Parduodamos miško gėrybės turi atitikti nustatytus kokybės reikalavimus

Įsisiūbavus grybavimo sezonui, vartotojai teiraujasi, ar saugu pirkti miško gėrybes, kaip kontroliuojama ši prekyba? Žmonės domisi, kaip įsitikinti parduodamų gėrybių šviežumu, kiek laiko nuo nuskynimo ar surinkimo gali būti jomis prekiaujama, į ką kreipti dėmesį, renkantis tokius produktus iš turgaviečių ar parduotuvių prieigų prekeivių?

Vartotojai turėtų žinoti, kad mūsų šalyje parduodamos miško gėrybės turi atitikti nustatytus kokybės reikalavimus. Šie reikalavimai taikomi visiems šviežiems ar konservuotiems valgomiesiems miško grybams. Pagrindinis reikalavimas, kad parduodami grybai būtų sveiki, švarūs, mechaniškai nepažeisti, su kuo mažiau kirmgraužų pėdsakų, kiekvienai grybų rūšiai būdingo skonio ir kvapo.

Garantijas dėl grybų kokybės vartotojas gauna įsigydamas prekes iš ūkio subjektų, kuriuose vykdoma valstybinė maisto kontrolė. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba kontroliuoja, kaip prekiaujama miško gėrybėmis prekybos centruose, turgavietėse, grybų ir uogų supirkimo punktuose. Be to, vykdoma griežta iš trečiųjų šalių importuojamų grybų ir uogų kontrolė.  Pakelėse miško uogomis ir grybais prekiaujančių žmonių Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba nekontroliuoja, todėl pirkdami miško gėrybes iš pakelės prekiautojų, pirkėjai savo, kaip vartotojų, garantijų netenka ir  negalės apskųsti tokio pardavėjo, jei liks nepatenkinti įsigytomis uogomis ar grybais.

Kelių metų kontrolės duomenimis, dažniausiai nustatomi pažeidimai turgavietėse. Nustatomi  atvejai, kai grybai neatitinka kokybės reikalavimų (nešvarūs, daug organinių bei mineralinių priemaišų, pažeisti kirmgraužų). Pasitaiko, kad prekiavimo taros viršuje būna sudėti švieži grybai, o  apatiniame sluoksnyje įmaišyta sudžiūvusių, pradėjusių gesti, sutrupėjusių  grybų.

Prekiaujant šviežiomis miško uogomis ir grybais nereikalaujama nurodyti tinkamumo vartoti terminų. Šias gėrybes galima vartoti, kol produktai atitinka nustatytus kokybės ir saugos reikalavimus (yra nesugedę, nepažeisti puvinio ar kenkėjų, mechaniškai nepažeisti, būdingo skonio ir kvapo). Laikotarpis, kurį šviežios uogos ir grybai tinka vartoti, priklauso nuo laikymo sąlygų juos surinkus.

„Šviežias miško gėrybes suvartoti ar ruošti atsargas žiemai reikia stengtis kaip galima greičiau po surinkimo, kai geriausios jų maistinės savybės ir skonis. Labai svarbu grybus ir miško uogas kuo greičiau perrinkti, nuvalyti ir nuplauti, taip apsaugant sveikus nuo pakenktų. Ruošiant grybus, būtina kruopščiai patikrinti, ar tarp jų nėra nevalgomų grybų. Nežinomų ar abejonių keliančių grybų maistui vartoti nereikėtų, juos geriau išmesti. Jei nesiruošiama miško gėrybių suvartoti iš karto, tuomet jas reikėtų tinkamai paruošti neilgam saugojimui (pvz., uogas apiberti cukrumi, grybus – apvirti). Taip paruoštas miško gėrybes būtina saugoti šaldytuve“, – patarė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vyriausiasis specialistas Franc Komarovskij.

Naudinga žinoti, kad šviežiuose parduodamuose grybuose:

mineralinės priemaišos gali sudaryti ne daugiu kaip 1 % masės;

augalinės kilmės priemaišos – ne daugiu kaip 0,3 % masės;

grybų kiekis su kirmgraužų pėdsakais – ne daugiau, kaip 10 % masės (įskaitant 5 % labai kirmgraužų pažeistų grybų).

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba