Gegužės 16 dieną nuo 12 iki 15 valandos prieš Vyriausybės rūmus – V. Kudirkos aikštėje jau šeštąjį kartą veiks atviras Kardiologijos informacinis centras, kur visi norintys galės pasitikrinti sveikatą ir pasikonsultuoti dėl širdies nepakankamumo.
Renginio metu, kurį organizuoja Lietuvos Širdies nepakankamumu sergančiųjų asociacija kartu su Global Heart Hub – Tarptautiniu širdies aljansu, Santaros klinikų specializuoto Širdies nepakankamumo kabineto gydytojų kardiologų ir bendrosios praktikos slaugytojų komanda, Nacionaliniu transplantacijų biuru prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Vilniaus visuomenės sveikatos biuru ir Vilniaus miesto savivaldybe, bus atliekami įvairūs sveikatos testai. Renginyje veiks kino teatras, kuriame nuolat bus rodomi aktualūs filmo siužetai apie širdį. Plačiajai visuomenei bus paaiškinta, kas yra širdies nepakankamumas, kaip atpažinti šios ligos simptomus ir kada kreiptis pagalbos.
Tą pačią gegužės 16 dieną, 20 valandą, solidarizuojantis su kitomis pasaulio šalimis, Vilniaus televizijos bokštas užsižiebs raudona – širdies spalva. Ta pačia spalva bus apšviestas ir vienas gražiausių sostinės tiltų – Karaliaus Mindaugo. Ši akcija simbolizuos visų gyvenančių su širdies ligomis viltį į ateitį ir visavertį gyvenimą.
Klastinga liga, kurios simptomus galima lengvai supainioti su senatvės požymiais
Vis dažniau pritrūksta oro pokalbio metu? Dusulys neleidžia įveikti net ir nedidelės kalvos ar kelių laiptų pakopų? Kamuoja jausmas tarsi krūtinėje kažkas plazdėtų? Virpėtų? Visi šie simptomai būdingi ligai, kuri gresia 1 iš 5 žmonių, peržengusių keturiasdešimtmetį – širdies nepakankamumui.
Širdies nepakankamumo eiga, jo gydymo rezultatai labai priklauso nuo paties susirgusio žmogaus žinių apie ligą, nuo jo noro ir pastangų sau padėti, dėl to Lietuva jungiasi prie Tarptautinio širdies aljanso – Global Heart Hub – organizuojamos visą gegužę truksiančios Širdies nepakankamumo žinomumo didinimo kampanijos, kurios tikslas – šviesti visuomenę apie širdies nepakankamumą.
Gegužę tradiciškai vyks specialūs širdies nepakankamumo renginiai. Juose bus dalijamasi patarimais, kaip laiku diagnozuoti ligą, nepainiojant simptomų su senatve, kaip gerinti gyvenančių su širdies nepakankamumu gyvenimo kokybę ir ilginti jų amžių, o sustojus širdžiai – mokėti ją gaivinti.
Kaip tvirtina Santaros klinikų gydytoja kardiologė dr. Vytė Valerija Maneikienė, šiandien visame pasaulyje laikomasi nuomonės, kad širdies nepakankamumo gydymas ir gyvenančiųjų su šia liga priežiūra turi būti organizuojama taikant multicentrinį požiūrį. Paprasčiau kalbant, žmogui turi būti paskirtas maksimaliai individualizuotas gydymas. „Gydyti širdies nepakankamumą nebėra tik kardiologo užduotis. Kiekvienam, sergančiam širdies nepakankamumu, turi būti užtikrinta galimybė gauti psichologo, psichiatro, socialinio darbuotojo, taip pat kitų sričių specialistų, jei tokių pagalba asmeniui yra reikalinga, paslaugas“, – tvirtina medikė.
Kardiologė primena, kad širdies nepakankamumas žmogaus neištinka per dieną. Širdis pamažu praranda gebėjimą tinkamai prisipildyti ir išstumti kraują – ji tiesiog pavargsta plakti. Tuomet pradedamas jausti nepaaiškinamas nuovargis, silpnumas, lipant laiptais ar į statesnį kalną vargina dusulys, atsiranda padažnėjusio širdies plakimo pojūtis.
Anot Širdies nepakankamumu sergančiųjų asociacijos prezidentės bei Tarptautinio širdies aljanso Plėtros ir širdies nepakankamumo tarybos vadovės Aistės Štaraitės, nepaprastai svarbu, kad ir pats žmogus jaustųsi atsakingas už savo sveikatą, mokytųsi pažinti savo simptomus, juos tinkamai įvertintų, o ne perkeltų visą atsakomybę vien gydytojui bei lauktų iš jo skambučio.
„Gyvenantys su širdies nepakankamumu dažnai kenčia ir nuo daugelio kitų gretutinių ligų, tokių kaip aukštas kraujospūdis, inkstų ligos, II tipo cukrinis diabetas, kepenų funkcijos sutrikimas, mažakraujystė ir kt., kurių paūmėjimas turi tiesioginės įtakos širdies nepakankamumo eigos pasunkėjimui ir atvirkščiai“, - teigia A. Štaraitė. Ji priduria, kad širdies nepakankamumą galima stabilizuoti ir pakankamai sėkmingai valdyti. Dėl to būtina klausyti gydytojo nurodymų, atsakingai vartoti paskirtus vaistus, reguliariai tikrintis, pakankamai dėmesio skirti savirūpai, nepamiršti fizinio aktyvumo.