Sekmadienis, 2024.05.26
Reklama

Pasikeitė mėnesinių ciklo trukmė: ar jau reikia nerimauti?

Šaltinis: vlmedicina | 2024-05-06 10:30:36

Dažniausiai laikui bėgant moterys pripranta prie savo mėnesinių ciklo: jis kartojasi reguliariai ir kiekvieną kartą netenkama panašaus kiekio kraujo. Vis dėlto tam tikrais atvejais jo trukmė ar pobūdis gali pakisti. Kada dėl tokių pokyčių reikėtų sunerimti?

Pacientė konsultuojasi su ginekologu
Pokalbis su ginekologu / Fotolia.com

Gydytoja akušerė-ginekologė Reda Verbickienė pranešime žiniasklaidai pabrėžia, kad kiekvienas atvejis yra individualus, todėl nors normali mėnesinių ciklo trukmė yra 21–35 d., tačiau dalis moterų gali turėti ir trumpesnį nei 21 d. arba ilgesnį nei 35 d. ciklą.

„Mėnesinių ciklas skaičiuojamas nuo pirmos kraujavimo dienos iki kitų mėnesinių pirmos kraujavimo dienos. Įprasta manyti, kad įprastas moters mėnesinių ciklas trunka 21–35 d., tačiau reikia pažymėti, kad kai kurie šaltiniai nurodo, jog jo trukmė yra 25–35 d., o dar kiti – kad normalus ciklas siekia iki 38 d. Be to, 1–2 ciklai per metus gali būti neovuliaciniai – t. y. ilgesni negu įprastai“, – teigia Kauno „InMedica“ klinikos gydytoja R. Verbickienė.

Kinta priklausomai nuo amžiaus

Pirmosios mėnesinės mergaitėms paprastai prasideda tarp 10–15 m. Nuo šio momento gyvenimo eigoje ciklo trukmė gali kisti: iš pradžių būna ilgesnė, vėliau trumpėja, o likus 2–8 m. iki menopauzės vėl pradeda ilgėti.

„40 proc. 25-mečių ciklo trukmė siekia 25–28 dienas, o laikotarpyje nuo 25 iki 35 m. 28 dienų ciklą turi net 60 proc. moterų. Trumpiausią mėnesinių ciklą dažniausiai turi 40–42 m. moterys“, – sako gydytoja akušerė-ginekologė.

Remiantis moksliniais duomenimis, jeigu ciklas trunka 42 d., tikėtina, kad menopauzė prasidės per artimiausius 1–2 m. Dažniausiai su ja moterys susiduria sulaukusios maždaug 52–53 m., nors 10 proc. moterų mėnesinės baigiasi jau 45 m. amžiaus.

Kalbant apie mėnesinių reguliarumą, praėjus 2–3 m. nuo jų atsiradimo, daugumai mergaičių ciklas nusistovi. Visgi, pasitaiko atvejų, kai jis išlieka nereguliarus per visą gyvenimo eigą – su tuo susiduria net apie 20 proc. moterų.

„Dažniausiai kraujavimas mėnesinių metu trunka 4–6 d., tačiau apie 3 proc. moterų gali kraujuoti ir iki 2 d. Kraujo daugiausiai netenkama per pirmas 3 d. – įprastai apie 30 ml. Jeigu netenkama 80 ml ir daugiau, reikėtų pasikonsultuoti su savo gydytoju, nes tai gali nulemti mažakraujystės atsiradimą“, – pasakoja R. Verbickienė.

Kada dėl pakitusio mėnesinių ciklo reikėtų sunerimti?

Kelias dienas vėluojant mėnesinėms nerimauti nereikėtų, tačiau jeigu kraujavimas tapo gausesnis ar ilgiau trunka, naudinga planine tvarka apsilankyti pas savo gydytoją akušerį-ginekologą. Taip pat reikėtų susirūpinti, jeigu pastebimi kūno svorio pokyčiai, išskyros iš krūtų spenelių, keičiasi plaukuotumas bei gyvenant reguliarų lytinį gyvenimą nepavyksta pastoti per 6–12 mėn. arba mėnesinių ciklas yra nereguliarus.

„Paprastai savo pacientėms, besikreipiančioms dėl kraujavimo pokyčių, patariu iki 10 ciklo dienos, skaičiuojant nuo pirmos kraujavimo dienos, atvykti apžiūrai. Šiuo laikotarpiu gimdos gleivinė yra plona, kiaušidėse dar būna neįvykusi ovuliacija, todėl turime itin palankias sąlygos diagnozuoti ligą ankstyvoje stadijoje“, – atkreipia dėmesį gydytoja akušerė-ginekologė.

Reprodukcinio amžiaus moterims dažna mėnesinių ciklo sutrikimų priežastis yra policistinių kiaušidžių sindromas. 6 proc. moterų, turinčių nereguliarų ciklą, susiduria ir skydliaukės funkcijos sutrikimais, o kartais mėnesinių pokyčius gali nulemti padidėjęs prolaktino kiekis kraujyje. Šie sutrikimai gali atsirasti dėl genetinių faktorių, autoimuninių ligų ar nuolat patiriamo didelio streso.

Kaip diagnozuojami mėnesinių ciklo sutrikimai?

R. Verbickienė primena, kad kuo anksčiau nustatoma liga, tuo mažiau tyrimų gali prireikti, o gydymas tampa paprastesnis bei efektyvesnis. Dėl šios priežasties, pasikonsultuoti su savo gydytoju ginekologu naudinga bet kada, kai kyla nerimas.

„Kaip ir daugumos ligų, mėnesinių ciklo sutrikimų diagnostika prasideda nuo pokalbio su paciente ir bendro įvertinimo, vėliau atliekama ginekologinė apžiūra ir ultragarsinis tyrimas. Norint patikslinti sutrikimo priežastį dažnai prireikia hormoninių tyrimų, o kartais prireikia ir gydytojo endokrinologo konsultacijos“, – pažymi gydytoja akušerė- ginekologė.

Kadangi mėnesinių ciklo sutrikimus dažnai lemia hormonų disbalansas, įprastai jie ir yra gydomi atstatant hormonų pusiausvyrą. Pavyzdžiui, esant skydliaukės funkcijos sutrikimams ir juos pakoregavus, gali normalizuotis ir mėnesinių ciklas.

Taip pat verta atkreipti dėmesį, kad moterys, kurios turi per didelį kūno masės indeksą (KMI) ar kūno svorio deficitą, dažniau susiduria su mėnesinių ciklo sutrikimais. Dėl šios priežasties, svarbu nepamiršti nuolat pasirūpinti sveiku gyvenimo būdu: darbo ir poilsio rėžimu, fiziniu aktyvumu, vengti streso bei sveikai maitintis.

Dėl asmeninių sveikatos problemų VLMEDICINA.LT rekomenduoja kreiptis į šeimos gydytoją arba su jo siuntimu – į specialistą. Atsakymai, publikuojami portale, jokiais būdais negali pakeisti gydytojo konsultacijos.

 

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Gydytojas dietologas įvardijo daržovę, kuri prailgins gyvenimą
Šių dienų sveikos gyvensenos dėmesio centre –  ilgaamžiškumo siekiamybė, apimant tinkamos mitybos,...
Paskirtas naujas Santaros klinikų vadovas
Konkursą Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų direktoriaus pareigoms eiti laimėjo trejus metus kitas vadovau...
Kaip rūpintis jautria veido oda vasarą: pravers 5 taisyklės
Vasarą keičiasi mūsų įpročiai, o tai gali turėti tiesioginės įtakos odos būklei. Saulės vonios, sūrus jūros vanduo, temp...
Vaistinėlė vasarai gamtoje: ką privalome turėti kartu su savimi?
Džiuginanti šiluma ragina atitrūkti nuo miesto šurmulio ir įvairias pramogas bei poilsį perkelti į gamtą. Nors laisvalai...
Kepenų suriebėjimo pasekmės – 2 mln. mirčių kasmet: kaip to išvengti?
Nors kepenys yra savaime atsinaujinantis organas, būtent kepenų ligos kasmet nusineša apie 2 milijonus gyvybių pasaulyje...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų