Lietuvą užplūdę karščiai veikia ir gydymo įstaigų darbą: atšaukiami gydomosios gimnastikos užsiėmimai, vieniems pacientams mažinamos vaistų dozės, kitiems – didinamos, o mažieji sanatorijos pacientai neišleidžiami į lauką. Jei įmanoma, chirurgai siūlo atidėti didesnes planines operacijas.
Vaikų neleido į lauką
Vaikų sanatorijos „Palangos gintaras“ mažiesiems pacientams vakar dienos metu kategoriškai nebuvo leidžiama eiti į lauką. „Tik negalime sukontroliuoti mamų, bet tikiu, kad jos išmintingos. Ir su vaikais bent jau nėjo prie jūros, o į parką, pušyną – ilsėtis tik pavėsyje“, - portalui sakė sanatorijos slaugos administratorė Audronė Vilčinskienė.
Įkvėpti gryno oro vaikai su auklėtojomis ėjo ne anksčiau 16 valandos.
Įstaigos pacientams atsigaivinti ypač padeda perlinės vonios, bet, kaip „Vakarų Lietuvos medicinai“ sakė administratorė, jomis mėgautis ilgiau nėra galimybės. Laikas procedūroms yra nustatytas iš anksto.
Per daugiau nei 20 darbo metų A. Vilčinskienė sakė neprisimenanti tokių didžiulių karščių. „Išeini į lauką kaip į orkaitę. Su kolegomis netgi svarstome, kaip reikės grįžti į namus“, - ketvirtadienį kalbėjo moteris.
Ar nepasitaikė atvejų, kad dėl karščio atšauktas reabilitacinis gydymas? „Šiandien turėjome sulaukti 40 pacientų. Kol kas pagal sąrašą atvažiavo 31, bet gal kiti atvažiuos vėliau, vakare, kai atvės, nes sanatorija dirba visą parą“, - sakė slaugos administratorė.
Lauke – 40 laipsnių, operaciją - nukelti
Klaipėdos jūrininkų ligoninės Chirurgijos klinikos vedėjas dr. Artūras Razbadauskas „Vakarų Lietuvos medicinos“ paklaustas tikino, kad chirurginio darbo karščiai netrikdo: „Operacinėse veikia kondicionieriai, tad, nepaisant to, lauke šalta ar karšta, čia visada optimali – 21 laipsnio – temperatūra. Ir pacientai, kuriems atliktos didelės operacijos (pvz., širdies ar pašalinta didelė dalis skrandžio), paguldomi į kondicionierius turinčias pooperacines palatas“.
Chirurgo teigimu, smulkios operacijos nereikalauja ypatingos pooperacinės priežiūros, nes ryte išoperavus, tarkim, apendicitą ar išvaržą, vakare pacientas jau paleidžiamas į namus. Tad tokiu atveju reikšmės turi žmogaus gyvenimo sąlygos namuose. „Žinoma, jei ten – šiltnamis, tai nėra gerai. Apskritai karštis slopina imunitetą, bet tai – tik vienas iš imunitetą silpninančių faktorių, - aiškino daktaras. – Todėl rekomenduočiau oro temperatūrai siekiant apie 40 laipsnių dideles planines operacijas nukelti. Juk operacija – jau vienas stresas organizmui, karštis – dar kitas. Tačiau toks Lietuvos karštis Europos šalims net nėra karštis. Italijoje, Prancūzijoje taip nuolat būna“.
Vakar kalbintas A. Razbadauskas teigė, kad šiomis dienomis neteko nukelti operacijų. „Juk karščiai – dar tik antrą dieną“, - pastebėjo gydytojas.
Neramumų psichiatriniame skyriuje nepadaugėjo
Portalui pasidomėjus, kaip per karščius dirba Klaipėdos universitetinė ligoninė, ar neatšaukia operacijų ir pan., vyriausiojo gydytojo pavaduotoja slaugai Jurgita Vaitiekienė atsakė: „Mūsų operacinės puikiai sutvarkytos“. Į klausimą, ar imamasi kokių nors priemonių pacientams apsaugoti nuo perkaitimo, nusistebėjo: „O ką jūs siūlote? Išsirengti?“.
Nekalbi pasirodė ir Respublikinės Klaipėdos ligoninės (RKL) psichiatrijos filialo Ūmių psichozių skyriaus vyresnioji slaugytoja Vida Banalaitienė, straipsnio autorę patikinusi, kad nepastebėjusi nei psichozių paūmėjimo, nei pacientų pagausėjimo šiomis dienomis. Priešingai – skyriuje netgi daugiau tuščių lovų nei įprastai. Anot pašnekovės, karščiai neiššaukiantys ir didesnės pacientų agresijos. „Visiems karšta, visiems sunku – ir darbuotojams, ir pacientams, bet nieko neįprasto nepastebėjau“, - sakė V. Banalaitienė.
Sunkiau išverti skausmą
„Karštis – trumpalaikis nepatogumas, o ligoninės darbas yra planinis. Galbūt, jei galėtume, pasiūlytume pacientui vieną dieną atidėti gydymąsi ligoninėje, bet tokiu būdu strigtų visas įstaigos darbas, o ir žmonės nebūtų patenkinti, - „Vakarų Lietuvos medicinai“ sakė RKL vadovo pavaduotojas medicinai Zigmas Juzumas. – Apskritai ligoninė yra vėsi, senesni korpusai geriau išlaiko vėsą, o naujuose įrengta ventiliacija. Operacinės visos ventiliuojamos“.
O ar neužsitęs sveikatos atkūrimo laikotarpis po gydymosi ligoninėje, pacientui sugrįžus į namus? „Visiems tą karštį reikia pakelti. Daugiau ar mažiau jis visus mus veikia. Gal apie tai galėtų daugiau pakalbėti terapeutai, kardiologai, o aš kaip traumatologas galiu pastebėti tik psichologinį diskomfortą. Sunkiau darosi pakelti skausmą, nes juk visada geriau, jei gali įkvėpti vėsų oro gurkšnį. Kita vertus, lygiai taip pat galima būtų pasakyti ir apie per didelį šaltį, kad tuo metu irgi skausmas yra sunkiau pakeliamas. Bet kaip gydosi žmonės Prancūzijoje, Italijoje, kur nuolatiniai karščiai? Tokiu metu turbūt sunkiau nebent širdininkams“.
Atšaukė gydomąją gimnastiką
Z. Juzumui pritarė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Elgesio medicinos instituto kardiologas dr. Jonas Juškėnas: „Galimi paūmėjimai, jeigu liga jau yra. Šiandien vizituojant savo pacientus pastebėjau, kad įprastos vaistų dozės vieniems numušė kraujo spaudimą, kaip jie patys sakė – visai prie žemės lenkė, kitiems, priešingai, reikėjo skirti papildomą tabletę. Todėl esant tokiai aukštai oro temperatūrai būtina pacientų kraujo spaudimą matuoti du kartus per parą. Mūsų institute yra įprasta matavimus atlikti rytais ir vakarais, tad galėjau labai puikiai stebėti pokyčius“.
Konsultuodamas ambulatorinius pacientus, J. Juškėnas atkreipė dėmesį į padažnėjusius nusiskundimus dėl paaštrėjusio širdies plakimo. „Šiandien apžiūrėjau nėščią moterį. Jai gulint lovoje pulsas plakė 88 kartus per minutę, tik atsistojus – jau 120. O vaikštant – dar tankiau. Konsultavau ir dar vieną jauną merginą karininkę – pamynus dviratį jos pulsas viršijo normą – rodė 108“, - pasakojo daktaras.
Kardiologas aiškino, kad prakaituojant prarandama kalio ir magnio. Tad šiomis dienomis, net jei kraujo tyrimai rodytų normą (pavyzdžiui, 4,5, kai viršutinė riba yra 5,3, o apatinė – 3,8), „drąsiai galima naudoti kalio preparatus“. Tačiau kardiologas pabrėžė, kad magnis padeda įsisavinti kalį, tad naudinga juos vartoti kartu. „Bet pirkti reikia atskirai, o ne bendrą preparatą, nes pastaruosiuose jų būna juokingai mažos dozės“, - paaiškino gydytojas.
Ketvirtadienį instituto specialistai atšaukė gydomosios gimnastikos užsiėmimus. „Savaime aišku, kad esant didžiuliams karščiams organizmą reikia saugoti nuo papildomo krūvio“, - sakė kardiologas.
Ligita Sinušienė