Penktadalis mirčių Europoje siejama su aplinkos poveikiu
Aplinkos tarša yra daugybės ligų priežastis, tačiau daugelyje Europos šalių vis dar kovojama su pasekmėmis, užuot ieškojus sprendimų transporto, energetikos ir kitose srityse, LRT RADIJUI sako Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ekspertė, Aplinkos ir sveikatos programos koordinatorė dr. Francesca Racioppi.
– PSO duomenims, penktadalis mirčių Europoje yra siejamos su aplinkos poveikiu. Kokie aplinkos veiksniai kelia didžiausią susirūpinimą?
– Svarbu suprasti, kad aplinkos veiksniai glaudžiai susiję su pagrindinėmis mirčių priežastimis Europoje. Absoliuti dauguma žmonių Europoje miršta nuo kraujagyslių ar kvėpavimo sistemos ligų ir vėžio. Visos jos vienaip ar kitaip susijusios su aplinka. Pavyzdžiui, šiandien žinoma, kad nuo to kasmet Europoje miršta apie 600 tūkst. žmonių. Jų mirties liudijime oro tarša nebus paminėta. Bus parašyta „infarktas“ arba „plaučių vėžys“. Tačiau realybė tokia, kad šias ligas galėjo sukelti ilgalaikis neigiamas aplinkos poveikis.
– Daugeliui žmonių atrodo savaime suprantama, kad Europoje daugumai yra prieinamas švarus vanduo ir nuotekų valymo įrenginiai. Tačiau PSO tai vis dar įvardija kaip vieną didžiausių problemų mūsų regione. Kodėl taip yra?
– Europos regione PSO priklauso 53 šalys narės. Tai daugiau kaip 900 mln. žmonių. Viena vertus, gera žinia ta, kad 90 proc. jų naudoja švarų vandenį ir nuotekų valymo įrenginius. Kita vertus, bloga žinia, kad dešimtadalis (apie 100 mln. žmonių) to vis dar neturi. Daugiausia tai šalys, išgyvenančios ekonominius sunkumus, arba tos, kur daug žmonių gyvena atokiose vietovėse, be tinkamos infrastruktūros. Todėl tai svarbi mūsų veiklos sritis ir, laimei, egzistuoja tarptautiniai susitarimai, bandantys prisidėti prie šių problemų sprendimų.
– Kita problema yra oro tarša. Jei miestų oro užterštumas nieko nestebina, apie namų patalpų oro kokybę visuomenė žino kur kas mažiau. Aplinkosaugos specialistai pažymi, kad vidaus oras kartais gali būti net labiau užterštas nei lauko. Kaip tai spręsti?
– Namuose daugelis mūsų praleidžiame labai daug laiko. Ypač mamos, besirūpinančios mažais vaikais, iš mokyklos grįžę moksleiviai ir vyresnio amžiaus žmonės. Namų aplinka gali būti labai svarbi sveikatai. Patalpų oro kokybė susijusi su lauko oro kokybe, nes darinėjame duris ir langus.
Tačiau yra ir kitų svarbių aspektų. Vienas jų – pastatų sandarumas. Jei patalpose laikosi drėgmė, gali atsirasti pelėsis, tuomet jis tampa taršos šaltiniu. Taip pat patalpose gali kauptis pavojingos cheminės medžiagos, esančios prastuose dažuose ir balduose.
Kita svarbi problema, kuriai Europoje skiriama per mažai dėmesio, yra tarša iš malkomis kūrenamų krosnių. Jei patalpos nevėdinamos, ore gali kauptis pavojingi teršalai. Į visa tai reikia atsižvelgti, kad žmonės galėtų apsirūpinti šiluma, bet taip pat nekenktų savo sveikatai dėl oro, užteršto kietosiomis dalelėmis.
– Tęsiant pavojingų cheminių medžiagų temą, norisi paminėti ir kosmetikos, indų, baldų bei kitų kasdienių daiktų, taip pat pesticidų sudėtį. Pastaruoju metu ypač Skandinavijoje daug diskutuojama apie juose naudojamas medžiagas, kurios gali sutrikdyti hormoninę sistemą. Viena iš minimų problemų ta, kad jų poveikis gali būti ilgalaikis, o priimti politinius sprendimus siekiant apriboti jų naudojimą bei apsaugoti žmonių sveikatą delsiama.
– Būtina surinkti daugiau įrodymų apie chemines medžiagas ir galima jų poveikį endokrininei sistemai. PSO bendradarbiauja su Jungtinių Tautų aplinkos apsaugos programa ir neseniai kaip tik šia tema paskelbė ataskaitą. Tai pavyzdys, kai politinių sprendimų tenka ieškoti didelio netikrumo sąlygomis. Sudėtinga pasakyti, ką žinome apie šią problemą, taip pat nelengva nuspręsti, ką daryti. Ta linkme daug dirbama ir belieka tikėtis, kad su mokslininkų pagalba pavyks rasti gerą sprendimą.
– Tačiau yra asbestas, apie kurio žalą žinoma jau seniai, bet vis tiek, PSO duomenimis, Europoje daugiau kaip pusė vėžinių susirgimų darbo aplinkoje atsiranda dėl šios medžiagos. Kodėl šios problemos nepavyksta išspręsti?
– Kaip teisingai pastebėjote, tai, kad asbestas sukelia vėžį, yra įrodyta ir diskusija yra pasibaigusi. Bėda ta, kad daugybę metų įvairiose šalyse asbestas kaip statybinė medžiaga buvo labai plačiai naudojamas. Problema dvejopa: būtina nustoti jį naudoti ir pašalinti iš ten, kur jis buvo panaudotas. Tam būtina numatyti ilgalaikes priemones ir saugiai asbestą surinkti bei pašalinti. Tai labai didelis darbas. Daugelyje šalių tai daroma, tačiau sistemingai užbaigti jį vis dar yra didelis iššūkis.
– Kartą universitete vienas dėstytojas mums pasakė, kad, jei rūkome, galime nustoti rūpintis aplinkos tarša, nes patys save nuodijame nepalyginamai labiau. Tikriausiai tabakas irgi yra su aplinka susijęs sveikatos klausimas?
– Taip, turėjau tai paminėti, kai kalbėjome apie namų oro taršą. Būtent rūkymas kartu su šalutiniais kuro degimo produktais yra vienas pagrindinių taršos šaltinių. Laimei, kad pasiektas tarptautinis susitarimas – Tabako kontrolės pagrindų konvencija. Ji numato ribojimus prekybai rūkalais ir jų reklamai. Beveik 40 šalių jau galioja draudimas rūkyti mokyklose, kur vaikai praleidžia daug laiko.
– Daug kalbama apie klimato kaitą ir dar daugiau diskusijų laukiama metų pabaigoje, kai Paryžiuje vyks tarptautinė Klimato kaitos konferencija. Tačiau tai vis dar laikoma labiau besivystančių šalių problema, ir klimato kaitos bei sveikatos ryšys Europoje mažiau akivaizdus. Visgi koks jis?
– Kai kurios šalys klimato kaitos poveikį jau jaučia tiesiogiai. Kasmet Europoje stebime vis daugiau ekstremalių orų – karščio bangos nusinešė tūkstančius gyvybių įvairiose šalyse; potvyniai ir liūtys sutrikdė daugybės žmonių gyvenimą bei apgadino svarbią infrastruktūrą – pastatus, gatves, transporto priemones. Tai nėra tolima problema. Taip pat pastebime, kad vabzdžių, pavyzdžiui, erkių, pernešamos ligos įsitvirtina ten, kur jų anksčiau nebuvo. Visa tai susiję su klimato kaita.
Be to, neturime pamiršti, kad įvykiai iš pažiūros tolimose šalyse gali paveikti ir mūsų šalis. Pavyzdžiui, apsirūpinimas maistu. Užsitęsusios sausros gali pražudyti pasėlius, išauginti maisto kainas ir paskatinti migraciją iš šalių, kur žmonės nebegali prasimaitinti. Tai nėra tolimos problemos. Jos labai konkrečios ir tikėkimės, kad gruodį Paryžiuje Jungtinių Tautų susitikime dėl klimato kaitos bus pasiektas geras susitarimas.
– Ar tai taip pat gali būti pavyzdys, kodėl mums turėtų rūpėti Tūkstantmečio tikslų sėkmė ir naujasis susitarimas dėl Tvaraus vystymosi tikslų? Priemones, kaip užtikrinti pagalbą besivystančioms šalims, kitą savaitę pasaulio lyderiai aptars Niujorke.
– Panašu, kad šalių požiūris į Tvaraus vystymosi tikslus bus iš esmės kitoks, nei buvo Tūkstantmečio tikslų atžvilgiu. Pastarieji daugeliu atveju buvo vertinami kaip turtingųjų šalių būdas padėti mažiau turtingoms šalims spręsti jų problemas. Tvaraus vystymosi tikslai labai akcentuoja bendras pasaulio problemas. Pavyzdžiui, kalbama apie žaliąją ekonomiką – kaip vystyti ekonomiką neatimant iš žmonijos galimybės išlikti, nes planeta turi ribas.
Šis susitarimas palies visus. Šie tikslai apima labai svarbus sveikatos veiksnius – ekonomiką, transportą, energetiką, miestus ir socialinę aplinką, nes visa tai gali padėti gerinti sveikatos būklę arba ją žaloti. Tai bus puiki proga pradėti spręsti nelygybės problemą, kuri egzistuoja visose šalyse, nepriklausomai nuo pajamų lygio.
Vaida Pilibaitytė,
Susiję straipsniai
