Onkologai ir Vilniaus universiteto mokslininkai bendradarbiaus dar glaudžiau

Įvyko pirmasis Vilniaus universiteto Jungtiniame gyvybės mokslų centre (VU JGMC) įsikūrusių laboratorijų mokslininkų ir Nacionalinio vėžio instituto (NVI) Mokslinių tyrimų centro mokslininkų bei NVI onkologų klinicistų susitikimas seminaras.

Reklama

Susirinko beveik 40 mokslininkų, dirbančių įvairiose onkologijai svarbiose mokslinių tyrimų srityse, seni pažįstami iš ne pirmą dešimtmetį vykdomų bendrų darbų. Ką tik į naujas patalpas įsikėlę Vilniaus universiteto Biochemijos bei Biotechnologijos institutų ir Gamtos mokslų fakulteto mokslininkai naudojosi proga susipažinti su savo kolegų darbais vėžio tyrimų srityje. Abiejų insitutucijų – NVI ir VU – mokslininkai pristatė savo atliekamus vėžio mokslinius tyrimus ir visi drauge apžiūrėjo Jungtiniame gyvybės mokslų centre įsikūrusias mokslines ir mokomąsias laboratorijas.

VU Senato nutarimu praėjusių metų rudenį įsteigtas Jungtinis gyvybės mokslų centras veikia trijų kamieninių akademinių padalinių – Biochemijos bei Biotechnologijos institutų ir Gamtos mokslų fakulteto – susitarimo dėl bendros veiklos pagrindu. Tikimasi, kad šio centro veikla sustiprins biochemijos, biotechnologijos, molekulinės biologijos, genetikos, neurobiologijos, molekulinės medicinos ir kitų susijusių krypčių mokslinius tyrimus, studijas ir technologinę plėtrą.

„Šiandien kaip tik ta diena, kai sulaukėme svečių iš Nacionalinio vėžio instituto, – pasakė JGMC valdybos pirmininkas prof. habil. dr. Eugenijus Butkus. – Apie norą, galimybes bei poreikį bendradarbiauti jau esame šnekėję ne kartą iš įvairių tribūnų ir asmeniniuose pokalbiuose. Be abejo, daugelis bendradarbiauja vieni su kitais jau daugelį metų. Tačiau čia, Jungtiniame gyvybės mokslų centre, susitinkame pirmą kartą. Tikiu, tikrai ne paskutinį.“

Susitikimą inicijavusi Nacionalinio vėžio instituto direktoriaus pavaduotoja mokslui ir mokymui ir Vilniaus universiteto Botanikos ir genetikos katedros mokslo darbuotoja prof. Sonata Jarmalaitė pasakė, jog daug NVI mokslininkų dėsto Vilniaus universitete, taigi greičiau esame ne svečiai, o kolegos, susirinkę galimo bendradarbiavimo aptarti.

„Nacionalinis vėžio institutas, mokslo, mokymo ir gydymo įstaiga, deklaruoja atviro instituto viziją, – pasakė prof. S. Jarmalaitė. – Stengdamiesi kelti NVI mokslinių tyrimų lygį ir norėdami kuo plačiau bendradarbiauti su vėžio mokslinių tyrimų srityje dirbančiais kolegomis turime pagrindinį tikslą – geresnę gydymo kokybę, geresnes paslaugas ligoniams.“

Prof. Sonata Jarmalaitė pristatė NVI Mokslinių tyrimų centro, kuriame dirba 90 įvairių mokslo darbuotojų, šešias mokslines laboratorijas: Biomedicininės fizikos laboratoriją, vadovaujamą prof. Ričardo Rotomskio, prof. Kęstučio Sužiedėlio vadovaujamą Molekulinės onkologijos laboratoriją, Biobanką, kurio vadovė dr. Živilė Gudlevičienė,Vėžio epidemiologijos laboratoriją, vadovaujamą dr. Giedrės Smailytės, Imunologijos laboratoriją, kurios vadovė dr. Vita Pašukonienė, Klinikininį onkologinių tyrimų centrą, vadovaujamą prof. Konstantino P. Valucko.

„Šie stiprūs mokslo padaliniai ir kuria Nacionalinio vėžio instituto mokslinę vertę, – pasakė prof. S. Jarmalaitė. – Dirbame kaip ir visos mokslo institucijos, mokslinė veikla iš tiesų vyksta labai aktyviai, vykdome daug mokslinių projektų. Iš ateities vizijos paminėčiau įsteigtą Molekulinės diagnostikos centrą. Darbas NVI jau vyksta, diagnozuojama šeiminiais vėžiais sergantys ligoniai, tačiau būtina sukurti modernią infrastruktūrą, kokią jau turi VU JGMC laboratorijos.

NVI Mokslo tarybos pirmininkas dr. Ernestas Janulionis pristatė NVI klinikos struktūrą, klinikinių ir mokslinių darbų apimtis, taikomus šiuolaikinius vėžio diagnostikos ir sudėtinio gydymo būdus, turimą įrangą ir aparatūrą.

„Klinikinio darbo apimtį apibūdinčiau keliais skaičiais – apie 100 000 apsilankymų per metus Konsultacijų poliklinikoje, beveik 6 000 chirurginių operacijų kasmet, stacionaro skyriuose per metus gydosi apie 12 000 ligonių, – pasakė dr. E. Janulionis. – Gydoma šiais laikais retai kada vienu būdu, dažniausiai pacientams skiriamas sudėtinis vėžio gydymas. Labai aktualu kuo daugiau ligonių įtraukti į klinikinius tyrimus, kurie visame pasaulyje plečiami. Mūsų privalumas yra tai, kad NVI klinika su moksliniu padaliniu susijusi labai artimai, mokslinių tyrimų galimybės labai didelės.“

Pasak dr. E. Janulionio, nei chemoterapijoje, nei radioterapijoje nėra tokių algoritmų kaip, sakykime, gydant antibiotikais. Čia dar didelė erdvė moksliniams tyrimams kuriant individualizuoto gydymo strategijas.

VU JGMC laboratorijose atliekamus vėžio srities mokslinius tyrimus pristatė Biochemijos instituto Ląstelės molekulinės biologijos laboratorijos vedėja prof. dr. Rūta Navakauskienė, Biochemijos instituto Proteomikos centro vedėjas dr. Mindaugas Valius, VU Gamtos mokslų fakulteto Biochemijos ir molekulinės biologijos katedros doc. Aušra Sasnauskienė, VU Biotechnologijos instituto Imunologijos ir ląstelės biologijos skyriaus vedėja prof. dr. Aurelija Žvirblienė. VU Biotechnologijos instituto Biotermodinamikos ir vaistų tyrimo skyriaus vedėjas dr. Daumantas Matulis.

Dr. M. Valius, pristatydamas savo vadovaujamo centro darbus, tiesiog pasiūlė pasinaudoti turima šio centro įranga. „Mes bendradarbiaujame tikrai plačiai, dirbame su JAV mokslininkais, kolegos dirba Švedijos laboratorijose. Juk klausimas, į kurį atsakymo ieškome ir mes, ir jūs, yra tas pats – kaip parinkti vaistą konkrečiam vėžiu sergančiam pacientui. Kitaip tariant ir Lietuvoje, ir visame pasaulyje intensyviai vyksta individualizuotos terapijos kūrimas. Be abejo, bendradarbiaujant reikėtų derinti tyrimų protokolus, kuriuose būtų numatyta logistika, tyrimo metodai ir kita.“

„Padarėme labai svarbų žingsnį – susipažinome su VU Jungtiniu gyvybės mokslų centru, – pasakė Nacionalinio vėžio insituto direktorius prof. Feliksas Jankevičius. – Tai modernus atviros prieigos centras, sukurtas tam, kad Lietuvos mokslininkai turėtų galimybę realizuoti savo projektus. NVI mokslininkai turės galimybę žengti antrą žingsnį – siūlyti projektus, kuriuos realizuotimums padės šito modernaus centro galimybės.“

Pasak prof. F. Jankevičiaus, galimybės JGMC labai plačios, leidžiančios su ten esama aparatūra realizuoti konkrečią klinicisto pateiktą užduotį. „Naudojantis moderniais molekulinės biologijos, proteomikos, imunohistochemijos metodais bus galima atsakyti į klinikinius klausimus, – pasakė prof. F. Jankevičius. – Tų klausimų yra labai daug, jų yra begalė – šiandien mums reikalingi prognoziniai, diagnostiniai žymenys, mums reikalingi nauji taikiniai. Onkologijoje neįmanoma šiandien dirbti be nuolatinio ryšio su fundamentaliuoju mokslu. Tai vienodai svarbu visiems – chemoterapeutams, radioterapeutams, chirurgams."

Pasak prof. F. Jankevičiaus, džiugu, jog padarytas pirmasis žingsnis, permestas tiltas, kuris padės užmegzti dalykinius kontaktus. „Žinoma, daug ką galime padaryti ir Nacionalinio vėžio instituto Mokslinių tyrimų centro laboratorijose. Mūsų pajėgos nėra menkos. Bet tai, ką parodė kolegos iš VU Jungtinio gyvybės mokslų centro, yra žymiai daugiau, tai yra unikali galimybė ir mes tikrai ja pasinaudosime.“

Nacionalinio vėžio instituo nuotr.