Pajutę nuovargį, neskubėkite pirkti vitaminų – savigyda gali baigtis kepenų pažeidimu

Daugiausia vitaminų ir mineralų organizmas sunaudoja žiemos metu, todėl pavasarį nemažai žmonių susiduria su jų trūkumu. Tai pasireiškia tiek nusilpusiu imunitetu ir energijos stoka, tiek odos bei regėjimo problemomis. Kaip apsisaugoti nuo pavasarinių peršalimų ir užbėgti už akių įvairiems alerginiams susirgimams, pasakoja Šiaulių „InMedica“ klinikos šeimos gydytoja Loreta Ulienė.

„Žiemą organizmas dažnai sunaudoja iki tol sukauptas vitaminų bei mineralų atsargas ir dėl mažesnio saulės kiekio bei ilgesnio buvimo uždarose patalpose nespėja jų prisigaminti. Šaltuoju metų laiku taip pat mažėja karotenoidų turinčių produktų bei šviežių vaisių ir daržovių vartojimas, o tai gali lemti vitamino A, B grupės vitaminų ir vitamino C stygių“, – dalinasi Šiaulių „InMedica“ klinikos šeimos gydytoja.

Vitaminų trūkumą išduoda specifiniai simptomai

Pasak L. Ulienės, jei slenka plaukai, kankina nuolatinis nuovargis ir padidėjęs potraukis mažiau maistingiems maisto produktams, tuomet galima įtarti vitaminų trūkumą. Apie jį signalizuoja ir tokie simptomai kaip skausmingas liežuvis, sunkumas sutelkti dėmesį bei raumenų skausmai ar mėšlungis.

„Kad organizmui trūksta B grupės vitaminų galima suprasti iš padidėjusio dirglumo, raumenų silpnumo, rankų ir kojų tirpimo bei nemigos. Vitamino A trūkumas dažnai pasireiškia prastesniu regėjimu tamsoje, nusilpusiu imunitetu, o vitamino C – dažnesnėmis peršalimo ligomis ir kraujuojančiomis dantenomis. Dėl vitamino D stokos neretai atsiranda kaulų skausmai, dilgčiojimo pojūtis rankose ar kojose, o vitamino E trūkumas gali sukelti raumenų silpnumą ir koordinacijos sutrikimus“, – aiškina šeimos gydytoja.

Nors nuovargį dažnai sukelia mineralų trūkumas organizme, tačiau to priežastimi gali būti ir daugybė kitų veiksnių, tokių kaip stresas, nepakankamas vandens vartojimas, mažas fizinio aktyvumo lygis. Taip pat miego sutrikimai, skydliaukės disfunkcija ar vartojamų vaistų šalutinis poveikis. Jei nuovargis tęsiasi kelias savaites, verta dėl jo pasikonsultuoti su savo šeimos gydytoju.

Trūkumą padeda identifikuoti tyrimai

Dėl per mažo saulės kiekio po žiemos daugelis žmonių susiduria su vitamino D trūkumu, taip pat vitamino B12 ir feritino bei geležies stygiumi. Ne rečiau pastebimas ir mineralų magnio, cinko bei kalcio trūkumas. Jų stygius neigiamai atsiliepia nervų ir širdies veiklai, odos, plaukų ir kaulų būklei. Norint sužinoti, kokių vitaminų trūksta, svarbu atlikti jų tyrimus.

„Bendras kraujo tyrimas padeda įvertinti sveikatos būklę, gliukozės tyrimas parodo cukraus kiekį kraujyje, o skydliaukės hormonų (TSH, FT4, FT3) tyrimai naudingi jaučiant nuovargį, šaltkrėtį ar svorio pokyčius. Šie tyrimai padeda įvertinti organizmo būklę po žiemos ir, jei reikia, koreguoti mitybą ar papildų vartojimą“, – sako L. Ulienė.

Ji pratęsia, kad organizmui atstatyti vitaminų pusiausvyrą įprastai užtenka 1–3 mėnesių. Atstatyti vitamino D atsargas gali užtrukti ir ilgiau, o vitaminų A ir C – užtenka ir kelių savaičių. Verta atkreipti dėmesį, kad svarbu kartu koreguoti ir mitybą.

Vitaminų gali būti per daug

Nepaisant to, kad vitaminų trūkumas gali sukelti įvairių sveikatos sutrikimų, jų galima ir perdozuoti. Riebaluose tirpūs vitaminai A, D, E, K linkę kauptis organizme ir per didelis jų kiekis gali pasireikšti pykinimu, vėmimu ir viduriavimu. Taip pat gali atsirasti kaulų skausmas, padidėjęs troškulys ir galvos svaigimas. Ilgai besitęsiantis perteklinis vitaminų vartojimas kartais lemia osteoporozę, kepenų pažeidimą, širdies ir neurologinius sutrikimus.

„Organizmas gali pašalinti perteklinius vitaminus, tačiau tai vyksta skirtingu greičiu. Vandenyje tirpūs vitaminai, tokie kaip B grupės vitaminai ir vitaminas C, lengvai pasišalina su šlapimu ir organizme neužsilaiko. Tuo metu riebaluose tirpūs vitaminai kaupiasi kepenyse ir riebaliniame audinyje, o jų šalinimas vyksta lėčiau – per tulžį. Svarbu paminėti, kad natūraliai su maistu gaunami vitaminai toksiškumą sukelia rečiau nei per didelis papildų vartojimas, todėl visuomet svarbu įvertinti jų poreikį ir atidžiai laikytis gamintojo rekomendacijų“, – sako L. Ulienė.

Ji pabrėžia, kad kiekvienam naudinga įvertinti, kurių produktų žiemą vartota mažiau, ir pagal tai koreguoti savo gyvenimo būdą. Jei daug laiko buvo praleista uždarose patalpose, gali trūkti vitamino D, todėl vertėtų papildyti mitybą žuvimi (menke, lašiša, tunu), kiaušiniais, grybais, pienu ir dažniau būti gryname ore. Vitaminų A ir C gausiausiai yra šviežiose daržovėse ir vaisiuose, tad į racioną pravartu įtraukti morkas, špinatus, citrusinius vaisius. Taip pat paprikas, kopūstus, brokolius ir braškes.