Pas šeimos gydytoją lankosi pusė gyventojų – kodėl to nedaro kiti?

Bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktos reprezentatyvios apklausos duomenimis, per pastaruosius metus pas savo šeimos gydytoją lankėsi kas antras (50 proc.) šalies gyventojas, iš jų daugiau nei pusė (27 proc.) apsiribojo vienu vizitu, likusi dalis (23 proc.) lankėsi dažniau. Likusieji arba nesiskundė jokiais sveikatos sutrikimais, arba vengė vizito pas medikus net negaluodami. To pasekmė – savigyda, apie kurios pavojų perspėja šalies medikai, kviesdami pasirūpinti profilaktiniais sveikatos patikrinimais gydymo įstaigose.

Reklama

„Profilaktiniai vizitai pas šeimos gydytoją gyventojams rekomenduojami kartą per metus. Verta pasidaryti bendrą kraujo ir šlapimo tyrimą – tai patys paprasčiausi tyrimai. Taip pat pasimatuoti kraujospūdį, įvertinti biocheminius rodiklius – gliukozės ir cholesterolio kiekį kraujyje. Net ir jaunesni, nepatenkantys į prevencinių programų amžiaus grupę žmonės turėtų žinoti šiuos rodiklius, kurie atspindi bendrą sveikatos būklę. Mitybos korekcijos ar gyvenimo būdo pokyčiai yra kelias kuo ilgiau išlikti sveikiems“, – pranešime žiniasklaidai komentuoja Aukštadvario pirminės sveikatos priežiūros centro vadovė, šeimos gydytoja Jurga Dūdienė.

Tyrimas taip pat atskleidė, kad ketvirtadalis (25 proc.) žmonių visus metus jautėsi sveiki, todėl į šeimos gydytoją nesikreipė, tačiau kas devintas (11 proc.) gyventojas nesilankė pas gydytojus net ir susidūręs su sveikatos sutrikimais.

„Labiausiai nerimą kelia tai, kad dalis gyventojų net ir susirgę nesikreipė į medikus – prie šio rezultato neabejotinai prisidėjo pandemija ir visuotinis baimės fonas. Dabar mūsų visų tikslas sugrįžti į sveikatos prevencijos vėžes, iš kurių per pastaruosius metus iškritome“, – konstatuoja Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkė Vida Augustinienė.

Savigydos pavojai ir piktnaudžiavimas antibiotikais

Anot J. Dūdienės, savigyda dažniausiai pasitelkiama, kai nesveikuojantis žmogus nori greičiau išgyti ir vietoje vizito pas gydytoją naudoja, ką randa namuose, ar papildoma dar įsigyja vaistų, iš kurių vėliau pasidaro „kokteilį“, pavojingą jų kepenims ir inkstams.

„Dažnai peršalęs žmogus naudoja savo nuožiūra pasirinktus priešingą poveikį vienas kitam turinčių vaistų ar tą pačią veikliąją medžiagą skirtingais pavadinimais. Vien paracetamolio preparatų yra įvairiausių pavadinimų ir formų, todėl jo galima lengvai perdozuoti. Didžiausia paros dozė – iki 4000 mg. Savarankiškai besigydant neretai šios dozės viršijamos, o tai gali sukelti žaibinį kepenų ar inkstų pažeidimą. Dėl to būtina pasitarti su vaistininku. Pavojingas šalutinis poveikis gali išsivystyti ir vartojant įvairių pavadinimų ibuprofeno preparatus, viršijus 2400 mg paros dozę“, – perspėja šeimos gydytoja.

Savigydai žmonės neretai griebiasi ir antibiotikų. Dažnas netaisyklingas antibiotikų vartojimas, pasak medikės, visą visuomenę stumia į atsparumą jiems.

„Žmogui suskaudo dantį arba jis pradėjo kosėti, tuomet pavartoja kelias dienas iš anksčiau likusių ar pas kaimyną rastų antibiotikų – nors būklė dažnai pagerėja, taip atsitinka ne dėl vaistų, o todėl, kad virusiniai kosuliai arba danties skausmas tiesiog praeina per kelias dienas. Tokiu būdu po truputį pavartojant antibiotikų, neišgeriant viso paskirto kurso, bakterijos tampa atsparios ir jas tarpusavyje platiname visuomenėje. Tada net stipriausi antibiotikai, skiriami ligoninėje, nebepadeda“, – apie pavojų keliančią situaciją pasakoja J. Dūdienė.

Pandemijos pasekmės ir pasirinkimas nesigydyti

Galiojant visuotiniam karantinui, nemažai pacientų vengė kreiptis į šeimos gydytojus. Pasak J. Dūdienės, kai kurie žmonės karantino metu kelias dienas vaikščiodavo su diskomfortu krūtinėje ir tik trečią-ketvirtą parą kreipdavosi – jiems būdavo diagnozuojami infarktai, širdies ritmo sutrikimai.

„Bijodami gydymo įstaigoje užsikrėsti COVID-19 infekcija, žmonės tiesiog nesikreipdavo, net ir telefonu – tai ypač pastebima rajonuose. Buvo tokių situacijų, kai vaikai savaitgalį atvažiuoja į kaimus, vienkiemius tėvų aplankyti – ir veža prastos būklės tėvus į priėmimo skyrių, o medikai randa gerokai pažengusią ligą. Turėjome ir tokį periodą, kai visos ligoninės lovos buvo skirtos koronaviruso pacientams gydyti, apribojant planinę pagalbą. Ne vienam pacientui teko eilėje palaukti pagalbos. Dabar svarbu, kad kuo mažiau žmonių, susirgusių koronavirusu, tektų gultis į ligoninę. Tai įmanoma pasiekti tik vakcinuojantis. Tada žmogus, net ir susirgęs, greičiausiai sirgs lengva forma ir saugiai gydysis namie“, – priežastis aiškina ji.

Pacientų organizacijos vadovė V. Augustinienė taip pat įsitikinusi, kad vakcinacija padės gyventojams ir leis drąsiau sugrįžti pas savo šeimos gydytojus, kitus sveikatos specialistus.

Konsultuotis su vaistininku ir nevengti poliklinikos

Šeimos gydytojos J. Dūdienės teigimu, jei sergančio žmogaus būklė yra tokia, kad leidžiama gydytis namuose, tokiais atvejais puikiai patarti gali ir vaistininkas. Tačiau nuėjus į vaistinę būtina pasikonsultuoti – pavyzdžiui, vartojant vaistus lėtinei ligai gydyti, reikia pasiklausti, ar su jais dera ir ūmiam susirgimui pasirinkti medikamentai.

„Mes neretai sulaukiame pacientų, kurie ateina ir sako, kad vaistininkas nepardavė jokių vaistų ir liepė eiti pas šeimos gydytoją. Kai pati apsilankau vaistinėje, dažnai girdžiu vaistininkus sakant pacientams, kad tris dienas vartojant vaistus ir būklei negerėjant, būtina kreiptis į šeimos gydytoją. Mane tai džiugina ir ramina – žmogus nepaliekamas vienas bėdoje, tad nors skambučiu kreipsis į šeimos gydytoją konsultacijai. Tokiais atvejais matydami, kad reikia atlikti tyrimus, paklausyti plaučių, apžiūrėti gerklę, net ir karščiuojančius pacientus pakviečiame kontaktinei konsultacijai“, – sako J. Dūdienė.

Daugiau nei 700 šalies vaistinių, priklausančių Lietuvos vaistinių asociacijai, skatina gyventojus neužsiimti savigyda, visada atvirai pasitarti su vaistininku ir profilaktiškai bent kartą per metus apsilankyti pas gydytoją, taip pat naudotis nemokamomis sveikatos prevencijos programomis.

„Vaistininkai sulaukia vis daugiau pasikonsultuoti ateinančių gyventojų – tai džiuginanti tendencija. Tačiau nemažėja ir atvejų, kai konsultuojant paaiškėja, kad sveikatos sutrikimai yra pakankamai rimti, o užsiimti savidiagnostika bei savigyda būtų tiesiausias kelias pakenkti savo sveikatai. Rimtu atveju vaistininkai gali padėti palengvinti simptomus, tačiau ieškoti priežasties tenka eiti pas gydytojus. Todėl vaistinėse pacientai raginami, „neužleisti“ ligų, prevenciškai tikrintis sveikatą, naudotis nemokamomis patikros programomis“, – sako asociacijos pirmininkė Kristina Nemaniūtė-Gagė.

Pasak V. Augustinienės, svarbiausia pacientų nepalikti vienų – jiems reikia tiek vaistininko, tiek šeimos gydytojo pagalbos.

„Pandemija savotiškai paskatino pacientus mąstyti, jog jei nesergi koronavirusu, tavo liga yra mažiau svarbi. Todėl reikia paskatinti gyventojus labiau rūpintis savo sveikata – tai padaryti gali vaistininkai bei gydytojai“, – reziumuoja ji.

Reprezentatyvų gyventojų nuomonių tyrimą apie lankymąsi pas gydytojus Lietuvos vaistinių asociacijos užsakymu atliko „Spinter tyrimai“, jo metu gegužės mėnesį apklausta 1010 respondentų.