Omega-3 trūkumas neigiamai veikia palikuonis

Nepakankamai su maistu gaunant omega-3 riebiųjų rūgščių, tai turės neigiamų pasekmių būsimosioms kartoms, ypač paaugliams, rodo naujas tyrimas.

Naudodami laboratorines žiurkes JAV mokslininkai sumodeliavo, kokį ilgalaikį poveikį omega-3 nepakankamumas turi sveikatai, nuotaikai ir kognityvinei funkcijai. Jie nustatė, kad šios svarbios rūgšties nepakankamumas, pereinantis į kitas kartas, gali sukelti kognityvinių ir elgesio problemų.

Pitsburgo universiteto mokslininkų tyrimo ataskaitą paskelbė žurnalas „Biological Psychiatry“, praneša sciencedaily.com.

Laboratoriniais tyrimais modeliuodami situacijas, mokslininkai nustatė, kad omega-3 nepakankamumas antros kartos prieaugiui lemia padidėjusį nerimą bei hiperaktyvumą ir turi įtakos paauglių atminčiai ir kognityvinei funkcijai.

Tyrimui vadovavusi neurologijos profesorė Bita Moghaddam teigia, kad gautos išvados „verčia smarkiai susirūpinti, kadangi paauglystė yra labai pažeidžiamas laikotarpis psichiniams sutrikimams išsivystyti, ypač šizofrenijai ir priklausomybėms“.

Mokslininkai mano sumodeliavę situaciją, kuri atitinka dabartinių amerikiečių paauglių mitybą. Daugelis dabartinių paauglių tėvų yra gimę septintajame ir aštuntajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje, kai maistui gaminti įsivyravo omega-3 rūgščių neturintis kukurūzų arba sojų aliejus, o gyvulius vietoj žolės imta šerti grūdais. Žolė ir dumbliai turi omega-3 rūgščių, o daugelis dabartinių grūdais šeriamų gyvulių turi sukaupę mažiau šių svarbių rūgščių.

Modeliuodami įvairias elgesio situacijas, mokslininkai nustatė, kad nors omega-3 nepakankamumas turi įtakos tiek suaugusiems, tiek ir paaugliams, tas poveikis skirtingoms amžiaus grupės skiriasi. Tai pastebėta dėl pokyčių smegenų srityse, atsakingose už sprendimų priėmimą ir įpročių formavimąsi.

„Nuostabu, kad palyginti nedidelis mitybos pasikeitimas gali turėti įtakos ištisoms kartoms. Tai rodo, kad mūsų mityba veikia mus ne tik trumpą laiką, bet gali turėti įtakos ir palikuonims“, - teigia prof. B. Moghaddam.

Naudos žmogui suteikia omega-3 sudėtyje esančios polinesočiosios ilgos grandinės eikozapenteno (EPR) ir dokozahekseno (DHR) riebalų rūgštys.

Europos Sąjungoje šių rūgščių rekomenduojamos paros normos nėra nustatytos. Specialistai mano, kad per parą žmogui reikia gauti apie 1–2,5 gramo omega-3 riebalų rūgščių.

Pagrindiniai su mastu gaunamų omega-3 riebalų šaltiniai yra riebi jūros žuvis (Atlanto silkė, skumbrė, lašiša), taip pat kaimiški kiaušiniai, mėsa, kai kurių rūšių aliejus ir riešutai, šparaginės pupelės, petražolės, krapai, kalendra.