Onkologinė pagalba Kauno krašte bus lengviau pasiekiama
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikos ir keturiolika Kauno krašto ligoninių sutarė bendradarbiauti ligonių labui. Nuo lapkričio pradedama įgyvendinti projektą, kurio tikslas – pagerinti onkologinės pagalbos prieinamumą Kauno krašto gyventojams. Kartą per mėnesį Kauno klinikų specialistai vyks į sutartis sudariusias ligonines ir konsultuos pacientus, kuriems reikalinga onkologinė pagalba.
Į sutarčių pasirašymą atvyko LR sveikatos apsaugos viceministras Erikas Mačiūnas ir projekto partnerių – Kauno, Marijampolės, Alytaus bei Tauragės apskričių ligoninių – vadovai. Naujasis projektas yra kuriamo Onkologijos klasterio veiklos programos dalis. Onkologijos klasteris padės sumažinti onkologinės pagalbos netolygumus ir pagerinti tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą regionuose.
Sutartyse numatoma, kad Kauno klinikos teiks ambulatorines tretinio lygio gydytojo onkologo chemoterapeuto, gydytojo onkologo radioterapeuto, abdominalinės chirurgijos gydytojo ir gydytojo dermatovenerologo konsultacijas projekto partnerių patalpose. Šio bandomojo projekto tikslas – užtikrinti asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir tęstinumą pacientams, kuriems įtariamos ar diagnozuotos onkologinės ligos.
„Sutarčių pasirašymas – labai svarbus įvykis, – naujo bendradarbiavimo pradžia džiaugėsi Kauno klinikų generalinis direktorius prof. habil. dr. Renaldas Jurkevičius. – Tai rodo, kad ligoninės pradeda kalbėtis vienos su kitomis ir esame pasirengę bendradarbiauti pacientų labui“.
Sutartis pasirašė arčiausiai Kauno klinikų esančios ligoninės – Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninė, Druskininkų, Jonavos, Jurbarko, Kaišiadorių, Kalvarijos, Kazlų Rūdos, Kėdainių, Lazdijų, Marijampolės, Prienų, Raseinių, Šakių ir Vilkaviškio ligoninės. Šios gydymo įstaigos atrinks pacientus, kuriems reikalinga specialistų konsultacija, ir iš anksto suderins konsultanto darbo grafiką. Taip pat projekto partnerės įsipareigoja siunčiamam konsultacijai pacientui atlikti visus reikiamus laboratorinius, instrumentinius, radiologinius tyrimus ir suteikti kitas būtinas paslaugas. Atvykęs konsultantas pateiks išvadas dėl paciento diagnozės, rekomendacijas dėl tolesnio tyrimų ir gydymo plano. Prireikus – organizuos ištyrimą ir pagalbą Kauno klinikose.
Pasak R. Jurkevičiaus, projektas gimė Sveikatos apsaugos ministrui pasiūlius, ir nuo pirmųjų kalbų rugpjūčio mėnesio pabaigoje – per rekordiškai trumpą laiką buvo parengti reikalingi teisės aktai, suderintos sutartys ir su Valstybine ligonių kasa susitarta dėl apmokėjimo.
„Nors ši idėja iš pradžių atrodė labai drąsi – šiandien jau ji tapo reali, – dėkodamas visoms atsiliepusioms įstaigoms sakė vienas iš idėjos iniciatorių viceministras E. Mačiūnas. – Šiame projekte didžiausias dėmesys bus skiriamas pacientui, o draugiškas, dalykiškas ir profesionalus bendradarbiavimas padės kurti klasterius kitose srityse – pvz., kardiologijos, neurologijos (insultų klasteris)“.
„Be abejo, pirmųjų išvažiavimų metu dar kils daug klausimų, bet esame pasirengę kartu ieškoti sprendimų, kad nauda būtų abipusė“, – teigė Integruotos sveikatos priežiūros tarnybos specialistas Henrikas Čeida, atlikęs didelį parengiamąjį darbą ir toliau koordinuosiantis bendradarbiavimą su kitomis ligoninėmis, kad būtų įgyvendinti projekto uždaviniai.
Ligoninių vadovai teigė suprantantys, kad pavienės įstaigos neįveiks kylančių iššūkių, o toks integruotos sveikatos priežiūros modelis padės užtikrinti vienos patologijos valdymą, sumažinti eiles, sukurti „žalius“ koridorius ir suteikti geresnės kokybės paslaugas pacientams.
„Onkologinės pagalbos pasiekiamumas lemia, ar žmogus gyvens, ar ne, – bendradarbiavimo naudą pabrėžė Onkologijos ir hematologijos klinikos vadovė prof. Elona Juozaitytė. – Glaudesnis bendradarbiavimas su kolegomis gydytojais padės paprasčiau spręsti klausimus dėl tolesnio gydymo ar komplikacijų“.
Tikimasi, kad nauda bus abipusė – Kauno klinikų gydytojai susipažins su kitų ligoninių specialistais, pasidalins patirtimi, padės pradiniame etape sudaryti tyrimų planą, kartu atliks švietėjišką misiją – aptardami konkrečius atvejus suteiks naujų žinių, supažindins su profilaktinėmis programomis. Onkologija tampa vis sudėtingesnė, tad onkologinė pagalba centralizuojama ten, kur galimas įvairių specialybių gydytojų bendradarbiavimas. Tačiau šeimos gydytojai ir toliau lieka atsakingi už onkologinių ligų profilaktiką, ankstyvą diagnostiką ir tolesnį pacientų stebėjimą.
„Įgyvendindamos šį projektą, Kauno klinikos galės atlikti universitetinės ligoninės misiją – su kitomis gydymo įstaigomis dalytis žiniomis, patirtimi ir naujausiomis technologijomis, kad aukščiausio lygio paslaugos, sudėtingiausi tyrimo ir gydymo būdai priartėtų prie paciento, – sakė Kauno klinikų direktorė valdymui ir plėtrai dr. Daiva Pentiokinienė. – Šis bandomasis projektas – naujas etapas tiek gydytojams, tiek pacientams, iš kurio daug išmoksime ir patobulėsime, kad visos paslaugos būtų orientuotos į pacientą“.
Milda Dambrauskienė,
LSMU ligoninės Kauno klinikos
Susiję straipsniai
