Ketvirtadienis, 2024.02.22
Reklama

Paros biologiniai ciklai(1)

VLMEDICINA.LT | Šaltinis: vlmedicina | 2011-02-26 00:56:48

Biologiniai organizmo procesai yra suderinti su  planetų, paros šviesos ir tamsos ciklais. Suprasdami šių ciklų pobūdį ir atitinkamai suderinę savo dienos režimą, mes galime padėti savo organizmui geriau atlikti savo natūralias biologines funkcijas.

Senovės mokslas Ajurveda skirsto parą į šešis keturių  valandų segmentus. Nors, nelygu koks metų laikas, šviesioji dienos dalis gali skirtis, vidiniai organizmo procesai išlieka gana pastovūs ištisus metus.

A. Kubaičio nuotr.
A. Kubaičio nuotr.

 

6.00 - 10.00 val.

Pirmasis paros ciklo segmentas prasideda naujos dienos „gimimu“. Tarkime, kad saulė pakyla 6 valandą ryto. Maždaug vieną valandą iki saulėtekio pradeda busti gamta, ir kuo aukščiau saulė danguje, tuo ji aktyvesnė. Taip pat ir jūsų kūnas pirmame dienos segmente šiek tiek tingus ir lėtas, bet palaipsniui prisipildo jėgos ir energijos.

Apie 6 valandą ryto inkstų liaukos išskiria streso hormonus kortizolį ir adrenaliną, kad "užvestų" kūną - panašiai kaip baterija užveda variklį. Tuo pačiu metu pasiekia savo viršūnę lytiniai hormonai. Ir jeigu 6 valandą ryto jūsų akys atmerktos ir mato dienos šviesą, smegenys didina galingo hormono serotonino gamybą, kuris padeda pradėti dieną teigiama gaida.

10.00 - 14.00 val.

Apie 10 valandą Saulės energija sparčiai didėja ir pasiekia maksimalų lygį vidurdienį. Šias dvi valandas mūsų kūnas ir protas aktyviausi. Iki vidurdienio virškinimo energija pasiekia didžiausią efektyvumą, virškinimo sultys (tulžis, druskos rūgštis, fermentai ir kt.) tampa gausios ir koncentruotos. Dėl šios priežasties geriausia pietauti nuo 12 iki 13 valandos. Jeigu maistas natūralus ir maistingas, virškinimo procesas suteiks jūsų kūnui energijos ir gyvybinių jėgų iki pat vakaro.

14.00 - 18.00 val.

Nuo 14.00 iki 18.00 valandos tęsiasi maisto, suvalgyto vidurdieni, virškinimo procesas.  Šiuo dienos metu gerai užsiimti protine veikla, nes didėja nervų ląstelių aktyvumas. Tyrimai Valijos universitete parodė, kad studentai, kurie studijuoja antrą pamainą – po pietų - laiko egzaminus sėkmingiau nei tie, kurie studijuoja rytinėje pamainoje.

Jei organizmas patiria problemas, susijusias su prastu maisto virškinimu ar medžiagų apykaitos disbalansu,  šios problemos ryškiausiai pasireiškia šiame dienos segmente. Disbalansas gali pasireikšti dirglumu, nervingumu ir neaiškiu potraukiu saldumynams ir kitiems stimuliatoriams, pavyzdžiui, arbatai, kavai, gazuotiems gėrimams, šokoladui ir cigaretėms. Dauguma alkoholikų pradeda ieškoti išgerti šio laikotarpio pabaigoje.

18.00 - 22.00 val.

Silpnėjant saulės energijai lėtėja ir organizmo fiziologiniai procesai, įskaitant virškinimą ir medžiagų apykaitą. Tie, kurių dienos režimas atitinka organizmo gamtinį ciklą, stengiasi atėjus vakarui sumažinti tempą ir gyvenimo intensyvumą. Dėl šių priežasčių vakarieniauti reikėtų maždaug 18 valandą, o vakarienė turėtų būti lengva. Tai leis organizmui  suvirškinti valgį, kol eisite miegoti. Mokslininkai aptiko, kad svarbiausi virškinimo fermentai po 20 valandos jau nebeišskiriami. Todėl, jei jūs vakarieniaujate vėlai (po 19 valandos), maistas nebesuvirškinamas ir pradeda irti tiesiog skrandyje.

Dauguma žmonių tarp 21 ir 22 valandos vakaro pradeda jausti mieguistumą.  Šis mieguistumas sukeliamas išskiriant natūralų trankvilizatorių. Smegenys gamina ji, kai nori, kad jūs eitumėte miegoti. Remiantis Harvardo medicinos mokykloje atliktais tyrimais, atėjus laikui "gulti", dauguma nervų ląstelių „išsijungia“, gavusios signalą iš grupės ląstelių, esančių pogumburyje (hipothalamus), kuris laikomas „smegenų smegenimis“. Šis „šviesos išjungimas“ padeda mums užmigti.

22.00 - 2.00 val.

Tai labai svarbus laikotarpis, kurio metu didžioji dalis vidinės energijos skiriama organizmui valyti, jam "remontuoti" ir jėgoms atkurti.  Šiuo metu kepenys dirba kaip niekada aktyviai, užsiima labai įvairia veikla: aprūpina visas kūno ląsteles maistinėmis medžiagomis, skaido nuodingas medžiagas, valo kraują. Be to, kepenų ląstelės šiuo laikotarpiu gamina tulžį, kurios prireiks organizmui kitą dieną virškinti,  ypač riebalams virškinti.  Kita svarbi kepenų funkcija šiame laiko intervale yra baltymų sintezė. Baltymai  yra pagrindinė ląstelių, hormonų ir kraujo faktorių statybinė medžiaga.

Kodėl taip svarbu naktį miegoti

Kepenims reikalinga visa   organizmo turima energija, kad jos galėtų atlikti savo funkcijas. Tačiau tai įmanoma tik tuomet, kai jūs naktį miegate.

Jei jūs naktį užsiimate kokia nors fizine ar protine veikla, neužtenka energijos visaverčiam kepenų darbui. Energija šiuo metu reikalinga taip pat ir inkstams, kad jie galėtų efektyviai filtruoti kraujo plazmą, palaikyti skysčių kiekio pusiausvyrą organizme ir normalų kraujo spaudimą.

Nors smegenų masė sudaro tik 2% viso kūno svorio, dieną jose yra sukoncentruota daugiau nei 25% viso kraujo kiekio, esančio organizme. Tačiau šiomis nakties valandomis didžioji kraujo dalis pumpuojama valyti iš smegenų į kepenis. Jei tuo metu jūs fiziškai ir protiškai aktyvus, kraujas lieka smegenyse ir nėra tinkamai išvalomas. Taip kraujuje susikaupia nuodingos atliekos. Toliau cirkuliuodami kraujuje toksinai palaipsniui susikaupia organų ir sistemų jungiamajame audinyje, įskaitant ir kepenis, kartu didina jų užrūgštėjimą ir pažeidžia jas.  Stiprus kraujo toksiškumas gali sukelti streso hormonų sekreciją, todėl pažeidžiami kapiliarai, arterijos ir  širdies raumuo. Dauguma širdies ir kraujagyslių ligų yra prasto kepenų, kurios negali kas dieną išvalyti visų toksinių medžiagų, darbo pasekmė. Jei mes neaprūpiname kepenų energija, kuri jai būtina atliekant savo pagrindines fiziologines užduotis, mes sėjame ligų sėklas visame organizme.

Kvėpavimas yra svarbi organizmo valymo ir atkūrimo proceso dalis, nes dideli šlakų kiekiai iš organizmo šalinami per plaučius. Todėl taip svarbu miegoti gerai vėdinamoje patalpoje.

Miego laiką galima suskirstyti į du pagrindinius intervalus - iki ir po vidurnakčio.

Suaugusiesiems svarbiausias miego laikas, kurio metu vyksta pagrindiniai valymo ir atsinaujinimo procesai, - dvi valandos iki vidurnakčio.  Giliausias miegas paprastai trunka nuo 23 iki 24 val.  Šiuo laikotarpiu  pasineriate į miegą be sapnų, kai organizmo deguonies suvartojimas gerokai sumažėja.  Pagal naudą organizmui, valanda miego prieš vidurnaktį prilygsta maždaug trims valandoms miego po vidurnakčio, kai deguonies suvartojimas vėl padidėja.

Šios miego valandos metu organizmas gausiai išskiria augimo hormonus. Šie galingi hormonai atsakingi už ląstelių augimą, „remontą“ ir atsinaujinimą. Jei organizmas nepagamina pakankamo augimo hormonų kiekio, žmogus sensta greičiau. Pastaruoju metu tapo madinga valgyti sintetinius augimo hormonus, kurie iš tiesų atjaunina organizmą, tačiau gali sukelti katastrofiškus šalutinius poveikius, įskaitant širdies ligas ir vėžį. Kita vertus, jei organizmas gamina augimo hormonų reikiamą kiekį, reikiamu laiku - kaip tai vyksta miego metu - tai padeda išsaugoti sveikatą ir jaunystę.

Jei jūs reguliariai praleidžiate gilaus miego metą, organizmas neturi galimybės visiškai atsistatyti. Tai sukelia anomalias streso reakcijas, inicijuojančias streso hormonų adrenalino, kortizolio ir cholesterolio (taip, cholesterolis yra streso hormonas, kurio lygis padidėja streso sąlygomis!) išskyrimą. Kai organizmo energijos rezervai išeikvojami, atitinkamai nepapildomi, atsiranda lėtinio nuovargio sindromas. Pastovus nuovargio jausmas yra svarbus,  šiais laikais masinis sveikatos problemų veiksnys.

Kalifornijos universiteto mokslininkai aptiko, kad jei žmogus nuolat negauna kelių valandų miego, tai ne tik jaučiasi pavargęs kitą dieną, bet taip pat tai  gali neigiamai paveikti imuninę sistemą, susilpnėja organizmo atsparumas infekcijoms. Kadangi nuovargis silpnina imuninę sistemą,  organizmas nesugeba apsiginti nuo bakterijų, mikrobų ir virusų,  susidoroti su susikaupusiomis organizme kenksmingomis medžiagomis.

2.00 - 6.00 val.

Šiuo paros ciklo laikotarpiu organizmas labiausiai susitelkęs į gyvybinės veiklos produktų pernešimą iš kepenų  ląstelių,  žarnyno ir kitų kūno dalių į detoksikacijos ir šalinimo organus bei sistemas. Limfinė sistema neutralizuoja kenksmingus mikrobus, medžiagų apykaitos atliekas, ląstelines šiukšles, senas ir ligų pažeistas ląsteles. Tiesiojoje žarnoje kaupiasi išmatos ir šlapimas iš inkstų pereina į šlapimo pūslę, tai sukelia norą tuštintis ir šlapintis.

Dalis šlakų šiuo paros metu šalinami per odą. Štai kodėl svarbu ryte praustis ir nusimaudyti po dušu.

Tam, kad organizmas galėtų efektyviausiai atlikti toksinų šalinimo funkciją, jums reikia pabusti ir atsistoti. Todėl geriau keltis iš lovos švintant arba kiek anksčiau.

Vaikų ir paauglių melatonino ciklas šiek tiek skiriasi nuo suaugusiųjų,  todėl jiems gali prireikti papildomos valandos miego vakare ir ryte.

Versta  iš knygos: Andreas Moritz ir John Hornecker „Simple steps to total health“

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
Žymos: bioritmas
Kategorijos: Įvairios naujienos
skaityti komentarus (1)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Laikinai keičiasi RVUL Skubios pagalbos skyriaus paslaugų teikimo vieta
„Skubios pagalbos paslaugos bus teikiamos įprasta tvarka ir apimtimi, tačiau keisis skyriaus lokacija. Numatoma, k...
Tymus galima suvaldyti skiepais
Tymai – itin užkrečiama virusinė infekcinė liga, plintanti oro lašeliniu būdu. Vienas tymais sergantis asmuo gali...
Virškinamojo trakto vėžys – nereta diagnozė jaunam žmogui: kada nereikėtų delsti?
Šiomis dienomis gydytojų jau nebestebina, kai, pavyzdžiui, vos 30-ies sulaukusiam pacientui tenka diagnozuoti virškinamo...
Pyragas be miltų ir cukraus: išsikepkite sveikatai palankų braunį
Jei po pietų užsimanote ko nors saldaus, nebūtina traukti iš spintelių miltų ir cukraus – patikėkite, gardų pyragą...
Anestezija – tik gilus miegas ar sudėtinga medicininė procedūra?
Anestezija – tai dirbtinai sukelta būsena, kurios metu pacientui nepatiriant skausmo ar kitų nemalonių jutimų gali...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų