Omega-3 rūgštys miokardo infarkto ar insulto rizikos nemažina

Panašu, kad Omega-3 polinesočiosios riebalų rūgštys nemažina širdies bei kraujagyslių ir cerebrovaskulinių ligų rizikos. Abejotinas Omega-3 maisto papildų efektyvumas pažymėtas daugelyje studijų.

Papildų veiksmingumu suabejojo

 Daugelyje JAV ir ES specialistų draugijose patvirtintų metodikų Omega-3 rūgštys rekomenduojamos pacientams po miokardo infarkto. Dažniausiai maisto papildų: žuvies taukų, linų sėklų ar riešutų aliejaus pavidalu arba skiriant produktų, turinčių polinesočiųjų rūgščių, dietą.

Nors jų poveikio mechanizmas nėra visiškai aiškus, teigiamas efektas širdies ir kraujagyslių ligų išeitims buvo aiškinamas polinesočiųjų rūgščių gebėjimu mažinti trigliceridų kiekį kraujuje, užkirsti kelią sunkioms aritmijoms, mažinti trombocitų agregaciją ir kraujospūdį.

Tačiau vienos klinikinės studijos Omega-3 rūgščių efektą pripažindavo, kitos jį neigdavo.

Buvo atlikta išsami ir apibendrinanti 20 randomizuotų studijų ir  68 tūkst. dalyvavusių jame pacientų duomenų analizė. Daugelis studijų (13) nagrinėjo antrinę ligų prevenciją, 4 – pirminę ir antrinę prevenciją ir 3 tyrė pacientus, kuriems buvo implantuoti defibriliatoriai.

Buvo analizuojami tie atvejai, kai pacientams Omega-3 rūgštys buvo skiriamos ilgą laiką, vidutiniškai dvejus metus, tiek dietos, tiek maisto papildų pavidalu.

Tarp tiriamų pacientų užregistruotos 7044 mirtys, 3993 mirtys nuo širdies ir kraujagyslių ligų, 1150 staigios mirtys, 1837 miokardo infarktai ir 1490 insultai.

Visais atvejais statistiškai patikimai, vartojant Omega- 3 rūgštis, absoliuti mirties rizika (ir nuo širdies bei kraujagyslių ligų ar insulto) nesumažėjo.

Studija parodė, kad skiriant Omega-3 rūgštis širdies ir kraujagyslių ligų ir insulto rizikos mažinimo tikslu efektas yra abejotinas įvairiose pacientų populiacijose. Tačiau tyrimai turi būti tęsiami vertinant Omega-3 dozę, širdies ir kraujagyslių ligų rizikos grupes ir kitas galimai svarbias aplinkybes. 

Nepakeičiamosios rūgštys - svarbi ląstelės sudedamoji dalis

Gydytoja dietologė Žana Antonova „Vakarų Lietuvos medicinai“ paaiškino, jog polinesočiosios  riebalų rūgštys - riebalų rūgštys,  turinčios kelias nesočiąsias jungtis. Polinesočiosios riebalų rūgštys skirstomos į n-3 (omega-3) ir į n-6 (omega-6). Šie skaičiai rodo, prie kurio iš eilės anglies atomo yra dvigubasis ryšys. Vienos grupės toks ryšys yra prie šeštojo anglies atomo, kitos – prie trečiojo. Polinesočiosios riebalų rūgštys omega -3 (alfa linoleno) ir omega-6 (linolo) žmogaus organizme nesintetinamos, gaunamos tik su maistu. Jos vadinamos nepakeičiamomis riebalų rūgštimis ir yra svarbi kiekvienos ląstelės sudedamoji dalis, kadangi  kuo didesnė nesočiųjų riebalų rūgščių koncentracija ląstelės plazminėje membranoje, tuo ji yra elastingesnė.

„Omega-3 riebalų rūgštys modifikuoja daugelio sistemų biochemines funkcijas. Jos patenka į membranų fosfolipidus ir gali keisti membranų funkciją, mažinti eikozanoidų gamybą. Veikdamos per eikozanoidus, omega-3 riebalų rūgštys slopina uždegimo citokinus, tokius kaip interleukinai (IL-1, IL-2 ), navikų nekrozės faktorius. Manoma, kad omega-3 gali sumažinti riziką susirgti žarnų, krūties ir prostatos vėžiu; gali šiek tiek sumažinti arterinį kraujospūdį sergantiesiems hipertenzija; mažina trigliceridų kiekį

plazmoje.  Omega-3, slopindamos trombų formavimąsi, mažina trombocitų agregaciją. Jos modifikuoja širdies raumens elektrinį aktyvumą, slopina polinkį į aritmijas“, - pasakojo gydytoja.

Nepakeičiamosios riebalų rūgštys, - sakė ji, - veikia panašiai kaip antibiotikai, pvz., alfa linoleno (o-3) rūgštis naikina Staphylococcus aureus.

Kuo patenkinti rūgščių poreikį?

Pagrindinis omega-3 riebalų rūgščių šaltinis – riebiosios vandenyno žuvys (lašiša, silkė, skumbrė), jūros gyvūnai (ruoniai, banginiai) ir žuvų taukai.  Šiek tiek mažiau omega-3 randama žaliuose augaluose, aliejuose: graikinių riešutų, linų sėmenų ir kitų, - informavo Ž. Antonova.

„Organizmui yra labai svarbi omega-6 ir omega-3 rūgščių pusiausvyra. Šiuolaikiniai maisto produktai turi daugiau omega-6 (mėsa, saulėgrąžų aliejus), tai sudaro omega-6/omega-3 santykį nuo 8:1 iki 12:1. Optimalus santykis turėtų būti nuo 2:1 iki 3:1. Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojamas omega-6 ir omega-3 rūgščių santykis yra 5:1“, - pasakojo dietologė.

Rekomendacijos dėl polinesočių rūgščių vartojimo yra įvairios. Tai priklauso nuo pradinės asmens sveikatos, pvz. Amerikos širdies asociacija (The American Heart Association’s, AHA) rekomenduoja žmonėms, nesergantiems koronarine širdies liga, du kartus per savaitę valgyti riebią jūros žuvį bei kitą maistą, turintį daug omega-3 rūgščių.  Esant diagnozuotai koronarinei širdies ligai rekomenduojama valgyti patiekalus, turinčius daug žuvies taukų, kiekvieną dieną arba vartoti 0,9 gramo per dieną  EPR ir DHR papildų.

Siekiant sumažinti trigliceridų kiekį reikia vartoti 2–4 gramus  per dieną Omega-3 riebalų rūgščių papildų.

Nacionalinis sveikatos institutas (National Institutes of Health, NIH) nėščiosioms ir žindomiems kūdikiams rekomenduoja vartoti 2,6 gramo omega-3 riebalų rūgščių ir 100–300 mg DHR per dieną.

vlmedicina.lt

Šaltinis 

Rizos E, et al "Association between omega-3 fatty acid supplementation and risk of major cardiovascular disease events: a systematic review and meta-analysis" JAMA 2012; 308: 1024-1033.