Antradienis, 2024.05.28
Reklama

Pasaulis šaukia apie iškilusį pavojų. Ar sureaguos į tai Lietuva?

2011-11-03 17:13:24

Žmonija  susidūrė su viena  iš didžiausių  grėsmių savo išlikimui  visoje istorijoje – lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis. Vertinant šių ligų pavojingumą ir išplitimą pasaulyje visos buvusios iki tol infekcinių ligų epidemijos: maras, cholera, tuberkuliozė, AIDS ir kitos virusų ir mikroorganizmų sukeltos ligos neišprovokavo tokio masinio sergamumo ir nenusinešė tiek daug gyvybių kaip šios. 

Lėtinių neinfekcinių ligų  (LNL) terminas klinikinėje praktikoje imtas vartoti praeito  šimtmečio viduryje.  Jis naudojamas su žmonių gyvenimo būdu susijusioms ligoms charakterizuoti, pavyzdžiui: širdies ir kraujagyslių sistemos ligos, onkoliginės ligos, diabetas, lėtinės plaučių ligos ir kt.

Pasaulyje kas metai nuo šių ligų miršta 36 milijonai žmonių, tai sudaro daugiau kaip  63% visų mirčių. Europoje LNL sukelia 86% visų mirčių. Tai sudaro net 77% visų ligų, kuriomis serga europiečiai.  Prognozės rodo, kad nepasikeitus šių ligų prevencijos ir gydymo tendencijoms, keturi pagrindiniai sveikatą nulemiantys veiksniai (tabako rūkymas, prasta mityba, alkoholio vartojimas  ir  mažas fizinis aktyvumas) sąlygos tolimesnį sergamumo LNL augimą.

Algirdo Kubaičio nuotr.

Kylanti grėsmė sukėlė didžiulį žmonių susirūpinimą visame pasaulyje.  Šių metų balandžio mėnesio 7 dieną vykusioje Jungtinių Tautų organizacijos Generalinės asamblėjos  65  sesijoje A/RES/65/238 “Lėtinių neinfekcinių ligų prevencija ir kontrolė“ susirinkę pasaulio valstybių lyderiai priėmė rezoliuciją, kurioje  akcentavo neatidėliotinų koordinuotų priemonių kovai su LNL būtinumą. Kalbėdamas šioje sesijoje Jungtinių tautų organizacijos generalinis sekretorius Ban Ki Munas pabrėžė, jog JT istorijoje tai tik antras kartas kada pačiame aukščiausiame lygyje nagrinėjamos pasaulio žmonių sveikato sproblemos. (Pirmą kartą JT posėdžiavo dėl AIDS plitimo sukeltos grėsmės.) Jis pabrėžė, kad iškilo dar realesnis pavojus tolimesniam žmonijos vystymuisi ir net jos išlikimui. Jeigu  artimiausiu  laiku  nebus  užkirstas  kelias  LNL, tai jau nuo 2030 metų šios ligos nusineš 52 milijonus gyvybių per metus. Tačiau netekčių demografija dar nėra pati baisiausia. Baisiau yra tai, kad nuo šių ligų miršta jauni darbingi žmonės, jos sukelia didžiulį nedarbingumą  ir  negalias,  bei  blogina  gyvenimo kokybę.  Per  praėjusius  metus  pasaulyje mirė  net  9 milijonai žmonių,  kuriems  dar  nebuvo  sukakę   60  metų.   Visa  tai  skatina   augantį   susirūpinimą  ir  neatidėliotinų   priemonių,  nukreiptų  į  šios,  jau  įgavusios   epideminį  pobūdį,  problemos  greitesnį  įvaldymą nacionaliniame, regioniniame ir globaliniame lygmenyse būtinumą     https://www.un.org/ga/search/view_doc.asp?symbol=A/66/83&Lang=E .

Kitame JT inicijuotame pasaulio viršūnių susitikime šių metų rugsėjo 19 d. Niujorke, skirtame LNL keliamai grėsmei aptarti, PSO prezidentė daktarė Margaret Chan  pabrėžė LNL  prevencijos svarbą. Ji akcentavo, kad šios problemos įvaldymas negali būti paliktas vien tik ant medikų ir visuomenės sveikatos specialistų pečių. Pastarieji atlieka didžiulį darbą siekdami vykdyti sergančių LNL žmonių sveikatos priežiūrą, gydydami šių ligų sukeltas komplikacijas. Tam skiriamos didžiulės finansinės lėšos,  kurios gula sunkia našta ant šeimų ir visos visuomenės.  Nežiūrint į tai statistiniai duomenys kalba apie blogėjančią situaciją. Taip yra todėl, kad problema seniai peraugusi sveikatos priežiūros sritį ir yra susijusi su sparčiai besikeičiančiu žmonių gyvenimo būdu.  Didėja žmonių atotrūkis nuo natūralių

sveikam gyvenimui užtikrinti reikalingų sąlygų. Siekiant užkirsti kelia LNL plitimui būtina keisti žmonių gyvenimo būdą, o tai susiję su daugelio įtakingų struktūrų interesais. Tai  galima  pasiekti  tik  visais  lygiais  koordinuojant  įvairių  gamybos  ir  paslaugų  pramonės  sričių  veiklą,  žmonių  vartojimo  ir  gyvenimo  įgūdžius. Toks  uždavinys  reikalauja  didelio  valstybių  vadovų, politinių struktūrų ir visuomenės dėmesio ir rimtų  jų visų pastangų https://www.un.org/en/ga/president/65/issues/ncdiseases.shtml.

Siekiant  įvertinti ES pasiruošimą kovai su LNL, ypatingai svarbiausiomis iš jų – širdies ir kraujagyslių ligomis (ŠKL),  Europos Parlamentas, Europos Komisija ir PSO šių metų spalio 11d Briuselyje suorganizavo aukšto lygio atstovų susitikimą „Laikas veikti: ES reakcija į JT viršūnių susitikimą dėl LNL“. Kalbėdama šiame susitikime Europos parlamento narių Širdies grupės vadovė Linda McAvan pasakė - "prognozės rodo, kad iki 2030 m. 80 milijonų europiečių, turės mirti nuo širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL).  Tai žudikas Europoje numeris vienas. Ji akcentavo, kad per ankstyvą šias ligas sukeliančių rizikos veiksnių valdymą galima išvengti iki 80% pirmalaikių  mirčių įvykusių dėl ŠKL. Todėl pakeisti LNL progresavimo ES tendencijas yra moralinė kiekvienos šalies ES narės pareigą“. https://www.escardio.org/about/press/press-releases/pr-11/Pages/EU-Reacts-UN-Summit.aspx.

Kaip mes galime pakeisti šią situaciją savo šalyje?

Neseniai pasibaigusios „Lietuvos sveikatos programos 1998-2010“ rezultatai parodė, kad LNL mūsų šalyje kelia nemažesnę grėsmę ir kad siekiant jas įvaldyti iškyla labai daug problemų.  Akivaizdu, kad reikia esminių permainų sveikatos politikos ir strategijos srityse. Nepakanka akcentuoti vien tik ligų gydymo ir simptomų malšinimo svarbą. Tokia politika gali tik toliau didinti išlaidų sveikatos apsaugai naštą, bet teigiamų poslinkių gerinant šalies gyventojų sveikatos lygį neduos. Dabartinė sveikatos apsaugos sistemos finansavimo tvarka paseno. Visomis lėšomis, kurios  skiriamos  sveikatos apsaugai disponuoja LR SAM, kuri akivaizdžiai akcentuota į ligų gydymo problematiką, tik iš dalies į visuomenės sveikatą ir ignoruoja sveikatą tausojančios ir stiprinančios veiklos svarbą.  Neabejotinai reikia atskirti ligų gydymo ir sveikatą tausojančią bei ją stiprinančią veiklą administraciniu-valstybiniu požiūriu. Turi būti teikiamas prioritetas sveikam gyvenimo būdui, prieš vartotojišką ideologiją. Sveikesnio ir aktyvesnio gyvenimo skatinamas neturi būti paliekamas  vien tik nevyriausybinėms ir visuomeninėms organizacijoms, bet reikią  šias funkcijas deleguoti ir valstybinėms struktūroms. Sveika gyvensena turi tapti neatsiejama nacijos kultūros dalimi. Sveikatos srityje būtinas konstruktyvesnis dialogas su paslaugų ir gamybos pramonės atstovais. Būtina plėtoti sveikatos draudimo sistemą.

Vertinant šalies klimatines ypatybes, geografinę bei geopolitinę padėtį, turimus rekreacinius išteklius ir susiklosčiusias tradicijas galima teigti, kad Lietuva turi vertingą potencialą sveikatos tausojančios ir sveikatą stiprinančios veiklos, kaip pelningos pramoninės srities, plėtrai europiniu ir pasauliniu mastu. Tokios veiklos

vystymas įgalintų sumažinti kurortų sezoniškumo problematiką sukurtų daug naujų darbo vietų medicinos ir kitų paslaugų srityse.  Saugių ir efektyvių natūralios (papildomosi ir alternatyvios) medicinos priemonių bei metodų  platus pritaikymas klinikinėje praktikoje leistų atsisakyti daugelio cheminių ir kitų agresyvių, sukeliančių komplikacijas bei brangių medicininių priemonių panaudojimo.

Reikalinga neatidėliotina sisteminga ir koordinuota visų šalies valstybinių, privačių, nevyriausybinių organizacijų, kiekvieno žmogaus ir visos visuomenės veikla, nulemianti šalies sveikatos politikos tobulinimą sergamumo lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis mažinimo kryptimi.

Lietuvos  sveikos  gyvensenos  ir natūralios  medicinos  rūmai

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Krūties vėžys: pasitikrink sveikatą dėl savęs ir dėl tų, kuriuos myli
Gegužės 28-oji – Tarptautinė moterų sveikatos gerinimo diena, kurią minint siekiama informuoti moteris apie dažnia...
Kai mokykla tampa nerimo šaltiniu. Pataria psichologė
Reformų bangai siūbuojant švietimo sistemą vis dažniau išgirstame paauglius besiskundžiant pervargimu, nemiga, nenoru ei...
Euromelanomos akcija: išmokite atpažinti įtartinus odos darinius
Euromelanomos akcija Lietuvoje organizuojama jau ne pirmą kartą. Šiemet Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų...
Kalcio trūkumas per menopauzę – kelias į osteoporozę
Karščio bangos, sumažėjęs lytinis potraukis, kaip ant mielių augantis svoris – gerai žinomi menopauzės simptomai....
Gydytojas dietologas įvardijo daržovę, kuri prailgins gyvenimą
Šių dienų sveikos gyvensenos dėmesio centre –  ilgaamžiškumo siekiamybė, apimant tinkamos mitybos,...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų