsias plaukimo pamokas ežere – vaikas įbridęs iki pusės, o atokiau atsistojęs tėtis ragina: „Nagi, atplauk pas mane, greičiau“. Tačiau ar tikrai toks yra teisingas mokymas plaukti? Ar taip nepadaroma didesnė žala? Juk vaikas gali niurktelti į vandenį ir ne tik išsigąsti, bet ir visam gyvenimui pradėti bijoti plaukti. Kaip reikėtų mokyti plaukti taisyklingai?

© VLMEDICINA.LT (A. Kubaičio) asociatyvioji nuotr.

Lietuvos plaukimo federacija jau šeštus metus vykdo sertifikuotą mokymo plaukti programą pradinių klasių mokiniams. Jos metu, bendradarbiaujant su mokyklomis, dalis kūno kultūros pamokų yra skiriama plaukimo pratyboms ir vaikai visiškai nemokamai įgauna taisyklingo plaukimo pradmenis.

Programos metu vaikai sistemingai ir nuosekliai mokomi plaukti – nuo savo kūno vandenyje pajutimo iki pirmųjų taisyklingai nuplauktų 25 metrų. Kauno „Girstučio“ baseino plaukimo trenerė Milda Šeibokaitė pasakoja, kam skirtos pirmosios pamokos ir kokia yra taisyklingo mokymo plaukti pradžia.

Paprasti apsipylimai vandeniu

„Pradinukų mokymas prasideda nuo paprastų apsipylimų vandeniu. Vaikas turi pajusti, kas yra vanduo, nebijoti, kai ant veiduko užtykšta vandens purslai. Pradinukams rodomi specialūs rankų, kojų judesiai, kad jie pajaustų vandenį, kaip terpę, kurioje galima judėti. Tai yra labai svarbu, norint, kad vaikai saugiai pažintų vandenį, išmoktų saugiai jame elgtis ir gerai jaustųsi būdami prie vandens“, – sako M. Šeibokaitė.

Tinkamo kvėpavimo pratybos

Daugelis žino, kad taisyklingas kvėpavimas – būtina sąlyga taisyklingam plaukimui. Plaukimo pamokose jam skiriamas itin daug dėmesio.

„Kai mokiniai pripranta prie vandens aplinkos, jie toliau mokomi sulaikyti kvėpavimą, išpūsti orą vandenyje išleidžiant burbulus, negerti vandens, o jį išspjauti. Jeigu vaikas paspringsta vandeniu, mokome ramiai reaguoti ir paaiškiname, kad reikia tik atsikosėti ir truputį giliau pakvėpuoti. Kai vaikas jaučiasi pakankamai saugiai, mokomės orientuotis po vandeniu, pavyzdžiui, ištraukti ant dugno gulintį daiktą, pranerti pro lanką, kitas kliūtis“, – aiškina plaukimo trenerė.

Plūduriavimas vandenyje

„Kai žmogus nemoka plaukti, labai svarbu, kad jis pajustų, kad vanduo jį laiko. Tam skirti atsigulimai vandenyje – plūdė, žvaigždutė – veidu į vandens paviršių. Išmokęs ištiesti savo kūną vandenyje vaikas įgauna pasitikėjimo ir savimi, ir vandeniu,“ – pasakoja M. Šeibokaitė.

Ji atkreipia dėmesį, kad vandenyje kūno padėtis iš vertikalios pasikeičia į horizontolią, todėl pradeda kitaip dirbti širdis, visa kraujotakos sistema, plaučiai. Prie tokių kūno pokyčių irgi reikia priprasti, todėl pirmosios plaukimo pamokos vyksta negiliai – kad vanduo vaikui siektų kelius. Tik susiformavus stipresniems plaukimo įgūdžiams, galima bristi giliau ir mokytis plaukti – iš pradžių su plaukimo lenta, o vėliau ir be jos.

„Kalbant apskritai, vandenyje žmogus visiškai kitaip pajaučia savo kūną – vanduo apglėbia, švelniai masažuoja, per odą jauti vandenį ir menkiausius kūno judesius, greičiau rimsta nerviniai impulsai, dingsta dienos nuovargis. Taip atsipalaiduojama, išmokstama būti čia ir dabar, palikus visas mintis ir neigiamas emocijas ant kranto. Nenuostabu, kad žmonės, vaikystėje mokęsi plaukti, grįžta į veteranų sportą. Mokantis plaukti labai svarbu pajusti malonumą, todėl nieko nereikia daryti per prievartą, o verčiau mokytis po truputį, nuosekliai, sistemingai ir kantriai. Tokiu būdu tiek suaugę, tiek mažieji gaus daugiausiai naudos“, – primena plaukimo specialistė.

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
Žymos: plaukimas
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Gydytojas dietologas įvardijo daržovę, kuri prailgins gyvenimą
Šių dienų sveikos gyvensenos dėmesio centre –  ilgaamžiškumo siekiamybė, apimant tinkamos mitybos,...
Paskirtas naujas Santaros klinikų vadovas
Konkursą Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų direktoriaus pareigoms eiti laimėjo trejus metus kitas vadovau...
Kaip rūpintis jautria veido oda vasarą: pravers 5 taisyklės
Vasarą keičiasi mūsų įpročiai, o tai gali turėti tiesioginės įtakos odos būklei. Saulės vonios, sūrus jūros vanduo, temp...
Vaistinėlė vasarai gamtoje: ką privalome turėti kartu su savimi?
Džiuginanti šiluma ragina atitrūkti nuo miesto šurmulio ir įvairias pramogas bei poilsį perkelti į gamtą. Nors laisvalai...
Kepenų suriebėjimo pasekmės – 2 mln. mirčių kasmet: kaip to išvengti?
Nors kepenys yra savaime atsinaujinantis organas, būtent kepenų ligos kasmet nusineša apie 2 milijonus gyvybių pasaulyje...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų