Paskutinis taškas: žmogaus genų nebegalima patentuoti
JAV Aukščiausiasis Teismas pirmą kartą tarė žodį dėl žmogaus genų. Savo išvadoje teismas nurodė, kad atrastų žmogaus genų patentuoti negalima, nes jie – gamtos dalis.
Tačiau tiems, kuriems pavyktų susintetinti dirbtinę genetinę medžiagą, patentai ir toliau bus teikiami, praneša LRT televizijos naujienų tarnyba.
Weill Cornell medicinos koledžas suskaičiavo, kad užpatentuota jau 40 procentų žmogaus genomo – už genų atradimą ir iššifravimą Jungtinių Valstijų patentų biuras išdavė keturis tūkstančius patentų.
Kelerius metus trunkantis karas teismuose prasidėjo 2009-aisias kai į teismą kreipėsi Amerikos pilietinių teisių sąjungos gydytojai ir mokslininkai pasipiktinę bendrovės „Myriad Genetics“ elgesiu. „Myriad Genetics“ atrado ir užpatentavo 2 genus, kuriuos ištyrus galima nustatyti ar moteris linkusi susirgti krūties ar kiaušidžių vėžiu.
Moterys, kurios norėjo išsitirti, tarp jų ir Angelina Jolie, galėjo kreiptis tik į „Myriad Genetics“, nes patentas užtikrino bendrovei išskirtines teises į atrastus genus. Su jais dirbti negalėjo kiti mokslininkai. Po skirtingų federalinio ir apeliacinio teismo išvadų, aukščiausias nutarė, kad už „Myriad Genetics“ atradimą galima gauti Nobelio premija, bet patento – ne.
„Aukščiausiasis teismas pripažino, kad jūs radote klaidą šiame genetikos kode, kuri kelia riziką susirgti. Bet ji yra gamtos dalis. Jūs nesukūrėte geno, nepasiūlėte ypatingos technologijos, kaip jį atrasti. Jūs tik padarėte atradimą. O tai ne išradimas“, – sako Niujorko universiteto medicinos mokyklos direktorius Arthuras Caplanas.
„Myriad Genetics“ gynėsi, kad išradimą padarė, nes išmoko genus ištraukti iš DNR struktūros. O patentų galimybė esą skatintų kitas bendroves imtis tyrimų ir prisidėti prie pažangos. Pilietinių teisių sąjunga mano priešingai – patentų kuriami monopoliaI neša nauda tik trumpai, o ateityje – sustabdys pažangą.
„Įsivaizduokit, kad rašote knygą, bet negalit vartoti tam tikrų žodžių. O jeigu taip pat sudėtinga DNR struktūroje rasti neužpatentuotą geną? Siekdami pelno negalime medicinos pažangos laikyti įkaite“, – sako Christopheris Masonas, Weillo Cornello medicinos koledžo genetikas.
Aukščiausiasis teismas pripažino, kad sintetiniu būdu kuriama genetinė medžiaga, pavyzdžiui, genetiškai modifikuoti žemės ūkio produktai, ir toliau atviri patentams. „Myriad Genetics“ sako, kad ši išvada leidžia bendrovei pasilikti daug patentų – po sprendimo „Myriad Genetics“ akcijos kilo 10 procentų. Todėl, atrodo, kad sprendimas – kompromisinis.
Algirdas Acus,
Susiję straipsniai
