NVO: "Pasirinkimo darytis abortą negalima vadinti nei laisve, nei apsisprendimu"(1)
,,Žinia apie netikėtą nėštumą dažnai išgyvenama kaip specifinė, stresinė būsena, ir tokioje būsenoje moteris negali mąstyti visai racionaliai. Esant stipraus streso būklės nėra galvojama, bet stengiamasi kuo greičiau išsivaduoti nuo tokią būseną keliančio veiksnio“, – paaiškina socialinė darbuotoja. Ji taip pat teigia, jog savo darbo praktikoje dažnai mato ne tvirtai apsisprendusią nutraukti nėštumą, kaip teigia abortų šalininkai, bet iki paskutinės akimirkos dvejojančią moterį. Moteris renkasi abortą ne iš laisvės, bet iš nevilties, iš neturėjimo kito pasirinkimo.
Visuomenę suskaldė pirmadienį Sveikatos ministerijos surengta diskusija apie naujas nuostatas „Nėštumo nutraukimo tvarkos aprašo" projekte. Didžiausius nesutarimus sukėlė privalomas 72 valandų laukimo iki nėštumo nutraukimo laikotarpis ir medikamentinis abortas.
,,Kaip ir ministrė, manome, jog toks laikotarpis gali padėti moteriai nusiraminti, apgalvoti ir taip išgelbėti kūdikio gyvybę. Vis dėlto kviesčiau dar labiau akcentuoti konsultacijų būtinybę, kad tos 72 valandos nebūtų vien laukimas, bet galimybė sulaukti realios pagalbos. Privalomų psichologų ar socialinių darbuotojų konsultacijų įteisinimas – tai valstybės įsipareigojimas kurti pagalbos sistemą besilaukiančioms moterims. Deja, tokio užtikrinimo ministrės pasisakymuose bei įsakymo formuluotėse stinga.” – pastebi Laisvos visuomenės instituto direktorė Toma Bružaitė.
Minčiai, jog psichosocialinės konsultacijos nėštumą nutraukti norinčiai moteriai būtų privalomos, pritaria ir Z. Tomilinienė: ,,Iki šiol psichologo konsultacijos buvo rekomendacinio pobūdžio, todėl realiai ir nevyko. Šeimos gydytojo ar akušerio ginekologo konsultacijos, įprastai trunkančios 15-20 minučių, neužtenka norint išsiaiškinti aplinkybes, ne tik lėmusias moters sprendimą atlikti abortą, bet ir sąlygojusias nėštumo kaip krizės patyrimą, pavyzdžiui, tokias kaip smurtas šeimoje, skurdas ar artimųjų spaudimas. Tokio laiko nepakanka ir padėti nėščiajai pamatyti alternatyvas bei suteikti informaciją apie kitų organizacijų siūlomą pagalbą. Tam reikia atskiros, bent valandą trunkančios, psichologo arba socialinio darbuotojo konsultacijos“. Šiuo metu panašios privalomos konsultacijos numatytos ir taikomos tokiose Europos valstybėse kaip Vokietija, Belgija, Islandija, Suomija, Slovakija ir kitose.
T. Bružaitė taip pat stebisi, kodėl minėtos diskusijos metu nebuvo skiriama daugiau dėmesio medikamentinio aborto įteisinimo aptarimui: ,,Jei mes visi sutinkame, kad abortai yra problema ir būtina mažinti jų kiekį, tuomet reikia pasirinkti ir tai užtikrinančias priemones. Įvairių šalių patirtis rodo, kad medikamentiniai abortai jų skaičių tik padidina. Taip pat tai yra pavojinga priemonė nutraukti nėštumą – po jos dažnai prireikia ir chirurginio įsikišimo. Jei tikrai siekiame apsaugoti moteris ir mažinti abortų skaičių, tuomet raginame ministrę atsisakyti šios priemonės įteisinimo”, – kviečia Toma Bružaitė.
Viltį, jog bus atsižvelgta į šias nevyriausybinių organizacijų išsakytas pastabas ir projektas dar bus koreguojamas, išreiškia ir Seimo narys Liutauras Kazlavickas, kuris taip pat pastebi, jog tai, ką Ministrė įvardino kaip ypatingą kompromisą – privalomąjį 72 valandų laukimo laikotarpį iki nėštumo nutraukimo įvedimą – yra tik mažas žingsnis į priekį. ,,Toks laiko tarpas būtų prasmingesnis jeigu jis būtų numatytas po privalomos psichologo ir socialinio darbuotojo konsultacijos. Nutarimo projekte dėl konsultacijų pasirenkamas lengviausias kelias – tiesiog suteikti informaciją apie galimybes gauti konsultaciją, taip neprisiimant atsakomybės dėl tinkamos konsultavimo infrastruktūros, reikiamų specialistų ir metodikų“, – teigia parlamentaras. Politikas taip pat nepritaria ir medikamentinio aborto galimybei: ,,Tikiu, kad sunkioje situacijoje atsidūrusiai moteriai valstybė turėtų ištiesti pagalbos ranką, o ne brukti piliulę“.
L. Kazlavickas pirmadienį pakartotinai kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministrę su prašymu užtikrinti privalomas konsultacijas.
Susiję straipsniai
