Oro tarša padidina širdies ligų riziką

Didėjantis oro užterštumas padidina riziką susirgti miokardo infarktu, be to, didina tikimybę pakliūti į ligoninę dėl širdies nepakankamumo.

Reklama

Ryšys tarp taršos ir širdies ligų

Penkiose duomenų bazėse ieškota tyrimų, nagrinėjančių oro taršos ir širdies ligų ryšį. Rasta daugiau negu 1100 tyrimų šia tema, iš kurių 195 pasirinkti analizei.

Patekimas į ligoninę dėl širdies nepakankamumo ir mirtis nuo šios ligos buvo tiesiogiai susiję su padidėjusia anglies monoksido koncentracija aplinkos ore, taip pat nustatytas ryšys tarp sieros dioksido ir azoto dioksido koncentracijos.

Ozono koncentracija mirtingumui ir hospitalizacijos dažnumui įtakos neturėjo.

Sukelia ir kitas ligas

Klaipėdos m. visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos specialistė Dainora Bielskytė „Vakarų Lietuvos medicinai“ paaiškino, kad oro taršos poveikis sveikatai priklauso nuo teršalų tipo, oro taršos lygio, poveikio trukmės ir, žinoma, individualaus jautrumo. Padidėjusio oro užterštumo poveikis gyventojų sveikatai gali būti trumpalaikis ir ilgalaikis, sukeliantis atitinkamai ūmius ir lėtinius sveikatos sutrikimus.

Teršalų trumpalaikis poveikis: akių, nosies ir gerklės sudirgimas, apsunkintas kvėpavimas, kvėpavimo sistemos ligų paūmėjimas, galvos skausmas, pykinimas bei alerginės reakcijos.

„Patyrus ilgalaikį oro teršalų poveikį, kai ribinė teršalų koncentracija viršijama kelias dienas iš eilės arba keliasdešimt kartų per metus, galima rimtai susirgti. Pirmiausia nukenčia kvėpavimo organai – teršalai ardo bronchų, plaučių ląsteles. Sumažėja atsparumas virusams ir bakterijoms. Žmonės dažniau pradeda sirgti bronchitais, plaučių uždegimais, astma, lėtine obstrukcine plaučių liga“, - sakė D. Bielskytė.

Oro taršai jautriausi: maži vaikai (ypač iki 5 metų), nėščiosios, senyvo amžiaus žmonės, žmonės sergantys bronchine astma, kitomis lėtinėmis kvėpavimo, kraujotakos sistemos ligomis

Kas teršia orą Lietuvoje

Didžiausia Lietuvos miestų oro kokybės problema, - sakė D. Bielskytė, -  yra kietosios dalelės (tai ore esančių dalelių ir skysčio lašelių mišinys, kuriame gali būti rūgščių, sulfatų, nitratų, organinių junginių, metalų, dirvožemio, dulkių, suodžių ir kt.).

Didžiausiu oro taršos šaltiniu laikomas motorinis transportas, be jo, orą teršia ir namų ūkiai, besinaudojantys kietuoju ar iškastiniu kuru, katilinės, įvairūs pramoniniai procesai, kurių metu į atmosferą yra išmetamos įvairios kenksmingos medžiagos.

Oro užterštumo padidėjimas dažniau stebimas žiemą įsivyravus šalčiams, kai suintensyvėja kūrenimas, o ypač esant nevėjuotam orui. Taip pat ir karštuoju metų laiku, kai įsivyrauja sausi orai bei kai nėra palankių meteorologinių sąlygų teršalams išsklaidyti.

Kaip išvengti taršos pasekmių

Norint išvengti taršos pasekmių, visuomenės sveikatos specialistė rekomenduoja visiškai nebūti užterštoje aplinkoje: atsisakyti sportinių užsiėmimų, bėgiojimų ar vaikščiojimų lauke. Jei oro tarša lauke yra padidėjusi, patarčiau namuose neatidaryti langų bei orlaidžių, o jei būtina vėdinti patalpas, tada reikėtų praviras orlaides ar langus pridengti drėgnu audiniu. Važiuojantiems autotransporto priemonėmis reikėtų sandariai užsidaryti langus. Žmonės, kurie leidžia laiką lauke, kuriame yra padidėjęs užterštumas, patariama ilgai neužsibūti, nevaikščioti prie didžiųjų miesto gatvių bei, žinoma, atsisakyti intensyvesnio fizinio krūvio, kadangi jo metu įkvėpiama daugiau teršalų.

Informaciją apie oro taršos lygį (oro taršos indeksą) galima sužinoti Aplinkos apsaugos agentūros internetiniame puslapyje: https://oras.gamta.lt/cms/index.

Šaltinis

Lancet 2013 Jul 10;[EPub Ahead of Print], ASV Shah, JP Langrish, H Nair, DA McAllister, AL Hunter, K Donaldson, DE Newby, NL Mills