Pasak naujausių tyrimų, širdies ištvermė per penkerius metus sumažėjo 24 procentais, o beveik pusė šaukiamų į karinę tarnybą jaunuolių nesilaiko sveikatai palankaus fizinio aktyvumo ir mitybos rekomendacijų.
Lietuvos sporto universiteto profesorius, biomedicinos mokslų daktaras Arūnas Emeljanovas ir docentė daktarė Brigita Miežienė pristato neraminančius tyrimų rezultatus. 2018–2019 metų ir 2024 metų tyrimai atskleidžia Lietuvos šaukiamojo amžiaus jaunimo fizinės būklės ir psichikos sveikatos blogėjimą. Du stambūs moksliniai tyrimai buvo atlikti bendradarbiaujant su Krašto apsaugos ministerija.
Fizinės būklės smukimas
Tyrimo duomenys atskleidžia prastą tendenciją – 2024 metų jaunuolių populiacijoje raumenų jėga bei širdies ir kvėpavimo sistemos ištvermė yra prastesnė nei jų bendraamžių prieš penkerius metus. Profesorius A. Emeljanovas pabrėžia: „Itin didelis prastėjimas pastebimas širdies ir kvėpavimo sistemos ištvermės atžvilgiu – iki 24 procentų. Tai vėliau visuomenės sveikatos sektoriuje gali sietis su daugeliu lėtinių ligų.“
Šiuolaikiniai vaikai pasaulio kontekste yra 15 procentų silpnesni nei jų tėvai, kai jie buvo to paties amžiaus. Ilgalaikėje perspektyvoje situacija dar prastesnė: „Nuo 1992 metų kai kuriose amžiaus grupėse šis ištvermės testas sumažėjo 40 procentų“, – konstatuoja profesorius.
Fizinio aktyvumo rodikliai taip pat blogėja: pakankamai fiziškai aktyvūs yra pusė dabartinių šaukiamojo amžiaus jaunuolių, o tai 4 procentais mažiau nei prieš penkerius metus.
Kritinė psichikos sveikatos riba
2024 metų tyrimas atskleidžia, kad trečdalis jaunuolių patiria didelį psichologinį distresą, o ketvirtadalis pasižymi prasta psichologine gerove. 6 procentai jaunuolių patiria depresijos riziką. Palyginus su 2018 metų duomenimis, psichologinio distreso paplitimas išaugo tris kartus. „Jeigu prieš 5–6 metus šaukiamojo amžiaus jaunuolių distresą turėdavo apie 10 procentų, dabar kas trečias“, – pabrėžia A. Emeljanovas.
Profesionalios pagalbos paieška lieka nepakankama: į psichologą dėl patiriamų stresinių situacijų kreipiasi vos 3 procentai jaunuolių. Profesorius nurodo problemų sprendimo būdų pokyčius: „Dabartinis jaunimas, jeigu yra stresas, mažiau kalba su šeima ir ignoruoja problemą.“
Kariuomenės teigiamas poveikis
Tyrimas atskleidė tarnybos Lietuvos kariuomenėje įtaką: „Tarnybos laikotarpiu ženkliai pagerėjo tarnaujančių karių širdies ir kvėpavimo sistemos ištvermė, viršutinės ir apatinės kūno dalių raumenų ištvermė.“ Devyni iš dešimties tarnaujančių karių yra pakankamai fiziškai aktyvūs.
Profesorius pabrėžia: „Pakankamas fizinis aktyvumas, palankesnė sveikatai mityba ir mažesnis alkoholio vartojimas siejasi su palankesne šaukiamųjų į karinę tarnybą sveikata ir mažesniu psichologiniu distresu.“
Mitybos krizė ir rizikingi įpročiai
Tyrimas atskleidė mitybos kokybės blogėjimą: mitybos rekomendacijas visiškai atitinka vos 1 procentas jaunuolių, palyginti su 3 procentais 2018 metais. Bent iš dalies rekomendacijų laikosi apie 48 procentai jaunimo.
„Jaunuolių racione trūksta vaisių, daržovių, tarp jų ir ankštinių, žuvies bei riešutų. Tiesa, jaunuoliai vartoja mažiau raudonos ir perdirbtos mėsos gaminių – tai yra teigiamas dalykas“, – paaiškina profesorius A. Emeljanovas. Viduržemio jūros mitybos principų skalėje vos vienas procentas maitinasi idealiai.
Tuo tarpu rūkymas (bet ne garinimas) sumažėjo nuo dviejų trečdalių iki kas penkto jaunuolio. Tačiau alkoholio vartojimas išliko nepakitęs – jį vartoja virš dviejų trečdalių jaunuolių, iš kurių 9 procentai siekia rizikos sveikatai lygį.
Poveikis krašto apsaugai ir motyvacijos kritimas
Profesorius A. Emeljanovas pabrėžia adaptacijos poreikį: „Jaunuoliai keičiasi: jie tampa silpnesni ir ištvermė tampa šiek tiek prastesnė. Tai manau, kad priėmimo į šauktinius taisyklės irgi turėtų keistis.“
Profesorius A. Emeljanovas įspėja dėl simuliacijos problemos: „50 procentų netinkančių karo tarnybai – turime būti sąžiningi, nėra 50 procentų. Nemažai jaunuolių tiesiog bando simuliuoti.“ Jis perspėja jaunimą: „Jeigu negali tarnauti kariuomenėje, tai visam gyvenimui bus tam tikras apribojantis įrašas, dėl kurio ateityje gali tekti gailėtis.“
Ateities perspektyvos ir rekomendacijos
Labiausiai neramina tolesnė psichikos sveikatos blogėjimo perspektyva: „Labiausiai bijočiau, kad dar pablogėtų jaunuolių psichikos sveikata. Į fizinį kūną galima greičiau investuoti, bet su psichikos sveikata gali užtrukti metus ar net dešimtmečius.“
Jaunimui profesorius rekomenduoja būti atsakingu, patriotišku ir žingeidžiu, pabrėždamas: „Domėjimas pasauliu gali pakeisti ir dabartį, ir ateitį, ir fizinę, ir psichikos sveikatą, o ir motyvus tarnauti kariuomenėje.“