Orą labiausiai teršia pietų vėjai

Žmogui pavojingiausios yra smulkiausios atmosferoje pakibusios dalelės. Apie tai ir apie atmosferos aerozolius, darančius daug įtakos klimato kaitai ir oro taršai, kalbamės su Vilniaus fizinių ir technologijos mokslo centro mokslininku Vidmantu Ulevičiumi. Jo ir kolegų darbas apie atmosferos aerozolio daleles apdovanotas Lietuvos mokslo premija.

Kas yra aerozoliai?

Atmosferos aerozolis yra ore kabančios kietosios ir skystosios dalelės. Lietuvoje labai daug kalbama tik apie kietąsias daleles, esą tik jos teršia orą. Atmosferos aerozoliai dažnai klaidingai siejami su oro gaiviklių, plaukų lako, plaukų putų balionėliais. Žinoma, jie irgi išpurškia aerozolio daleles, tačiau tos dalelės dar skirstomos į kietas, minkštas ir skystas. Viename kubiniame centimetre jų yra ne mažiau negu keletas šimtų.

 Kaip toli skrenda tos dalelės?

Aerozolio dalelės, kurių skersmuo 100-300 nanometrų, gali apkeliauti Žemės rutulį ir sugrįžti į tą pačią vietą.

Minėjote, kad mes Lietuvoje gyvename pakankamai neužterštai. Oro pernašas fiksuojančios stotys išdėstytos skirtingose Lietuvos vietose. Jų duomenys naudojami tyrimams, tačiau iš kur gyventojams sužinoti, ką ir iš kur atpūtė vėjas?

Oro masių judėjimo trajektorijos yra apskaičiuojamos naudojant modelius (pvz. HYSPLIT). Jos gali nesutapti su vėjo kryptimi. Dažniausiai labiausiai užterštos oro masės yra atnešamos pučiant pietų vėjui. Aerozolio dalelės susidaro atmosferoje, pavyzdžiui, veikiant Saulės spinduliuotei. Tai – fotocheminiai procesai, per juos iš garų ir dujų susidaro dalelės. Įvairūs gaisrai, ugnikalnių išsiveržimai, nuo žemės pakeltos dulkės taip pat yra aerozolio dalelių šaltinis. Būna, kad dulkės iš Sacharos taip pat pasiekia Europą. Dalelių šaltinis gali būti ir vandenynai bei jūros. Juose dalelės susidaro dėl bangų mūšos, dujų burbulų sprogimo. Aerozolio dalelės gali būti ir žiedadulkės. Visiems žinoma, kad jos sukelia alergiją. Aišku, dalelės susidaro ir dėl didelio srauto automobilių išmetamųjų dujų. Jos taip pat teršia orą.

 Ar Lietuvoje buvo toks atvejis, kai, kur nors atsitikus nelaimei, pavyzdžiui, išsiveržus vulkanui Islandijoje, pas mus padidėtų dalelių koncentracija?

Toks atvejis buvo pastebėtas pernai vasarą, būtent Islandijoje išsiveržus ugnikalniui. Ugnikalniai išmeta į atmosferą dviejų tipų aerozolio daleles: tai – pirminės didelės dalelės, kurios išmetamos tiesiai iš ugnikalnio kraterio, ir antrinės – mažos, jos susidaro iš garų ir dujų. Tuomet aerozolio dalelių skaitmeninės koncentracijos padidėjimą išmatavome Preilos stotyje ir Vilniuje. Buvo padidėjusi juodosios anglies bei sieros junginių koncentracija aerozoliuose.

 Pas mus niekaip nesusitvarkoma su žolės padegėjais. Jūs teigiate, kad žolės deginimas užteršia net kelias valstybes. Ar tai reiškia, kad ir Lietuva kenčia nuo kaimyninių šalių žolės degintojų?

Mes savo moksliniais straipsniais įrodėme, kad žolės deginimas pietinėje Rusijoje ir Ukrainoje daro įtaką oro taršai aerozolio dalelėmis ir Lietuvoje. Oras užteršiamas juodąja anglimi ir organiniais junginiais. Šiems tyrimams naudojome palydovų informaciją, ją apibendrinome. Oro teršalai, esant tam tikroms oro masių judėjimo trajektorijoms, gali būti pernešami didžiuliais atstumais. Europos Komisija atkreipė į mūsų straipsnius dėmesį ir savo naujienlaiškyje atspausdino informaciją apie mūsų tyrimus. Tačiau, lyginant su kitais kraštais, mes gyvename pakankamai neužterštoje erdvėje. Pavyzdžiui, kokiame nors Europos didmiestyje bendra dalelių koncentracija yra 20 tūkstančių dalelių kubiniame centimetre, o mūsų stotyje Preiloje – tik apie tris tūkstančius.

 Nuo ko priklauso pasaulinis atšilimas?

Nuo šiltnamio dujų – anglies dvideginio, metano. Tačiau didžioji aerozolių dalelių dalis veikia priešinga kryptimi: jos vėsina. Toks aerozolis kaip juodoji anglis absorbuoja saulės spinduliuotę ir šildo. Todėl prognozuojant, kiek laipsnių ateityje pakils temperatūra, sunkiausia įvertinti aerozolių įtaką.

EKO redakcija