Šeštadienis, 2024.06.15
Reklama

Pačios rizikingiausios chirurginės operacijos

Audrė Bartaševičiūtė | 2014-09-09 00:01:21

Bet kokia chirurginė operacija yra daugiau ar mažiau rizikinga. Juk gali išsivystyti komplikacijos, prasidėti kraujavimas, susidaryti trombai. Organizmą neigiamai paveikti gali ir anestezija. Tad pacientai prieš operaciją nerimauja ir nervinasi visai pagrįstai. Tačiau kai kurios operacijos yra ypač pavojingos – kai kurie organai yra jautresni nei kiti arba pats operacijos atlikimas yra kompleksinis, sudėtingas. Nors ne vieninteliai, bet puikūs rizikingosios chirurgijos pavyzdžiai galėtų būti vėžio chirurginis gydymas, kepenų transplantacija, atvira širdies operacija bei neurochirurgija.

Operacija
Bet kokia chirurginė operacija yra daugiau ar mažiau rizikinga. Algirdo Kubaičio nuotr.

Onkologinės operacijos

Vėžio chirurginis gydymas susideda iš bet kurių procedūrų, kuriomis siekiama pašalinti auglį ar jo dalį toje kūno vietoje, kurioje jis išsivystė. Pavyzdžiui, gali būti atliekama krūtų pašalinimo operacija – mastektomija. Kitas pavyzdys - auglio šalinimas iš plaučių: lobektomija arba pneumonektomija ir t.t.

Vėžio chirurgija naudojama ir kitiems tikslams. Pavyzdžiui, vėžio prevencijai, diagnozei, ligos stadijos ir eigos nustatymui, pirminiam gydymui, simptomų palengvinimui. Paprastai greta operacijos taikomi ir kiti vėžio gydymo metodai: chemoterapija, radioterapija, hormonų bei biologinė terapija.

Dažniausiai chirurginės vėžio operacijos atliekamos šalinant auglį ar jo dalį. Auglys neretai šalinamas su aplinkiniais audiniais tam, kad būtų užtikrinamas visiškas vėžinių ląstelių pašalinimas iš organizmo. Kad chirurgas susidarytų tikslesnį vaizdą apie vėžio plitimą, gali būti pašalinti ir limfmazgiai.

Kaip egzistuoja daug vėžio rūšių ir formų, taip egzistuoja ir daug chirurginių vėžio gydymo metodų. Tai ir kriochirurgija, ir elektrochirurgija, chemochirurgija, lazerių, laparoskopinė chirurgija ar operacija dalyvaujant robotui. Vėžio chirurginiai metodai nuolat žengia į priekį ir yra tobulinami.

Ar bus taikomas chirurginis vėžio gydymas, priklauso nuo vėžio tipo, stadijos ir auglio vietos bei nuo bendros paciento sveikatos. Po onkologinių operacijų atsiranda rizika pasireikšti stipriam skausmui, infekcijai, organų funkcijos sutrikimui, kraujo plokštelių susiformavimui, aplinkinių audinių pažeidimui. Vis dėlto didžiausią nerimą kelia tas faktas, kad vėžys net ir po auglio pašalinimo operacijos po kiek laiko gali atsinaujinti.

Kepenų transplantacija

Kepenys – didžiausia liauka ir didžiausias mūsų vidaus organas. Jos atlieka daugybę funkcijų: detoksikuoja įvairias į organizmą patekusias medžiagas, dalyvauja medžiagų apykaitoje, kaupia vitaminus, reguliuoja cirkuliuojančio kraujo kiekį ir dar daugiau.

Tad nenuostabu, kad kepenų persodinimas toks rizikingas. Pradėkime nuo didelės tikimybės, kad naujas organas bus atmestas arbe nefunkcionuos tinkamai. Todėl po operacijos reikia ilgai gerti specifinius vaistus - imunosupresantus. Jei operacijos metu susiformuos trombas, jis gali užkimšti arteriją, kuria deguonies prisotintas kraujas atkeliauja iš širdies į kepenis. Įmanoma ir vartų venos trombozė. Per vartų veną kraujas atkeliauja iš žarnyno, kasos, blužnies. Gali sutrikti kito organo, tulžies pūslės, veikla, - įvykti tulžies nutekėjimas ar latakų susiaurėjimas. Kaip ir kiekvienos operacijos metu, atsiranda kraujavimo, infekcijos rizika. Transplantuotus organus recipiento organizmas linkęs atmesti kaip svetimus, tad reikia gerti imuninę sistemą slopinančius vaistus. Kartais įvyksta organo atmetimas praėjus kiek laiko po operacijos.

Pačios transplantacijos metu pacientui transplantuojamos kito asmens sveikos kepenys (visos ar tik jų dalis). Dažniausiai kitų kepenų prireikia esant kepenų nepakankamumui (lėtiniam ar ūmiam) ar kepenų cirozei. Taip pat sergant autoimuniniu hepatitu, susidarius vartų venų trombozei, po stipraus apsinuodijimo cheminėmis medžiagomis, po virusinių infekcijų, esant pirminiam skleroziniam cholangitui, pirminei biliarinei cirozei.Kai pacientui persodinamos donoro kepenys, nedelsiant atkuriami ir procesai, kurių dėka organas turėtų tinkamai vykdyti savo veiklą.

Atvira širdies operacija

Atviros širdies operacijos metu atveriama krūtinės ląsta ir operuojamas širdies raumuo, vožtuvai, arterijos, aorta ar kitos širdies dalys. Operacijos metu sustabdomas širdies plakimas ir gyvybę palaikyti padeda vadinamoji širdies bei plaučių mašina. Širdies veikla stabdoma mažinant jos temperatūrą ir veikiant specialiomis cheminėmis medžiagomis. Kuomet kardiochirurgas operuoja širdį, širdies bei plaučių mašina padeda prisotinti kraują deguonies ir paskirstyti prisotintą kraują į smegenis ar kitus organus. Dalis rizikos šioje operacijoje yra susijusi būtent su plaučių bei širdies mašina, mat gali būti traumuojami vidaus organai, susidaryti kraujo krešuliai. Taigi stengiamasi, jog ši mašina būtų naudojama kuo trumpiau.

Atviros širdies operacijos metu krūtinės ląstoje daromas pjūvis. Tuomet pro aplinkinius raumenis pasiekiama širdis. Endoskopinės operacijos metu naudojami specialūs instrumentai ir kamera, padedanti atlikti operaciją. Atliekamos ir tokios vožtuvų operacijos, kurių metu asistuoja robotai. Chirurgas naudoja kompiuterį, valdantį roboto rankas, ir taip gali matyti trimatį operacijos vaizdą. Toks metodas labai pažangus, tačiau kol kas didesnio efektyvumo, nei atvira širdies operacija be roboto, nepasiekė.

Dažniausiai atliekama atviros širdies operacijos rūšis – vainikinių arterijų šuntavimas. Tai koronarinės ligos ir aterosklerozės gydymas chirurginiu būdu. Sveikos kūno kraujagyslės (arterijos arba venos) prijungiamos ir naudojamos tam, kad būtų sukurtas naujas kraujagyslių kelias aplink pažeistas, blokuotas kraujagysles. Tokias, kurios veda į širdį ir tiekia širdžiai kraują su maisto medžiagomis bei deguonimi. Specifinė šios ir kitų atviros širdies operacijų rūšių rizika susideda iš kraujavimo, infekcijos, širdies smūgio, insulto, inkstų ar plaučių nepakankamumo. Beje, infekcijoms imlesni pacientai, sergantys nutukimu ar diabetu.

Pasitaiko, kad prireikia pakartotinės operacijos (maždaug po dešimt metų). Gali pasireikšti nereguliarus širdies ritmas, krūtinės skausmas, karščiavimas, sunkumas kvėpuoti. Dėl bendrosios anestezijos galimi atminties sutrikimai.

Smegenų chirurgija

Be abejonės, smegenys atlieka labai svarbų vaidmenį mūsų organizme. Jos kontroliuoja ir koordinuoja valingas ir nuo mūsų nepriklausiančias organizmo funkcijas, yra atsakingos už „aukštesniąsias“ funkcijas, kaip mokymasis, galvojimas, atmintis. Tačiau, kaip ir bet kuri kita organizmo dalis, smegenys gali būti pažeistos. Kraujavimas, smegenų ar aplinkinių audinių infekcija, trauma. Tokie ir dar gausybė kitų pažeidimų ar būklių kartais reikalauja chirurginio gydymo metodo. Bet kurios rūšies smegenų operacijos, arba neurochirurginės operacijos, yra labai rizikingos ir pavojingos.

Kraniotomija – dažniausiai atliekama smegenų operacija. Pjūvio vietoje pašalinami plaukai, vieta švariai nuvaloma ir daromas chirurginis pjūvis per kaukolę. Pjūvio vieta priklauso nuo pažeistos smegenų ar aplinkinių audinių vietos. Sukuriamas kaip įmanoma mažesnis plyšys, pašalinant dalį kaukolės kaulo. Endoskopinės operacijos metu naudojamas vamzdelis su kamera. Kartais naudojamas magnetinio rezonanso tomografas arba kompiuterinė tomografija. Priklausomai nuo operacijos tikslo, gali būti šalinamas visas smegenų auglys (ar jo dalis), stabdoma galvos smegenų kraujosruva, pašalinami pažeisti smegenų audiniai, atpalaiduojamas kuris nors nervas, drenuojamas kraujas ar infekcijos vieta. Po operacijos atskirta kaukolės kaulo dalis pakeičiama mažomis metalinėmis plokštelėmis, susiuvama ar kitaip sutvirtinama.

Sudėtingos smegenų operacijos atliekamos esant smegenų augliui, hemoragijai, hematomoms. Operacijos prireikia ir esant smegenų infekcijoms, abscesams, trišakio nervo neuralgijai, kaukolės lūžiams, padidėjus spaudimui smegenyse po sužeidimo ar smūgio. Kai kada – esant parkinsonizmui, vandenei, epilepsijai. Iš esmės visi pakitimai, dėl kurių reikia tokios operacijos, būna susiję su audinių pažeidimais, pakitusia kraujo tėkme, pakitusiu nugaros smegenų skysčiu.

Smegenų operacijų rizikos apima panašias rizikas, kaip ir kitos sudėtingos operacijos – galima infekcija (žaizdoje, smegenyse, kaukolėje), hemoragijos, kraujavimas, kraujo plokštelių susidarymas. Specifinės rizikos susijusios su smegenų pabrinkimu, insultu, netgi pneumonija ar koma. Su bendrine anestezija susiję reiškiniai yra galima neigiama reakcija į medikamentus, pasunkėjęs kvėpavimas, kalbos, atminties sutrikimas, raumenų silpnumas, pusiausvyros stoka, sutrikęs regėjimas ir koordinacija.

Šaltiniai

Gasco J, Mohanty A, Hanbali F, Patterson JT. Neurosurgey. In: Townsend CM, Beauchamp RD, Evers BM, Mattox KL, eds. Sabiston Textbook of Surgery. 19th ed. Philadelphia, PA: Elsevier Saunders; 2012:chap 68.

Gopaldas RR, Chu, D, Bakaeen FG, et al. Acquired Heart Disease: Coronary Insufficiency. In: Townsend CM Jr, Beauchamp RD, Evers BM, Mattox KL, eds. Sabiston Textbook of Surgery. 19th ed. Philadelphia, PA: Saunders Elsevier; 2012:chap 60.

Keefe EB. Hepatic failure and liver transplantation. In: Goldman L, Schafer AI, eds. Cecil Medicine. 24th ed. Philadelphia, PA: Saunders Elsevier; 2011:chap 157.

Martin P, Rosen HR. Liver transplantation. In: Feldman M, Friedman LS, Brandt LJ, eds. Sleisenger and Fordtran`s Gastrointestinal and Liver Disease. 9th ed. Philadelphia, Pa: Saunders Elsevier;2010:chap 95.


VLmedicina.lt

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
Kategorijos: Įvairios naujienos
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Augant kraujo donorų aktyvumui, donacijų skaičius padidėjo beveik 8 tūkstančiais
Lietuvoje populiarėjant neatlygintinai kraujo donorystei, augant donorų, atliktų donacijų ir surenkamo kraujo kiekiams,...
Erkės paplitusios visur: kaip apsisaugoti?
Vasarą vis daugiau laiko praleidžiame gryname ore – miestų parkuose, soduose ar sodybose, o mėgstančius grybauti į...
Grilyje kepta mėsa: kaip ja mėgautis saugiai
Šilti orai kiekvieną mūsų skatina praleisti kuo daugiau laiko gryname ore, nesvarbu, ar tai būtų piknikas jaukiame namų...
Modernus lėtinio skausmo gydymo metodas – nugaros smegenų stimuliacija
Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose pradėtas taikyti modernus lėtinio skausmo gydymo metodas – nuga...
Kriolipolizė: modernus būdas kovoti su riebalais
Kiekvienas iš mūsų svajoja apie idealią kūno formą, tačiau ne visada pasiekiame norimus rezultatus per mitybą ar sportą....
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų