Per šalčius ir šventes saugokime inkstus

Turbūt retai pagalvojame, koks jautrus mūsų organas yra inkstai. Šiuo metu susirgti inkstų ligomis ir net labai pavojingomis, anot medikų, yra daug rizikos: šalčiai, artėjančios šventės su nesaikingu valgymu ir gėrimu bei apsinuodijimais. Antai vien Klaipėdos universitetinės ligoninės Vidaus ligų ir nefrologijos skyriuje vidutiniškai per metus gydoma net per 1100 pacientų iš uostamiesčio ir aplinkinių rajonų.

Į pagalbą – dirbtinis inkstas

Tad iš kur tiek daug sergančiųjų inkstų ligomis? Ir rimtai sergančių, nes į ligoninę ir guldomi tik tokie, kurie namuose jau gydytis nebegali. Pasak Vidaus ligų ir nefrologijos skyriaus vedėjos, gydytojos nefrologės Žavintos Kančauskienės, į šį skyrių pacientai pakliūva dėl inkstų ir šlapimo takų ligų (apie 40 proc.), sukėlusių lėtinį arba ūmų inkstų nepakankamumą. Kita nemaža dalis pacientų – kardiologinių sveikatos sutrikimų, hipertenzijos ir jos komplikacijų kamuojami pacientai, taip pat sergantieji onkologinėmis, virškinamojo trakto ligomis, dėl kurių sutriko normali inkstų veikla.

Kadangi savi inkstai nebeatlieka toksinų šalinimo funkcijų, kraujas valomas dirbtinio inksto pagalba – atliekamos dializės. „Atlikto tyrimo duomenimis, dažniausios hemodializuojamų ligonių hospitalizavimo priežastys yra kaulų lūžiai ir infekcijos (po 19 proc.). Dažniausia gretutinė patologija yra širdies ir kraujagyslių ligos, kurios nustatytos 62 proc. hemodializuojamų pacientų. Taip pat dažnos gretutinės patologijos yra kvėpavimo sistemos ligos (35 proc.), išeminė širdies liga (28 proc.). Retesnės yra virškinamojo trakto (17 proc.), neurologinės bei reaumatologinės (po 7 proc.) hemodializuojamų pacientų patologijos“, – pasakojo gydytoja nefrologė Ž. Kančauskienė. Anot jos, ligoninėje atliekama išties nemažai hemodializių. Vidutiniškai ekstrinių hemodializių reanimacijos skyriuje per metus atliekama po 450–500, o planinių – per 350.

Jautrus organas

Medikai teigia, jog inkstų veikla gali sutrikti dėl daugelio priežasčių ir tai labai neigiamai veikia žmogaus organizmą. Jau ankstyvuoju ligos periodu sutrinka kraujo elektrolitų balansas, sutrinka organizmo baltymų apykaita, kraujyje padaugėja apykaitos produktų: šlapalo, kreatinino ir kt.

„Didelę riziką susirgti inkstų nepakankamumu turi pacientai, sergantys hipertenzija. Būtina nuolat koreguoti aukštą kraujospūdį vaistais, kad nebūtų pažeistos kraujagyslės ir neprogresuotų inkstų nepakankamumas. Deja, tenka sutikti nemažai pacientų, ypač vyresnio amžiaus, kurie nesirūpina savo sveikata: reguliariai nevartoja vaistų, arba atvirkščiai – netinkamai vartoja kraujospūdį mažinančius medikamentus. Tokiu būdu „sodina“ inkstus, pavojingai žaidžia su sveikata. Kita pacientų grupė, kuriuos dėl įvairių ligų kamuoja dideli skausmai, padaugina stiprių vaistų nuo skausmo, viršija paskirtas terapines normas, užsiima savigyda ir taip pakenkia savo inkstams. Palengva vystosi lėtinis jų funkcijos nepakankamumas, kuris gali peraugti į rimtesnius sveikatos sutrikimus. Būtina nuolat konsultuotis su medikais dėl tinkamo vaistų vartojimo, tikrintis sveikatą, pasirinkti sveiką maistą, stengtis keisti gyvenimo įpročius“, – sakė gydytoja anesteziologė – reanimatologė Laima Inčiūraitė.

Kenkia apsinuodijimai

Labai inkstams kenkia ir apsinuodijimai įvairiais toksinais. „Tokių pacientų reanimacijos skyriuje turime nuolat. Apsinuodijama alkoholio surogatais, maisto produktais, neaiškiomis cheminėmis medžiagomis, kurių mūsų buityje yra daug, medikamentais ir kt. Visi tie apsinuodijimai labai pažeidžia inkstus, gali išsivystyti ūmus inkstų nepakankamumas, ir inkstai visam gyvenimui lieka pažeisti. Negalima žaisti su sveikata, nes pasekmės gali būti labai liūdnos“, – akcentavo gydytoja L. Inčiūraitė.

Pasak Vidaus ligų ir nefrologijos skyriaus medikių, čia besigydančius pacientus kamuoja ne tik inkstų, bet ir kitos sunkios ligos, gretutinės patologijos. Dauguma pacientų – vyresnio amžiaus, nors pasitaiko ir dvidešimtmečių. Sunkiems ligoniams reikalinga itin gera priežiūra ir intensyvi slauga. „Džiaugiuosi savo profesionaliais ir darbščiais darbuotojais – dirbame ranka rankon, iš pusės žodžio suprantame, kaip padėti pacientui. Labai daug laiko reikia skirti ir pacientų artimiesiems, mokyti, kaip elgtis su ligoniu jį parsivežus namo, kokį maistą parinkti, kaip bendrauti, jį prižiūrėti“, – sakė gydytoja nefrologė Ž. Kančauskienė.

Janina TILVIKAITĖ

gargzdai.lt