Pakeistų augalų sėklose – gyvybiškai svarbūs žuvų taukai

Pasitrauk, menkių kepenų aliejau. Biodegalų kultūra, gimininga kopūstams, judra, buvo genetiškai modiškiuota, kad gamintų žuvų taukų komponentus, naudingus širdžiai ir kraujagyslėms. Toks žingsnis gali sumažinti vandenynams tenkantį spaudimą.

Riebių žuvų, tokių, kaip skumbrės ir lašišos, mėsa bei baltųjų žuvų, tokių, kaip menkės, kepenys yra geri omega-3 riebiųjų rūgščių šaltiniai. Svarbiausios iš jų yra eikosapentaenoinė rūgštis (EPA) – mažinanti širdies kraujagyslių ligų riziką – ir dokosaheksenoinė rūgštis (DHA) – kurios trūkumas siejamas su regėjimo ir protavimo problemomis.

Motinos pienas yra geras abiejų šių rūgščių šaltinis ir mūsų kūnai gali pagaminti mažus EPA kiekius iš kitos omega-3 rūgšties – alpha-linoleninės (ALA), randamos riešutuose ir augaliniame aliejuje, kuris paverčiamas į DHA.

Gausiausias šių riebiųjų rūgščių šaltinis yra žuvis. Tačiau jos pačios riebiųjų rūgščių negamina. Laukinėje gamtoje gauna jas, ėsdamos mažesnes žuvis, kurios maitinasi dumbliais, vieninteliais organizmais, galinčiais pagaminti didesnius EPA ir DHA kiekius. Fermose žuvys šeriamos žuvų maistu, praturtintu žuvų aliejumi, turinčiu aptariamų riebiųjų rūgščių.

Kiekvienais metais iš sugautų žuvų išgaunama apie milijoną tonų taukų. Maždaug dešimtadalis jo sunaudojama gaminant žuvų taukų kapsules, o likusi dalis atitenka žuvų fermoms. Bet tiekimas yra ribotas ir netvarus, sako Douglasas Tocheris iš Stirlingo universiteto (JK) akvakultūros instituto.

Johnathanas Napieras su kolegomis iš Rothamstedo tyrimų centro Harpendene (JK), sukūrė alternatyvą, tvarų EPA ir DHA šaltinį. Jie paėmė septynis genus, kuriuos dumbliai naudoja šių riebiųjų rūgščių gamybai ir įterpė juos į vasarinę judrą (Camelina sativa), pasirinktą, nes jos sėklose jau yra daug ALA. Iš modifikuoto augalo sėklų gautas aliejus, kurį išgryninus, buvo apie 12 procentų EPA ir 14 procentų DHA – tokia pati proporcija, kaip ir žuvų taukuose (The Plant Journal, doi.org/qn8).

Napieras sako, kad jei viskas eisis pagal planą, augalo aliejus komerciškai galėtų būti prieinamas per 10 metų. Tada jis galėtų padėti pakeisti kapsulėse naudojamus žuvų taukus ar šeriamą auginamoms žuvims. „Neplanuojame pakeisti kasmetinio milijono tonų iš jūros, bet net jei sugebėtume patiekti 10 procentų, ženkliai sumažintume spaudimą žuvų rinkai“, - pažymi jis.

Tocheras sako, kad modifikuota judra galėtų padėti žmonėms sunaudoti Pasaulinės sveikatos organizacijos rekomenduojamus kasdienius 400–1000 miligramų EPA ir DHA. Ne augalų, „jei visi tiek suvalgytų, tai kapsulėmis, iš žuvies ar abiejų, pakaktų maždaug pusei populiacijos“, - sako jis.

technologijos.lt