Sekmadienis, 2025.06.22
Reklama

Odontologė: vaikų dantis nuo ėduonies apsaugo paprastos priemonės

www.lrt.lt | 2014-09-23 15:27:16

Vos tik išauga pirmieji kūdikio dantukai, juos reikia pradėti valyti, sako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Burnos priežiūros ir vaikų odontologijos klinikos docentė Julija Narbutaitė. „Galima valyti paprastu vieno pluošto šepetėliu arba specialiu švelniu šepetėliu, panašiu į antpirštį. Tai darant, nuo pat kūdikystės lavinami vaiko įgūdžiai bei įprotis dantukus valyti vakare prieš miegą ir ryte po pusryčių“, – pabrėžia ji.

Dantų šepetėliai ir pasta
Algirdo Kubaičio nuotr.

Anot odontologės, kad nesivystytų ėduonis, būtina nuo dantų gerai nuvalyti apnašas. Tam pakanka dantų šepetėlio ir pastos, o atsiradus pirmam tarpdančiui prireiks higieninio siūlo: „Skalavimo skysčiai – pagalbinė priemonė, bet ar ją reikia naudoti, patars burnos higienistas. O vaikai, kurie dar nemoka gerai išskalauti burnos, šio skysčio net neturėtų naudoti“.

– Atliktos studijos rodo, kad net 81 proc. žmonių dantimis rūpinasi netinkamai, o tos klaidos prasideda vaikystėje.

– Vaikų dantų ėduonies atsiradimo veiksnys – nevalyti dantys. Ant dantų paviršiaus kaupiasi apnašos, o jose esantys mikroorganizmai iš su maistu gauto cukraus gamina rūgštis. Žalingas tų rūgščių poveikis ir sukelia dantų ėduonį. Jei dantis gerai valytume, pagrindinės priežasties išvengtume.

Be abejo, labai svarbu ir taisyklinga mityba. Traškučiais, saldūs gazuoti gėrimai, lipnūs guminukai, bandelės, pyragai ir kiti saldūs produktai yra žalingi. Taigi dantų ėduonis vystosi dėl neišvalytų dantų ir dėl netaisyklingos mitybos. Dantų ėduonis – elgesio liga. Jei tėveliai tai suvoktų, galėtų labai ilgai išsaugoti sveikus vaikų dantis.

– Gydytojai teigia, kad reikia valyti pačius pirmuosius išdygusius dantukus. Kaip tai daryti?

– Šis patarimas yra teisingas. Galima valyti paprastu vieno pluošto šepetėliu arba specialiu švelniu šepetėliu, panašiu į antpirštį. Tai darant, lavinami vaiko įgūdžiai bei įprotis dantukus valyti vakare prieš miegą ir ryte po pusryčių. Šių įgūdžių formavimas labai svarbus dėl dviejų priežasčių. Pirma – nuvalius dantis nesivysto dantų ėduonis. Antra – vaikai nuo pat kūdikystės įpranta dantis valytis kiekvieną vakarą ir rytą.

– Kartais prieš miegą lovytėje vaikams duodama atsigerti pieno, bet paskui niekas dantų nebevalo.

– Pats pienas nėra žalingas, ėduonis vystosi dėl dantų apnašų. O jei dantys gerai išvalyti, per tą trumpą laiką žalingas apnašų kiekis tikrai nesusidarys. Bet jei vaikutis geria pienuką atsigulęs, o prieš tai dantys nebuvo nuvalyti, tada tai jau problema.

– Paminėjote maisto produktus ir gėrimus, dėl kurių formuojasi ėduonis. Bet kuris vaikas užauga be saldumynų?

– Saldūs gazuoti gėrimai turi dvejopą žalingą poveikį. Viena, jie yra ir dantų ėduonies rizikos veiksnys. Antra, jų rūgštinė terpė skatina kitą kietųjų audinių susirgimą – dantų eroziją, kai danties kietieji audiniai demineralizuojami ir jų paprasčiausiai yra netenkama. Todėl gazuotus gėrimus siūlau keisti paprastu vandeniu. Žinoma, uždrausti ir neleisti valgyti saldumynų būtų neprotinga, ir tikrai niekas taip nedarys. Skandinavijos šalyse vaikai kartą per savaitę, dažniausiai šeštadienį, valgo saldumynus, kuriuos visą savaitę renka ir deda į kažkokią dėžutę. Be abejo, prieš valgydami ar pavalgę, jie gerai išsivalo dantis.

Kad dantys būtų sveiki, reikia juo rečiau užkandžiauti. Pavyzdžiui, valgyti tris kartus per dieną ir vieną arba du kartus užkandžiauja. Deja, mokykloje vaikai per kiekvieną pertrauką kažką valgo, užkandžiauja ir dažniausiai tai būna nesveiki dantims produktai.

– Kiek kartų per dieną ir vaikams, ir suaugusiesiems reikia valytis dantis?

– Rekomenduojama valytis du kartus per dieną. Vakare prieš miegą ir ryte.

– Kaip valyti dantis? Ar reikia skalavimo skysčio, tarpdančių siūlo, ar pakanka pastos ir šepetėlio?

– Kai išdygsta pirmas dantukas, tėveliai skatinami su vaikučiu nueiti pas burnos higienistą, kuris pasakys ir parodys, kaip valyti dantukus, kaip dažnai valyti, kokią dantų pastą ir šepetėlį pasirinkti. Vaikui paaugus, pas gydytoją patikrinti burnos higienos būklės reikia eiti reguliariai. Jeigu ji nepakankama, gydytojas dar kartą pademonstruos, parodys, paaiškins.

Dantų šepetėlis yra pagrindinė burnos higienos priemonė, dantų pasta – pagalbinė. Taigi, gerai nuvalius dantų apnašas, tikrai sustabdome ėduonies vystymąsi. Skalavimo skysčiai – taip pat pagalbinė priemonė, bet ar ją reikia naudoti, patars burnos higienistas. O vaikai, kurie nemoka gerai burnos išskalauti, šio skysčio net ir neturėtų naudoti. Atsiradus pirmam tarpdančiui, tai yra išdygus dviem pirmiems dantukams, higieniniu siūlu tarpdantėlius reikėtų valyti.

– Mokyklinio amžiaus vaikai dažnai kramto kramtomąją gumą, neva ji apsaugo dantis nuo ėduonies.

– Kramtant kramtomąją gumą, skatinamas seilėtekis – greičiau teka seilės, turinčios ir neutralizuojančių elementų. Todėl greičiau išplaunama rūgštis ir sumažėja rizika, kad vystysis dantų ėduonis. Žinoma, rekomenduočiau becukrę kramtomąją gumą. Bet kramtomoji guma dantų apnašų tikrai nenuvalo – tai tik klaidingas mitas.

– Europos Sąjungos mastu vyksta didelė kampanija, į kurią yra įtraukta ir Lietuva. Kampanijos tikslas – padėti žmonėms suprasti, kodėl ėduonis mums kenkia.

– Organizacijos tikslas ir šūkis tikrai labai gražus ir prasmingas: jei stengtumės neleisti plisti ėduoniui, ateityje turėtume sveikus dantis ir gražią šypseną. Labai svarbu suvokti, kad vaikams reikia padėti išmokti valytis dantis. Taigi ir šios organizacijos, ir visos Lietuvos tikslas – skatinti visuomenę daugiau rūpintis dantimis, kad būtų įmanoma išvengti ėduonies, komplikuotų atvejų ir ilgo bei daug kainuojančio gydymo.

Rasa Pekarskienė,

www.lrt.lt

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Liga, keičianti gyvenimą: apie šoninę amiotrofinę sklerozę ir visapusišką pagalbą pacientui
Šoninė amiotrofinė sklerozė (ŠAS) – reta, tačiau viena sunkiausių neurodegeneracinių ligų, kuri paveikia motoriniu...
Jonines švęskite saugiai: ką alkoholis daro kūnui ir protui?
Statistika rodo, jog vasarą alkoholinių gėrimų vartojimas ženkliai ūgteli, o didysis pikas stebimas paskutinėmis birželi...
Laimo liga: nediagnozavus laiku, pasekmių gali likti visam gyvenimui
Kasmet Lietuvoje fiksuojamas vis didesnis Laimo ligos atvejų skaičius – nuo beveik 3 tūkstančių susirgimų 2023-iai...
Siūloma suteikti daugiau teisių slaugytojų padėjėjams
Vyriausybė pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) parengtiems įstatymų pakeitimams, kuriais siekiama gerinti slau...
Kai nosis ima kraujuoti: neignoruokite signalo, kuris gali išgelbėti gyvybę
Daugeliui kraujas iš nosies – tik nepatogus, bet laikinas reiškinys. Dažnai pasitaikantis žiemą, kai oras sausas,...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų