Ortopedas traumatologas: kelio sąnariai – slidininkų Achilo kulnas

Slidininkų traumų sezonas įsibėgėja net jei Lietuvoje ir nėra sniego. Susižaloję užsienyje tautiečiai svetur gauna tik būtinąją pagalbą, o gydymą tęsia Lietuvoje. Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės ortopedas traumatologas Artūras Zubrickas sako, kad vyraujanti slidininkų trauma – kelio sąnario pažeidimai. Gydytojas turi patarimų, kaip pasiruošti slidinėjimui ir ką daryti, jei traumos išvengti vis dėlto nepavyko.

Reklama

- Slidininkų traumų pastaraisiais metais žymiai padaugėjo, nes kelionės tapo prieinamesnės, žmonės renkasi įvairesnius maršrutus ar turi savo mėgstamus slidinėjimo kurortus, - pastebi ortopedas traumatologas A. Zubrickas. - Todėl nieko nuostabaus, kad ir traumų patiriama tikrai daug. Slidinėjimas – gana traumuojantis sportas, ypač dažnai į mus kreipiasi mažiau patyrę, savamoksliai slidininkai, nes tai tikrai nelengvas, specialaus pasiruošimo ir treniruočių reikalaujantis sportas.

Slidinėjant dažniausiai nukenčia kelio sąnarys. Čiurna traumuojama rečiau, nes ją saugo slidininkų batai. Kai didesnė traumos energija, lūžta blauzdos ir kiti kaulai. Snieglentininkams būdingas dilbio kaulo lūžis, nes jie krenta ant rankų, taip pat išsinarina pečių sąnarius, neišlaikę pusiausvyros krenta ant alkūnių. Vis tik vyraujanti trauma – kelio sąnario struktūrų pažeidimai, kurie būna labai įvairūs: – menisko, kryžminių, šalutinių, skersinių raiščių plyšimai.

Traumos sunkumas taip pat priklauso nuo įvairių veiksnių: žmogaus kūno sudėjimo – kuo tvirtesni raumenys, tuo stabilesnis kelias, jį sudėtingiau pasukti, išnarinti, taip pat nuo pasirengimo laipsnio, nuo amžiaus, nuo genetikos ir t. t.

Mažesnės kinetinės energijos traumos gali praeiti savaime, nedidelėmis pastangomis. Tačiau daugeliu atvejų reikia chirurginio gydymo, profesionalų pagalbos.

- Kokie svarbiausi simptomai, signalizuojantys slidininkui, kad ant slidžių kol kas geriau nelipti?

- Pirmas simptomas, kuriuo žmogaus organizmas saugosi ir signalizuoja, kad kažkas negerai, yra stiprus skausmas. Žinoma, nepamirškime, kad kiekvieno skausmo barjeras skirtingas, kitas ir dėl nedidelio sužeidimo gali apsiverkti.

Svarbus požymis – negalite atsistoti ant galūnės, nors esant patempimams žmogus atsistoti gali, bet jam skauda. Kitas simptomas – matomos deformacijos, pavyzdžiui, išnirusi girnelė. Bet pagrindinis simptomas išlieka skausmas, normalios eisenos funkcijos sutrikimas, stiprus sutinimas, ypač kelio.

- O ar gali tinimas būti nelydimas skausmo?

- Taip nebūna. Ištinti kelias gali ir dėl įvairių lėtinių ligų, pavyzdžiui, vyresniame amžiuje vykstančio kremzlių nusidėvėjimo, kremzlių defektų, artrozės pradžios. Taip pat be skausmo sąnarys gali sutinti ir nuo per didelio krūvio. Pastaruoju atveju žmonės mėgsta sakyti „skysčiai renkasi“, taip apibūdindami sinovitą.

Tačiau ūmios traumos metu pagrindinis lydintis simptomas yra aštrus skausmas.

- Ar gali slidinėti žmogus, kurio kelio sąnariai jau pažeisti artrito?

- Žinoma, gali. Jeigu kažkas atsitiko, negalima sakyti „sėdėk namuose“. Vis tiek žmogus vienaip ar kitaip pasveiks, nors gydymas gali užtrukti nuo kelių savaičių iki pusės metų, jeigu prireiks rekonstrukcinių operacijų. Bet daug žmonių grįžta į sportą, yra ir mūsų medikų sėkmingai slidinėjančių po kryžminių raiščių plyšimo operacijos.

Noriu pabrėžti, kad saugumas yra kiekvieno asmeninis reikalas. Svarbu mokėti elgtis su įranga, įvertinti savo galimybes ir pagal jas pasirinkti trasų sudėtingumą. Už savo sveikatą atsakingas pats žmogus, mūsų niekas neverčia čiuožti nuo baisiausios juodos trasos.

- Kas svarbiausia ruošiantis slidinėjimo atostogoms? Prieš kiek laiko reikia pradėti pasirengimą?

- Galiu iš savo patirties pasakyti, kad kartą pabuvus kalnuose raumenis sutvirtinti reikia. Slidinėjimas yra rimtas olimpinis sportas, dirba visi raumenys, jiems tenka didžiulės apkrovos ir jeigu raumenynas bus neparuoštas, malonumo nepajusime. Dauguma patyrusių slidininkų prieš sezoną apsilanko sporto klube, kad papildomai sustiprintų šlaunies raumenis – keturgalvį, dvigalvį. Sutvirtinus raumenis, šia pramoga žmogus mėgausis kokybiškiau.

- Ar vertėtų prieš slidinėjimo sezoną vartoti sąnariams skirtų maisto papildų, pavyzdžiui, savo sudėtyje turinčių erškėtuogių ekstraktų arba kolageno?

- Jeigu žmogus išsekęs, jei jo mityba nevisavertė, papildai yra pagalbinės medžiagos, reikalingos kremzlių struktūrai. Sergantys sąnarių ligomis ir ilgesnį laiką vartojantys papildus jaučia rezultatą.

Šiaip organizmas pats pasiima iš maisto jam reikalingas medžiagas, bet jeigu, kaip minėjau, mityba nevisavertė, jam lengviau pasisavinti jas koncentruotas maisto papildų pavidalu. Kremzlė tampa elastingesnė, mažiau trapi.

Žinoma, būtina vartoti saugius produktus, skaityti jų aprašymus.

- Kokia pati pirmoji pagalba pažeidus, traumavus sąnarius?

- Kaip ir bet kurios traumos atveju, visų pirma svarbiausia nusiraminti. Kiekviena trauma yra šokas, stresas, žmogus gali būti šiek tiek neadekvatus. Reikėtų atsargiai pajudinti galūnę, apžiūrėti ją išoriškai, jei negalite sulenkti, pakelti, kvieskite pagalbą.

Jeigu pajudinus galūnė nesideformuoja, galite ištiesti ir sulenkti ją, primynus nėra aštraus skausmo, priemonės paprastos – pirmas dvi paras kas kelias valandas traumuotą vietą šaldyti, imobilizuoti – rankšluosčiu ar elastiniu bintu – bet kuo, kas ribotų judesius, išgerti priešuždegiminių vaistų nuo skausmo. Būklei negerėjant, kreiptis į artimiausią gydymo įstaigą.

Kadangi dažniausiai slidinėjama užsienyje, pravartu turėti medicininį draudimą. Jei tai vyksta Europos Sąjungoje, pasirūpinkite bent jau ES būtinosios pagalbos kortele. Priešingu atveju galima patirti labai didelių finansinių nuostolių.

Kiek tenka matyti Austrijos, Čekijos, Italijos ligoninių išrašus, pagalba teikiama tikrai kvalifikuota, atliekami visi būtini tyrimai.

- Kokie dar sąnarių ligų paūmėjimai būdingi žiemai?

- Sąnarių uždegimai. Dėl šalčio, dėl didelio krūvio, sisteminių ligų.