Kas dvi minutes bent vienas vyras išgirsta prostatos vėžio diagnozę: kaip užbėgti ligai už akių?

Prostatos vėžys yra viena dažniausiai vyrams diagnozuojamų onkologinių ligų – kas dvi minutes bent vienas vyras pasaulyje išgirsta šią diagnozę. Ir nors šis susirgimas įprastai siejamas su vyresnio amžiaus vyrais, jis gali išsivystyti ir jaunesniems, ypač jei yra paveldimumo rizika. Šeimos gydytojas Paulius Jacevičius pabrėžia, kad labai svarbu nedelsti tikrintis – kuo anksčiau liga nustatoma, tuo didesnė tikimybė sėkmingai ją įveikti.

Šeimos gydytojas P. Jacevičius teigia, kad pradinėse stadijose prostatos vėžys dažniausiai nesukelia jokių simptomų. Būtent todėl vykdoma prostatos (priešinės liaukos) vėžio ankstyvosios diagnostikos prevencinė programa, kurios tikslas – nustatyti ligą dar neprogresavusioje stadijoje ir užtikrinti sėkmingą gydymo procesą.

„Ligai vystantis, pirmieji nerimą keliantys simptomai dažniausiai pasireiškia šlapinimosi sutrikimais: susilpnėja šlapimo srovė, šlapinimasis pasunkėja, atsiranda nepilno pasišlapinimo jausmas. Taip pat gali pasirodyti kraujo pėdsakų šlapime ar sėkloje, atsirasti dubens srities skausmai. Delsti tikrintis nereikėtų – kuo anksčiau liga nustatoma, tuo didesnė tikimybė sėkmingai ją įveikti“, – dėsto gydytojas P. Jacevičius.

Svarbiausia susitelkti į gydymą

Prostatos vėžys šiandien vis dažniau yra sėkmingai gydomas – ypač jei liga nustatoma anksti. Gydymas yra visiškai kompensuojamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis, todėl pacientams papildomų tiesioginių išlaidų paprastai nekyla. Ankstyvų stadijų vėžys dažniausiai gydomas chirurginiu būdu arba radioterapija. Vis dėlto vėlesnėse stadijose gali prireikti sisteminio gydymo, pavyzdžiui, chemoterapijos.

„Tokiu atveju pacientui neretai keičiasi kasdienybė: chemoterapijos metu neretai tenka atsisakyti įprastos darbinės veiklos, o kasdienėje rutinoje gali prireikti artimųjų pagalbos. Todėl pagrindinis finansinis krūvis dažniausiai susijęs ne su pačiu gydymu, o su padidėjusiu slaugos poreikiu bei galimu prarastu nuolatiniu pajamų šaltiniu. Negana to, per vėlai diagnozuojant ligą, vyrams tenka savijautą gerinti ir kitomis priemonėmis, pavyzdžiui, reabilitacija, įvairiomis terapijomis, maisto papildais“, – pabrėžia P. Jacevičius.

Jis priduria, kad nors prostatos vėžys, jei diagnozuojamas laiku ir tinkamai gydomas, dažnai nesukelia ilgalaikių pasekmių, daliai pacientų – ypač tiems, kuriems taikomas gydymas pažengusioje ligos stadijoje – gali pasireikšti tam tikri liekamieji reiškiniai. Po sisteminio gydymo, pavyzdžiui, chemoterapijos, kai kuriems pacientams gali išlikti nuolatinis nuovargis, sumažėjusi fizinė ištvermė, padidėja rizika susirgti lėtinėmis ligomis.

Simona Dervinienė, „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ Produktų vystymo vadovė, sako, kad sunkios ligos dažniausiai smarkiai supurto visus gyvenimo pamatus. Ir nors pinigai šiuo metu greičiausiai niekam nebūna pats svarbiausias dalykas, geriausia, kai netenka galvoti apie jų trūkumą ar kaip juos uždirbti. Juk pagrindine užduotimi turėtų būti sveikatos išsaugojimas ir geros savijautos užtikrinimas.

„Kritinių ligų draudimas tokiais atvejais tarsi tampa saugikliu – jis leidžia žmogui išlikti oriam, nukreipti dėmesį nuo finansinio streso ir koncentruotis į tai, kas svarbiausia: sveikimą, šeimą ir gyvenimo kokybę. Tiek sergantysis, tiek jo šeima turi galimybę kvėpuoti ramiau, susitelkti ir rūpintis vienas kitu“, – teigia S. Dervinienė.

Anot jos, susirgus kritine liga, tokia kaip prostatos vėžys, vidutinė išmoka yra didesnė nei 6 tūkst. eurų. Net 85 proc. draudimo bendrovės klientų sudarydami investicinio ar rizikinio gyvybės draudimo sutartis pasirenka kritinių ligų apsaugą.

Pasveikimo tikimybę didina nuolatinė prevencija

Vyrams nuo 50 iki 69 metų priklauso valstybės finansuojama prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa, tačiau, deja, nemaža dalis per visą šį laikotarpį taip ir nepasinaudoja šia galimybe.

„Teko susidurti su ne viena prostatos vėžio paciento istorija, ir svarbiausia išvada, kurią galiu padaryti – prevencija lemia gydymo sėkmę“, – pastebi P. Jacevičius.

Jo teigimu, tie pacientai, kurie tikrinasi reguliariai ir kuriems liga nustatoma ankstyvoje stadijoje, dažnai pasveiksta visiškai, be reikšmingų pasekmių.

„Pavyzdžiui, vienas mano pacientas, kuriam vėžys buvo diagnozuotas atliekant profilaktinį patikrinimą, po taikyto chirurginio gydymo jau daugelį metų gyvena sveikai ir pilnavertiškai. Tuo tarpu kitas, kreipęsis tik pasireiškus simptomams, susidūrė su pažengusia liga, reikalaujančia ilgalaikio sisteminio gydymo ir daug didesnio fizinio bei emocinio krūvio. Tai liudija, kaip ankstyvas dėmesys sveikatai gali lemti ne tik gydymo sėkmę, bet ir gyvenimo kokybę“, – pabrėžia medikas.