Antradienis, 2024.03.19
Reklama

Nusipelniusi gydytoja Rita Ruškytė: „Smagu, kai esi reikalingas“

Zita Katkienė | 2013-10-31 14:38:55

Nuo tada, kai šeštoje klasėje naujametinio karnavalo vaidinimui teko apsirengti baltu gydytojo chalatu, Rita Ruškytė kito gyvenimo kelio ir nebeieškojo. Šiandien ji – Respublikinės Šiaulių ligoninės Vidaus ligų skyriaus vedėja, Nusipelniusi Lietuvos gydytoja, vyriausioji vidaus ligų srities Šiaulių krašto specialistė. Gyvenimą gydytojo darbui pašventusi medikė sako, jog jai – ne įvertinimai ir ne apdovanojimai suteikia daugiausiai džiaugsmo. „Smagu, kai žinai, jog esi reikalingas, kai žinai, jog tikrai gali padėti“, - sako ligoninės 170 metų jubiliejaus proga Lietuvos nusipelniusio gydytojo vardu ir Nusipelniusio gydytojo garbės ženklu įvertinta medikė.

Rita Ruškytė
Nusipelniusią gydytoją Ritą Ruškytę labiausiai džiugina galimybė padėti ir būti reikalingai. Asmeninio archyvo nuotr.

Į mediciną – po spektaklio

Tai, kad bus gydytoja, Rita Ruškytė sužinojo dar mokydamasi Gargždų (Klaipėdos raj.) vidurinėje mokykloje. Abu tėvai buvo mokytojai, tad mokyklos gyvenimas tęsėsi ne tik mokykloje, bet ir namuose. Pažangiai ir aktyviai moksleivei teko dalyvauti ir užklasinėje veikloje. Iki šiol gydytoja prisimena ir Naujųjų metų karnavalą, kuriame šeštokė  vaidino gydytoją. Pirmą kartą apsirengtas baltas chalatas sužavėjo ir tada Rita suprato, jog mokytoja, kaip jos tėveliai, tikrai nebus – ji taps gydytoja.

Žinojimas, kad įgyvendinti šią svajonę reikės puikių įvertinimų mokyklos baigimo atestate, skatino siekti žinių. Baigusi Gargždų vidurinę mokyklą, kaip pati sako – normaliais pažymiais, išvyko į Kauną. Įstoti į mediciną pavyko iš pirmo karto, tad galvoti apie kitką jau nebuvo kada.

Paklausta, ar nebuvo sunku merginai iš Žemaitijos miestelio adaptuotis Kaune, Rita Ruškytė tik nusišypso: nebuvę ir laiko adaptuotis. Pasak gydytojos, įstoję į mediciną turi nepaprastai daug dirbti. Ir nėra čia tokių, kuriems labiau sekasi, ar blogiau – visi turi išmokti viską, kas numatyta programoje, nes spragos gydytojo moksluose nepateisinamos ir nesuprantamos.

Diplomai
Nusipelniusios Lietuvos gydytojos vardas ir Nusipelniusio gydytojo Garbės ženklas – aukščiausi apdovanojimai gydytojui. Asmeninio archyvo nuotr.

Terapeutės diplomas pasiteisino

Baigusi anuometinio Kauno medicinos instituto Gydomosios medicinos fakultetą ir įgijusi terapeutės diplomą Rita Ruškytė paskyrimą gavo į Šiaulius. Pirmuosius trejus metus jaunai terapeutei teko dirbti Šiaulių centro poliklinikoje reumatologe. Dideles gydytojui galimybes suteikiantis terapeuto diplomas suteikia ir galimybių specializuotis dar siauresnėje srityje. Negavusi terapeuto darbo jauna gydytoja nusprendė rinktis ne reumatologo specializaciją, bet gilintis į kardiologiją. Tobulintis širdies ligų gydyme išvyko į Kauno kardiologijos institutą.

„Deja, kardiologe taip ir netapau“, - šypsosi Lietuvos nusipelniusi gydytoja Rita Ruškytė, kuriai likimas lėmė nesiblaškyti, bet imtis tos specializacijos, kurios ir mokėsi gydytojų kalvėje – terapijos.

Kardiologės sertifikatą įgijusiai jaunai gydytoja anuometinis Respublikinės Šiaulių ligoninės vadovas Zigmas Vaišvila pasiūlė vadovauti ligoninės Vidaus ligų gydymo ir diagnostikos skyriui. Tai buvo netikėtas pasiūlymas jaunai, dar trisdešimties metų neturėjusiai gydytojai.

R. Ruškytė sutiko, nes suprato, jog jai suteikiama galimybė... semtis žinių ir mokytis iš skyriuje dirbusių terapijos korifėjų: Algimanto Čepulio, šviesios atminties Henriko Surgailio, Antano Algirdo Samio, Onos Jankauskienės.

Šalia – išskirtiniai žmonės

Būti skyriaus vedėja, anot Vidaus ligų skyriaus vedėjos Ritos Ruškytės, tai reiškia būti atsakinga už viską, kad skyrius funkcionuotų be trikdžių, kad ligoniai sulauktų reikiamos pagalbos. Vedėjos atsakomybė prasideda tada, kai į skyrių paguldomas ligonis: kokia jam nustatoma diagnozė, koks skiriamas gydymas, kaip ligonis sveiksta. Nors visą šį darbą dirba ir daugelis kitų gydytojų, skyriaus vedėja turi žinoti kiekvieno priimtus sprendimus.

Rita Ruškytė
Rita Ruškytė studijų Kauno medicinos institute metais. Asmeninio archyvo nuotr.

„Anksčiau, kai skyriuje dirbo vyresni, labai patyrę, profesionalūs kolegos, dirbti buvo saugiau“, - sako medikė, jau tris dešimtmečius stovinti prie Vidaus ligų skyriaus vairo.

Šiandien skyriuje nemažai jaunesnių kolegų. Tačiau visi jie, pasak vedėjos, išskirtiniai, protingi, darbštūs, gydytojo profesijai pasišventę žmonės.

Vidaus ligų skyriuje dirba ir siauresnių specializacijų medikai: reumatologas, hematologas, pulmonologai. Terapeutų – ne dauguma. Tačiau visi pasirengę diagnozuoti ir gydyti visas vidaus organų ligas, tad čia dirbantiems medikams ypač didelė erdvė visai vidaus ligų diferencinei diagnostikai: gydyti tenka ir kardiologinėmis ligomis sergančiuosius, ir gastroenterologinius, ir nefrologinius ligonius.

Medicinos naujovės - kasdienybė

Vidaus ligų daktaras, pasak R. Ruškytės, turi suprasti labai daug, tačiau visko labai detaliai – negali. Internistais vadinami vidaus ligų specialistai, pasirengę susieti įvairius žmogaus negalavimus, kelių sistemų ligas ir gydyti visą vidaus ligų spektrą. Juk beveik kiekvienas 70-80 metų pacientas, kurių skyriuje yra dauguma, serga 7-8 ligomis, kurių kiekviena įtakoja kitos ligos eigą ir gydymo dažnai prireikia sudėtingesnio. Ir tam pasitarnauja ne tik internisto žinios, bet ir patirtis, ateinanti su kiekviena diena.

Nuolatinis domėjimasis naujovėmis, nuolatinis mokymasis – tai apsaugo gydytoją ne tik nuo klaidų, bet ir suteikia daugiau galimybių naudoti pažangiausiais gydymo, diagnostikos metodais. Terapeutei R. Ruškytei geriausių vadovu naujovių kelyje tampa interneto portalai, skirti pažangiausioms medicinos naujovėms skelbti. „Kol pasirodo knygos ar žurnalai, mokslininkai internete pristato naujausias galimybes. Medicinos portalai, puiki galimybė ir paskaityti, ir pasiskelbti“, - sako Nusipelniusi gydytoja, dažnai skubanti ir į gydytojų tobulinimosi kursus, specializacijas, gydytojų konferencijas, be kurių nei vienas gydytojas negalėtų koja kojon žengti su medicinos naujovėmis.

Beje, gydytoja ne tik pati nuolat mokosi ir kelia kvalifikaciją. Pasak Respublikinės Šiaulių ligoninės medicinos direktorės Vaivos Makštutienės, gydytoja Rita Ruškytė turi išskirtinių gabumų mokyti internus, rezidentus, kurių internatūros ir rezidentūros bazės statusą turinčioje ligoninėje nestinga. Pedagogo gyslelė gal ir iš tėvų paveldėta, tačiau išskirtinis gebėjimas diagnozuoti ligą – įgimta savybė. Tik nedaugelis gydytojų, pasak V. Makštutienės, turi šią išskirtinę Dievo dovaną, kurią turi R. Ruškytė, gamtos apdovanota gebėjimu pajusti ligą dar iki to, kol bus atlikti reikiami tyrimai.

Garbės reikalas – konsultuoti sunkiausiuosius 

Darbas Nusipelniusiai Lietuvos gydytojai Ritai Ruškytei  - pagrindinis gyvenimo variklis. Jis prasideda prieš aštuonias ryto ir baigiasi, kai vedėja įsitikina, jog ligoniai sulauks reikiamos pagalbos. Per mėnesį dvi paras vedėja budi skyriuje ir naktimis, tačiau ir be budėjimų į ligoninę tenka atvykti ir prikeltai iš miego. Kai budinčiam gydytojui iškyla neaiškumų dėl gydomo ligonio sveikatos būklės pokyčių ar į skyrių patekus naujam, ypač komplikuotos būklės pacientui, kviečiama pagalbon ir vedėja.

Vidaus ligų gydytoja Rita Ruškytė sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtinta vidaus ligų srities vyriausiąja specialiste Šiaulių kraštui, tad pareigų ar atsakomybės ratas vėl plečiasi. Buvo laikas, kai gydytojai teko budinčio vidaus ligų gydytojo zonoje pareigos. Tada keturiese: Rita Ruškytė, Algimantas Čepulis, Valdimaras Svalbonas ir šviesios atminties Antanas Algirdas Samys, po vieną kas savaitę, vykdavo į rajonų ligonines ir konsultuodavo sunkiausios būklės ligonius. Ir nesvarbu - kokiu paros metu, kokiomis sąlygomis.

„Mūsų mąstymas buvo kitas – garbės reikalu buvo būti atsakingu už zoną, tad apie papildomą atlygį ir minčių nebuvo“, - sako medikė, kuriai ir vėl tenka dalyvauti reformuojamos medicinos strateginėje pozicijoje – koordinuoti rajono ligoninių ir Respublikinės Šiaulių ligoninės vidaus ligų ligomis sergančiųjų gydymo taktiką, galimybes, spręsti organizacines problemas.

Rita Ruškytė
Maltoje. Asmeninio archyvo nuotr.

Atokvėpis - kelionėse  

Apsilankę Respublikinės Šiaulių ligoninės Vidaus ligų skyriuje gali pasigrožėti egzotinių kraštų fotografijomis. Pacientai sveikdami ne po kartą apžiūri nuotraukas, susidomi jomis ir lankytojai. Tik ne visi žino, kad šių fotografijų autorė – pati skyriaus vedėja Rita Ruškytė.

Šios nuotraukos – iš kelionių, į kurias ji vyksta su fotoaparatu rankose, be kurio kelionė nebūtų tokia turininga, prasminga ir įdomi.

Kelionės prasidėjo jaunystėje, kai galimybės leido važinėtis tik po Sovietų Sąjungos kraštus. Jau apkeliauta pusė pasaulio. Atostogas gydytoja pasidalina į dvi dalis, tad ir į keliones išvyksta du kartus metuose. Ypač įsiminė kelionės į Naująją Zelandiją, Peru, Islandiją, aplankytas Tibetas,  Kenija, Tenzanija. Praėjusią vasarą pabuvota Indonezijoje. Gydytoja viliasi, jog pavyks pabuvoti ir Australijoje – dar jos nepasiektame žemyne.

„Lankantis egzotiškose šalyse ir nuotraukoje užfiksuoti egzotinį vaizdą – daug lengviau“, - sako medikė, nuotraukoje sustabdanti ne tik unikalius gamtovaizdžius, bet ir tų kraštų gyventojus.

Geografija, demografija, istorija – tos sritys, kurios labiausiai domina gydytoją, kai ieško dokumentinės literatūros, vykdama į kelionę. „Kai daugiau žinai apie šalį, daugiau ir pastebi joje“, - sako gydytoja, mielai imanti į ranką ir grožinės literatūros kūrinį. Ypač įdomu skaityti apie tų kraštų, kuriuose pabuvota, gyvenimą. Tada lengviausiai užsimiršta svetimas skausmas, laikinai nutolsta kasdienės atsakomybės našta. Nes knygos ir įtraukia, ir užburia prisiminimais. Po trumpo poilsio kelionėje ar su knyga rankoje – vėl grįžta į darbą, be kurio savo gyvenimo jau neįsivaizduoja. Nes čia, ligoninėje, jaučiasi ir reikalinga, ir galinti padėti.

Įvertinkite straipsni:
Balsavimu įvertinimas 5 / 5 (1). Jūs dar nebalsavote
(1)
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Nemiga gali byloti apie galybę sveikatos sutrikimų: į ką atkreipti dėmesį
Visi esame susidūrę su nuovargiu ir žinome, kad ilgainiui jis mažina produktyvumą, blogina trumpalaikę atmintį, trukdo s...
Gydytoja psichiatrė:  kodėl vyresniame amžiuje vienatvė išgyvenama itin skaudžiai
Žmogus – sociali būtybė, kuriai bendravimas yra nepakeičiamai reikalingas. Kita vertus, nemaža dalis žmonių visišk...
Lietuvoje dažniausiai apsinuodijama alkoholiu, vaistais ir narkotinėmis medžiagomis
Šiuo metu pasaulyje yra vartojama apie 60 000 cheminių medžiagų ir preparatų, iš kurių apie 6 000 medžiagų turi labai pl...
5 dažniausios regėjimo problemos – kaip jas spręsti?
Žmogaus akis – sudėtingas organas, kuris iš aplinkos priima daugiausiai informacijos. Akių dėka žmogus ne tik mato...
Svarbiausi kokybiško poilsio komponentai: čiužinys, antčiužinis ir patalynė
Visi puikiai žinome, kad kokybiškas poilsis nakties metu užtikrina gerą nuotaiką, darbingumą ir bendrą savijautą. Vis dė...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų